- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-31
- Bylos Nr.
- 1A-323-92-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-03473-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Damanskienė (pirm.), Jurgita Mačionytė, Artūras Šumskas
- Nuteistasis
- O. M.
Pranešėja Jūratė Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-323-92/2014
Teisėja Aušra Valinskienė Teisminio proceso Nr. 1-12-1-03473-2013-8
2014 m. kovo 31 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nuosprendžio, kuriuo O. M. nubaustas pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d. areštu 36 paroms.
Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant areštą 24 paroms.
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. M. nuteistas už tai, kad pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:
2013 m. rugsėjo 23 d., apie 18.15 val., būdamas vaistinėje BENU VAISTINĖ, adresu Žirmūnų g. 64, Vilniuje, susidėjęs į savo turėtą maišelį, pasikėsino pagrobti UAB „Benu vaistinė Lietuva“ priklausantį turtą: 3 vnt. „Nurofen forte 400 ml. N12“ po 8,65 Lt, 3 vnt. „Strepsils Honey and lemon“ po 16,86 Lt, 3 vnt. „Nurofen Forte Express“ po 11,98 Lt, 2 vnt. „Strepsils menthol and eucalyptus“ po 16,86 Lt, 6 vnt. „Strepsils intensive“ po 22,46 Lt, iš viso turto už 280,95 Lt sumą, ir nesumokėjęs už šias prekes išėjo pro vaistinės apsaugos vartelius, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas atsitiktinio praeivio.
Šalies argumentai
Nuteistasis O. M. apeliaciniu skundu prašo sumažinti jam paskirtą bausmę arba pakeisti ją į baudą. Nurodo, kad gailisi nusikaltęs, piniginis nuostolis nebuvo padarytas, prekės grąžintos, sunkinančių aplinkybių nėra, todėl nepagrįstai jam buvo paskirta tokia griežta bausmė.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis savo kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo neginčija, patikrinus bylos medžiagą nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnyje nustatytų taisyklių įvertino byloje esančius įrodymus, ko pasėkoje tinkamai kvalifikavo O. M. veiksmus bei pagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d.
BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta, kad už baudžiamojo nusižengimo padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis bausmę prašo sušvelninti remdamasis tuo, kad jis gailėjosi nusikaltęs, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, turtinis nuostolis nepadarytas, visos prekės buvo grąžintos. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas, skirdamas bausmę, įvertino O. M. nurodytas aplinkybes: pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. tai, kad jis prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailėjosi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, atsižvelgė į tai, kad veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, visos paimtos prekės buvo grąžintos, žala nepadaryta. Be nurodytų aplinkybių, apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad buvo padarytas baudžiamasis nusižengimas, veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, be to, įvertino nuteistojo asmenybę: praeityje daug kartų teistas, įskaitant ir analogiškas nusikalstamas veikas, teistumas nėra išnykęs, ne kartą yra baustas administracine tvarka, nuobaudos galiojančios, gydėsi Vilniaus priklausomybės ligų centre, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nedirba, pragyvena iš gaunamos pašalpos. Taigi, buvo įvertintos visos BK 54 str. 2 d. nurodytos aplinkybės. BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ypač tai, kad nuteistasis anksčiau ne kartą buvo teistas už BK 178 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas nubaudžiant jį tiek laisvės atėmimo, tiek arešto bausmėmis, tačiau akivaizdu, jog tai jam neturėjo tinkamo poveikio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė O. M. paskirti griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę, t.y. areštą. Paskirtos arešto bausmės dydis yra mažesnis nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, jog paskirta bausmė neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, bausmės paskirties, vadovaujantis BK 61 straipsnio nuostatomis nuteistajam nėra pagrindo paskirti dar švelnesnės bausmės.
Kadangi nuteistajam, įvertinus visas bylos aplinkybes, paskirta teisinga ir pagrįsta bausmė, todėl nėra pagrindo taikyti BK 54 str. 3 d. ir paskirti švelnesnę bausmę. Nuteistasis taip pat neatitinka BK 62 straipsnyje numatytų sąlygų švelnesnės bausmės paskyrimui.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo O. M. apeliacinį skundą atmesti.