- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-17
- Bylos Nr.
- eI3-5082-484/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Ruvis“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Ruvis“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ruvis“ (toliau – pareiškėja ar Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – atsakovas ar Departamentas) 2023 m. gruodžio 4 d. nutarimą byloje Nr. J10-1418/2023/J01 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo“ (toliau – ir Nutarimas).
Pareiškėja skunde nurodo, kad Departamentas 2023 m. rugsėjo 5 d.–2023 m. spalio 2 d. atliko Bendrovės planinį patikrinimą. Departamentas 2023 m. spalio 2 d. patikrinimo akto Nr. PA-4324 (toliau – Patikrinimo aktas) pagrindu konstatavo, kad Bendrovė laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 30 d. iki 2022 m. liepos 19 d. veiklos vykdymo vietoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini) laikė atliekų, identifikuojamų kodu 19 12 02 01 (juodieji metalai), didesnį kiekį, nei nustatyta Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente (toliau – Techninis reglamentas).
Pareiškėja, nesutikdama su priimtu Nutarimu, teigia, kad Nutarime nurodyto pažeidimo faktas neįrodytas. Nustatydamas pažeidimą, Departamentas rėmėsi tik Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema (toliau – GPAIS), tačiau atliekų kaupo matavimo neatliko ir tuo pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Atliekų tvarkymo taisyklės) 101¹ punkto reikalavimus. Teigia, kad Departamentas patikrinimo metu turėjo remtis ne tik GPAIS sistemoje nurodytu atliekų kiekiu, bet ir palyginti GPAIS sistemoje nurodytus atliekų kiekius su kiekiais, laikomais Techniniame reglamente nurodytoje vietoje, bei nustatyti faktinį atliekų kiekį pagal Atliekų kiekio nustatymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. D1–574 „Dėl Atliekų kiekio nustatymo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Atliekų kiekio nustatymo taisyklės).
Pareiškėja skunde pažymi, kad Departamentas, priimdamas skundžiamą Nutarimą, neatsižvelgė į tai, kad į informacinę sistemą GPAIS dėl žmogiškos klaidos buvo suvesti neteisingi duomenys ir ši klaida nepadarė jokios žalos aplinkai ar tretiesiems asmenims. Tvirtina, kad Bendrovė pažeidimą padarė vesdama apskaitą, todėl mano, kad Departamentas neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių ir neteisingai kvalifikavo Bendrovės padarytą pažeidimą.
Bendrovė nesutinka, kad Patikrinimo akte nurodytu laikotarpiu laikė didesnį atliekų kiekį, nei nustatyta Techniniame reglamente. Pareiškėja skunde atkreipia dėmesį, kad Bendrovė turi teisę surinkti, vežti, laikyti atliekas Aplinkos apsaugos agentūros išduoto Taršos leidimo Nr. TV(2)-19/TL-U.5-20/2019 pagrindu. Mano, kad net ir įvertinus neteisingą GPAIS informaciją, GPAIS nurodyti atliekų kiekiai neviršijo bendro Taršos leidime nurodyto leidžiamo laikyti atliekų kiekio.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, Bendrovė padarė mažareikšmį pažeidimą, jai paskirta bauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui.
Atsakovas Departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pažeidimo nagrinėjimo metu įtarimų dėl GPAIS duomenų teisingumo nenustatyta. Priešingai, iš Atliekas tvarkančių įmonių patikrinimo kontrolinio klausimyno matyti, kad pasirašydamas šį klausimyną, Bendrovės darbuotojas, paskirtas atsakingu už Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugą ir atliekų tvarkymą, reikalavimų vykdymą, patvirtino šių duomenų teisingumą. Todėl, atsakovo vertinimu, nebuvo jokio pagrindo įtarti, kad GPAIS duomenys neteisingi ir apskaičiuoti atliekų, laikomų Techniniame reglamente nurodytoje vietoje, kiekį pagal Atliekų kiekio nustatymo taisykles.
Atsakovas Bendrovės teiginius, jog duomenys apie sutvarkytas atliekas GPAIS dėl žmogiškosios klaidos buvo įrašyti vėliau, nei faktiškai atliekos buvo sutvarkytos (susmulkintos), laiko nepagrįstais ir vertina kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą.
Atsakovas atsiliepime pažymi, kad pagal Atliekų tvarkymo taisyklių 70 punktą atliekas naudojanti ir šalinanti įmonė privalo laikytis atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente apibrėžtų visų atliekų priėmimo, laikymo, naudojimo, šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijų. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo ūkinės veiklos objektą eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydamas aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų.
Atsakovas atsiliepime atkreipia dėmesį, kad Bendrovei ekonominė sankcija paskirta už Įstatymo 78 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. už nepavojingųjų atliekų laikymą neturint tam teisės, kai neturint tam teisės laikomas 15 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 25 tonų nepavojingųjų atliekų kiekis.
Atsakovas, remdamasis Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Taisyklės) 57.4 papunkčiu, tvirtina, kad leidimo sąlygomis laikoma atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente pateikti duomenys ir (ar) informacija: atliekų laikymo vieta, jos plotas, atliekų laikymo sąlygos; atliekų naudojimo ar šalinimo technologinio proceso aprašymas, kuriame nurodomi duomenys apie naudojamas ir (ar) šalinamas atliekas, pagrindinius technologinio proceso etapus, jų metu naudojamas medžiagas, susidarančias atliekas, nuotekas, teršalų išmetimą į aplinkos orą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime pažymi, kad, remiantis Bendrovės 2022 m. I-IV ketvirčio GPAIS atliekų tvarkymo apskaitos duomenimis, nustatyta, jog Bendrovė laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 30 d. iki 2022 m. liepos 19 d. viršijo atliekos, kurios kodas 19 12 02 01, didžiausią vienu metu leidžiamą laikyti kiekį. Techninio reglamento 3 punkto 3.1 papunkčio lentelėje numatyta, kad didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti (veiklos kodas R13) atliekų kodu 19 12 02 (juodieji metalai) kiekis – 85 t. Bendrovė atliekų, kurių kodas 19 12 02 02( juodieji metalai), laikė 105,685 t ir tokiu būdu viršijo leistiną kiekį – 20,685 t.
Atsakovas atsiliepime atkreipia dėmesį, kad aplinkosaugos teisės pažeidimas – neteisėtas elgesys (veikimas arba neveikimas), kuriuo pažeidžiami aplinkosaugos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimai, sutartys, subjektinės teisės ir dėl to atsiranda arba gali atsirasti neigiamos pasekmės aplinkai, visuomenės sveikatai ir gyvenimo kokybei. Pagal Įstatymo 34 straipsnio 1 dalį asmenys, pažeidę aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, atsako šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Atsakovo teigimu, pareiškėjai paskirta minimali sankcijoje numatyta 1 400 Eur bauda atitinka padaryto teisės pažeidimo pobūdį ir mastą. Atsakovas, remdamasis viešai prieinamais duomenimis, teigia, jog Bendrovė veiklą vykdo daugiau kaip 11 metų, Bendrovėje dirba 27 darbuotojai, Bendrovės grynasis pelnas 2022 metais buvo 133 348 Eur. Atsakovas taip pat pažymi, kad Bendrovė įsiskolinimų nei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, nei Valstybinei mokesčių inspekcijai neturi. Todėl mano, jog Bendrovė yra pajėgi sumokėti paskirtą baudą.
Atsakovo teigimu, skirdamas Bendrovei ekonominę sankciją, jis vadovavosi imperatyviomis Įstatymo normomis. Pareiškėja skunde nenurodė jokių teisinių argumentų, kuriais remiantis būtų galima panaikinti Nutarimą. Mano, kad priimant Nutarimą buvo tinkamai pritaikytas Įstatymas, todėl prašo palikti jį nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje pareiškėjos skundą prašė patenkinti remdamasi skunde nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdyje su pareiškėjos skundu nesutiko ir skundą prašė atmesti vadovaudamasi atsiliepime nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Departamento 2023 m. gruodžio 4 d. nutarimo „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo“, priimto byloje Nr. J10-1418/2023/J01, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad Departamento Panevėžio aplinkos kokybės kontrolės skyriaus pareigūnai, atlikę UAB „Ruvis“ priklausančios (duomenys neskelbtini) aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), (toliau – veiklavietė) planinį teminį patikrinimą, 2023 m. spalio 2 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PA-4324 (toliau – Patikrinimo aktas).
Patikrinimo akte nurodyta, kad pagrindinė Bendrovės veikla – juodųjų, spalvotųjų metalo laužo, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, elektros ir elektroninės įrangos, antrinių žaliavų bei kitų atliekų apdorojimas ir perdavimas tolimesniems atliekų tvarkytojams.
Patikrinimo akte pažymėta, kad Bendrovei 2009 m. balandžio 10 d. išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – TIPK leidimas; koreguotas 2013 m. rugsėjo 19 d., pasikeitus veiklos vykdytojui; Aplinkos apsaugos agentūros 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. (30.4)-A4-6778 TIPK leidimas pakeistas į Taršos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Taršos leidimas). Aplinkos apsaugos agentūros 2018 m. kovo 15 d. sprendimu Nr.(28.4)-A4-2424 patvirtintas Atliekų naudojimo ar Šalinimo techninis reglamentas (toliau – Techninis reglamentas) ir Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planas.
Patikrinimo akte taip pat nurodyta, kad Bendrovė įrašyta į atliekų tvarkytojų valstybės registrą (toliau – ATVR), ATVR kodas – (duomenys neskelbtini).
Patikrinimo akte, be kita ko, konstatuota, kad nuo 2022 m. birželio 30 d. iki 2022 m. liepos 19 d. Bendrovė viršijo atliekos (kodas 19 12 02) didžiausią vienu metu leidžiamą laikyti kiekį. Patikrinimo akte pažymėta, kad pagal Techninio reglamento 3 punkto 3.1 papunktį didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti (laikymo veiklos kodas R13) atliekų kodu 19 12 02 (juodieji metalai) kiekis – 85 t. Tuo tarpu Bendrovė Patikrinimo akte nurodytu laikotarpiu atliekų kodu 19 12 02 01 laikė 105 685 t ir viršijo Techniniame Reglamente numatytą didžiausią vienu metu leidžiamą laikyti atliekų kodu 19 12 02 kiekį 20,685 t. Atliekų kiekis nustatytas GPAIS duomenimis. Patikrinimo akte konstatuota, kad tuo Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Departamento Aplinkos kokybės departamento Panevėžio aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė 2023 m. lapkričio 13 d. UAB „Ruvis“ už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio 2 dalies ir Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi iki 2022 m. rugpjūčio 17 d.), 70 punkto pažeidimą surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J10-1418/2023 (toliau – Protokolas), kuriame nurodė, kad Bendrovė, pažeisdama Techninio reglamento, kuris yra neatsiejama Taršos leidimo dalis, 3 punkto 31 punkte nurodytus reikalavimus, laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 30 d. iki 2022 m. liepos 19 d. Bendrovei priklausančioje veiklavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini) vienu metu laikė 105,685 t juodųjų metalų atliekas, kurių kodas 19 12 02 01, taip 20,685 t viršydama vienu metu leidžiamą laikyti 85 t juodųjų metalų kiekį.
Protokole konstatuota, kad tuo Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio 2 dalies ir Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, (redakcija, galiojusi iki 2022 m. rugpjūčio 17 d.) 70 punkto reikalavimus.
Departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji specialistė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 35, 36, 48 straipsniais, 37 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2023 m. gruodžio 4 d. posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi juridinio asmens padaryto pažeidimo bylą Nr. J10-1418/2023, 2023 m. gruodžio 4 d. priėmė nutarimą byloje Nr. J10-1418/2023 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo“, kuriuo UAB „Ruvis“ pripažino kalta padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 78 straipsnio 4 dalyje, ir jai skyrė 1 400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) Eur baudą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas), Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. D1-831 redakcija; toliau – Atliekų tvarkymo taisyklės, ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2022 m. gegužės 1d. iki 2022 m. rugpjūčio 17 d.).
Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. liepos 14 d.) nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą (toliau – leidimas) arba įrenginį įregistruoti <...>.
Pagal Įstatymo 19 straipsnio 2 dalį (ginčui aktuali redakcija), fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės veiklos objektą ar vykdantis ūkinę veiklą, kai reikalingas leidimas, privalo laikytis leidime nustatytų sąlygų ir tokiems objektams eksploatuoti ir (ar) ūkinei veiklai vykdyti nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir aplinkos apsaugos standartų <...>.
Įstatymo 19² straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį taršos leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis <...>.
Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. D1-425 redakcija; toliau – Taisyklės; redakcija, galiojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 16 d.) 6 punkte nustatyta, kad veiklos vykdytojas, eksploatuojantis įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), atitinkantį vieną ar kelis Taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus, privalo turėti leidimą.
Pagal Taisyklių 7 punktą, įrenginiui eksploatuoti išduotame leidime gali būti viena ar kelios specialiosios dalys, atsižvelgiant į tai, kuriuos Taisyklių 1 priedo kriterijus atitinka įrenginys.
Pagal Taisyklių 55.4.4. papunktį, atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas ir atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planas yra sudėtinė leidimo dalis.
Taisyklių 57.4. papunktyje nustatyta, kad leidimo sąlygomis, be kita ko, laikoma atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente pateikti duomenys ir (ar) informacija: atliekų laikymo vieta, jos plotas, atliekų laikymo sąlygos (57.4.1. papunktis); atliekų naudojimo ar šalinimo technologinio proceso aprašymas, kuriame nurodomi duomenys apie naudojamas ir (ar) šalinamas atliekas, pagrindinius technologinio proceso etapus, jų metu naudojamas medžiagas, susidarančias atliekas, nuotekas, teršalų išmetimą į aplinkos orą (57.4.2. papunktis).
Pagal Atliekų tvarkymo taisyklių 69 punktą, atliekas naudojančios ar šalinančios įmonės, įskaitant įmones, kurios paruošia atliekas naudoti ar šalinti, privalo turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą. Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento forma (Atliekų tvarkymo taisyklių 3 priedas) turi būti užpildyta pagal Atliekų tvarkymo taisyklių 3 priedo priedėlyje nurodytas pildymo instrukcijas.
Atliekų tvarkymo taisyklių 70 punkte nustatyta, kad atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą turi patvirtinti įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Atliekas naudojanti ir šalinanti įmonė privalo laikytis atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente apibrėžtų visų atliekų priėmimo, laikymo, naudojimo, šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijų.
Atliekų tvarkymo taisyklių 71 punkte nustatyta, kad Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas yra neatsiejama Leidimo dalis ir pateikiamas kartu su paraiška leidimui gauti <...>.
Remiantis šiuo teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą privalo laikydamasis leidime nurodytų sąlygų.
Pagal Įstatymo 1 straipsnio 31 punktą, atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, apdorojimas, įvežimas, importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas, eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės – atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, apdorojimas, įvežimas, importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas, eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint šiai veiklai vykdyti reikalingų teisės aktų nustatyta tvarka išduotų leidimų ir (ar) licencijų; kitu nei leidime ar licencijoje nurodytu būdu; atliekų, kurios nėra nurodytos leidime ar licencijoje; viršijant leidime nurodytus atliekų kiekius; arba teisės aktų nustatyta tvarka neužsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre.
Kaip matyti iš Nutarimo, Bendrovei ekonominė sankcija – 1 400 Eur bauda pagal Įstatymo 78 straipsnio 4 dalį paskirta už tai, kad Bendrovė veiklavietės teritorijoje nuo 2022 m. birželio 30 d. iki 2022 m. liepos 19 d. laikė 105,685 t juodujų metalų atliekas (atliekų kodas 19 12 02), pažeisdama Techninio reglamento, kuris yra neatsiejama Taršos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, 3 punkto 3.1. papunktyje nurodytus reikalavimus, t. y. 20,685 t viršijo numatytą didžiausią 85 t vienu metu leidžiamą laikyti (veiklos kodas R13) juodųjų metalų atliekų, kurių kodas 19 12 02, kiekį.
Kaip matyti iš Patikrinimo akto ir Protokolo, pažeidimas nustatytas remiantis Bendrovės GPAIS atliekų tvarkymo apskaitos duomenimis, pateiktais už 2022 m. I-IV ketvirčius.
Byloje ginčo, jog Bendrovė veiklą veiklavietėje vykdo pagal 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. (30.4)-A4-6778 išduotą Taršos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), nėra.
Pagal Taršos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) priedo Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 3.1 papunktį, didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti veiklavietėje juodųjų metalų, kurių kodas 19 12 02, kiekis yra 85 tonos. Pareiškėja šią aplinkybę iš esmės pripažįsta.
Pareiškėja, neigdama jai inkriminuotą pažeidimą, visų pirma teigia, kad GPAIS duomenys, kurių pagrindu Departamentas nustatė pažeidimą, yra neteisingi ir neatitinka faktiškai vienu metu laikyto veiklavietėje ginčo atliekų kiekio. Šią aplinkybę pareiškėjos atstovė ir teismo posėdyje apklausta liudytoja (duomenys neskelbtini) aiškino tuo, kad duomenys į GPAIS buvo pateikiami vėliau, nei faktiškai buvo sutvarkytos atliekos. Dėl šios priežasties GPAIS duomenys neatitiko faktinio atliekų, laikomų veiklavietėje, kiekio, t. y. pagal GPAIS duomenis atliekų kiekis buvo didesnis nei faktiškai laikomas veiklavietėje.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įvertinus ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį darytina išvada, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.
Atliekų darytojų ir atliekų tvarkytojų susidarančių ir tvarkomų atliekų apskaitos vykdymo ir atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ataskaitų teikimo tvarką, nustato Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367 „Dėl Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 5 d. įsakymo Nr. D1- 819 redakcija; toliau – Atliekų tvarkymo apskaitos taisyklės; redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.).
Atliekų tvarkymo apskaitos taisyklių 2.1 punkte nustatyta, kad atliekų apskaitos suvestinė – kiekvieno kalendorinio ketvirčio atliekų apskaitos žurnalo atliekų darytojo ar atliekų tvarkytojo, naudojantis Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema (toliau – GPAIS), patvirtinti duomenys.
Pagal Atliekų tvarkymo apskaitos taisyklių 2.2 punktą, informacinis pranešimas – GPAIS priemonėmis siunčiamas ar gaunamas pranešimas apie įvykius, atliktus veiksmus, pasikeitimus, susijusius su atliekų susidarymo ar atliekų tvarkymo apskaitos tvarkymu.
Remiantis bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad Departamentas, nustatydamas pažeidimo faktą, vadovavosi paties atliekų tvarkytojo, t. y. Bendrovės, patvirtintais atliekų apskaitos suvestinės duomenimis.
Nors pareiškėja skunde ir nurodo, kad GPAIS nurodyti atliekų kiekiai neatitiko faktiškai veiklavietėje laikomų atliekų kiekio dėl žmogiškosios klaidos, t. y. dėl netinkamos atliekų apskaitos, tačiau byloje jokių įrodymų, patvirtinančių šį teiginį, nėra.
Be to, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog atliekų apskaitos suvestinė sudaroma kalendoriniais ketvirčiais, o ne dienomis.
Taip pat iš pareiškėjos atstovės paaiškinimų teisme ir liudytojos parodymų matyti, kad Bendrovė jokių informacinių pranešimų apie įvykius, atliktus veiksmus, pasikeitimus, susijusius su atliekų tvarkymo apskaita, GPAIS priemonėmis neteikė. Pareiškėjos atstovės paaiškinimai ir liudytojos parodymai, kad Bendrovė neturėjo nei teisinių, nei techninių galimybių pateikti tokius pranešimus, yra niekuo nepagrįsti.
Taigi pareiškėja, nustačiusi dėl žmogiškosios klaidos galimą GPAIS duomenų neteisingumą, nesiėmė jokių priemonių šiai galimai klaidai ištaisyti, o atliekant Bendrovės planinį patikrinimą nebuvo nustatyta galimų atliekų apskaitos vykdymo ir atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ataskaitų teikimo tvarkos, numatytos Atliekų tvarkymo apskaitos taisyklėse, pažeidimų.
Atliekų tvarkymo taisyklių 101¹ punkte įtvirtinta nuostata, kad Aplinkos apsaugos departamentui vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, atliekų, laikomų atliekų apdorojimo įrenginiuose, surinkimo, laikinojo ir parengiamojo laikymo vietose, kiekis nustatomas vadovaujantis GPAIS duomenimis, jei šioms atliekoms vykdoma atliekų susidarymo ir (ar) tvarkymo apskaita per GPAIS. Jei atliekų susidarymo ir (ar) tvarkymo apskaita per GPAIS nevykdoma ar kyla pagrįstų įtarimų dėl GPAIS duomenų teisingumo (pvz., atliekų laikymo vietoje laikomas atliekų kiekis akivaizdžiai neatitinka nurodyto GPAIS), atliekų kiekis nustatomas vadovaujantis aplinkos ministro patvirtintomis Atliekų kiekio nustatymo taisyklėmis.
Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad Bendrovė atliekų tvarkymo apskaitą vykdo per GPAIS.
Atliekų tvarkymo apskaitos taisyklių 5 punkte nustatyta, kad asmuo, pateikdamas duomenis GPAIS, užtikrina, kad pateikiami duomenys yra visapusiškai tikslūs, išsamūs ir teisingi. Bet koks vėlesnis duomenų koregavimas ar taisymas sistemoje pažymimas ir apskaitą vedantis subjektas, turi nurodyti tokių duomenų koregavimo priežastį, kurią matys Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD) pareigūnai.
Atliekų tvarkymo apskaitos taisyklių 7 punkte nustatyta, kad atliekų susidarymo apskaita vykdoma elektroniniu būdu naudojantis GPAIS, pildant atliekų susidarymo apskaitos žurnalą.
Kaip matyti iš Atliekas tvarkančių įmonių patikrinimo kontrolinio klausimyno, Bendrovės darbuotojas, paskirtas atsakingu už Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugą ir atliekų tvarkymą, reikalavimų vykdymą Bendrovėje, pasirašydamas šį klausimyną, patvirtino GPAIS duomenų teisingumą.
Teismas abejoti GPAIS duomenų teisingumu taip pat neturi jokio pagrindo.
Todėl pareiškėjos skundo argumentas, jog Departamentas, atlikdamas Bendrovės patikrinimą, pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių 101¹ punktą, yra nepagrįstas.
Įstatymo 78 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nepavojingųjų atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, įvežimas ar importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas ar eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 15 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 25 tonų nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų.
Bendrovei ekonominė sankcija paskirta už Įstatymo 78 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. už nepavojingųjų atliekų laikymą neturint tam teisės, kai neturint tam teisės laikomas 15 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 25 tonų nepavojingųjų atliekų kiekis.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad Bendrovė veiklavietėje laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 30 d. iki 2022 m. liepos 19 d. vienu metu, neturėdama tam teisės laikė 20,685 t nepavojingų – juodųjų metalų atliekų (atliekų kodas 19 12 02) ir šiais veiksmais padarė pažeidimą, numatytą Įstatymo 78 straipsnio 4 dalyje.
Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priede nustatyta, kad pagal atliekų kodą 19 12 02 klasifikuojami juodieji metalai: juodieji metalai po elektros ir elektroninės įrangos atliekų apdorojimo (kodas 19 12 02 01); po M1, N1 klasės, triratės motorinės (išskyrus su simetriškai išdėstytais ratais) eksploatuoti netinkamos transporto priemonės smulkinimo (kodas 19 12 02 02); juodieji metalai po vidaus degimo variklių degalų, tepalų, įsiurbiamo oro filtrų atliekų apdorojimo (kodas 19 12 02 03); juodieji metalai po autotransporto priemonių amortizatorių atliekų apdorojimo (kodas 19 12 02 04); juodieji metalai po naudoti nebetinkamų padangų apdorojimo (kodas 19 12 02 05); juodieji metalai po baterijų ir akumuliatorių atliekų apdorojimo (kodas 19 12 02 06); kiti juodieji metalai ir jų lydiniai (kodas 19 12 02 07).
Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priede nustatyta, kad pagal atliekų kodą 20 01 40 klasifikuojami metalai, o ne juodieji metalai.
Techninio reglamento 2.3 punkte nurodyta, kad planuojamos ūkinės veiklos metu per metus planuojama surinkti ir paruošti naudoti iki 28395 t nepavojingų atliekų ir 3320 t pavojingų atliekų. Vienu metu numatoma laikyti iki 2112,94 t nepavojingų atliekų ir iki 49,96 t pavojingų atliekų, iš jų iki 12 tonų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (kodas 16 01 04), iki 28 t elektrotechnikos ir elektronikos pavojingų atliekų (kodai 16 02 13 ir 16 02 15) ir iki 9,96 t kitų pavojingų atliekų. Juodieji metalai, metalinė pakuotė ir automobilių kėbulai (700,33 t) bus laikomi betonuotoje kiemo aikštelėje 1100 m² ploto zonoje (zona Nr. 1).
Nors Techninio reglamento 2.3 punkte ir nurodyta, kad atliekų laikymo vietoje – zonoje Nr. 1 leidžiama laikyti 700,33 t juodųjų metalų, metalinės pakuotės ir automobilio kėbulų, tačiau ši aplinkybė nepaneigia pačios Bendrovės Techninio reglamento 3.1 punkte nurodytos atliekos – juodųjų metalų, susidariusios mechaninio apdorojimo metu (patikslintas pavadinimas), leistino laikyti didžiausio 85 t kiekio.
Kaip matyti iš Nutarimo, Departamentas, atsižvelgdamas į pažeidimo byloje nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y., kad Bendrovė iš esmės pripažino pažeidimą, jai skyrė Įstatymo sankcijoje numatytą minimalią baudą, kuri, teismo vertinimu, yra proporcinga padarytam pažeidimui ir yra teisinga. Teismas mažinti Bendrovei paskirtą baudą pagal faktines bylos aplinkybes neturi pagrindo.
Departamentas, atlikdamas patikrinimą, surašydamas Bendrovei pažeidimo protokolą, nagrinėdamas pažeidimo bylą ir priimdamas skundžiamą Nutarimą, veikė pagal jam suteiktą kompetenciją, vadovavosi Įstatymo ir Atliekų tvarkymo taisyklių nuostatomis. Panaikinti skundžiamą Nutarimą remiantis skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis). Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie bylos baigčiai jokios reikšmės neturi ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinėja. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van der Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ruvis“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.