Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje, V. S. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Ukrainoje, Baltarusijos Respublikos pilietis, turintis leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, aukštojo išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), II grupės invalidas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. ir 199 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, o būtent:

jis 2005 metų liepos mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu konkrečiai nenustatytu laiku, Baltarusijos Respublikoje, ikiteisminio tyrimo metu konkrečiai nenustatytoje vietoje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 463,898 g. baltos spalvos miltelių, kuriuose yra labai didelis kiekis, 47,224 g., narkotinės medžiagos – heroino, ir neteisėtai nuo įsigijimo vietos ir momento laikė šiuos miltelius su savimi iki 2005-07-08, kai apie 17.00 val., laikydamas juos pakete ant automobilio galinės sėdynės, gabeno juos automobiliu „Nissan Primera“, v/n (duomenys neskelbtini), į Lietuvos Respubliką, iki Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto, esančio Šalčininkų rajone, kur buvo sulaikytas muitinės pareigūnų.

Šiais savo veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 260 str. 3 d.

Taip pat V. S., neturėdamas leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno narkotines medžiagas - heroiną, o būtent:

jis 2005 m. liepos 8 d., apie 17.00 val., vykdamas iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją automobiliu „Nissan Primera“, v/n (duomenys neskelbtini), per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio postą, esantį Šalčininkų rajone, nepateikdamas muitinės kontrolei, ant automobilio galinės sėdynės gabeno privalomą pateikti muitinės kontrolei paketą su 463,898 g. baltos spalvos miltelių, kuriuose yra 47,224 g. narkotinės medžiagos – heroino.

Šiais savo veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 199 str. 2 d.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. S. kaltas pagal pareikštą kaltinimą neprisipažino ir parodė, kad įvykio dieną jis su seserimi važiavo per Šalčininkų postą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką savo automobiliu. Jis serga epilepsija ir yra antros grupės invalidas. Daug kur važinėjo ir gydėsi nuo epilepsijos, tačiau jokie būdai jam nepadėję iššgyti. Tuomet jis sužinojęs, jog Baltarusijoje yra dvasininkas, galintis jam padėti. Kadangi buvo išbandęs daug gydymosi būdų, tačiau niekas jam nepadėjo, nusprendė nuvažiuoti pas minėtą dvasininką. Jis nuvykęs apsistojo cerkvėje, ten ir nakvojo, kiek laiko tiksliai pasakyti negalįs, maždaug savaitę, sesuo apsistojo pas tėvą. Išvykstant iš cerkvės, jam cerkvės tarnautoja atnešė paketėlį, o tėvas Valerijanas padavė tą paketėlį, sakydamas, jog tai vaistai, kuriuos reikia praskiesti vandeniu ir gerti du kartus per dieną. V. S. teisiamajame posėdyje negalėjo paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metų sakęs, jog vaistus reikia maišyti su aliejumi ir tepti nugarą. Tuomet, kai jam buvo paduoti vaistai sesers nebuvo, todėl ji šito nemačiusi. Jis ją paėmė vėliau ir papasakojęs, jog vaistus jam davė cerkvėje. V. S. tvirtino nežinantis, kodėl sesuo prieš tai pasakojusi kitą vaistų gavimo versiją, neva jis juos gavęs iš nepažįstamo žmogaus, kurį jis pavežė kaip pakeleivį savo automobiliu. Iš Baltarusijos į Lietuvą jis važiavęs tik su seserimi, nieko pakeliui nepavežė.

V. S. parodė, jog Šalčininkų poste muitinės pareigūmui paklausus, kas yra paketėlyje, jis atsakęs, jog tai vaistai nuo epilepsijos. Pats paketo nebuvo atidaręs ir netikrino, kas jame yra.

Liudytoja A. V. teisiamajame posėdyje paaiškino, jog V. S. yra jos brolis. Brolis serga epilepsija, nuo šios ligos daug gydėsi medicinos įstaigose Vilniuje, Maskvoje, Minske, tačiau gydymas teigiamų rezultatų nedavė. Brolis susidomėjo netradiciniu gydymu. V. S. porą kartų su ja lankėsi cerkvėje, esančioje Smiloviči miestelyje, Baltarusijos Respublikoje, pas tėvą Valerijaną. Yra buvęs šioje cerkvėje su savo tėvu, be jos, tuomet buvo joje apsistoję apie savaitę, nes reikėjo lankyti pamaldas. Paskutinį kartą pas tėvą Valerijaną ji nebuvusi, brolis buvo vienas. Teisme A. V. parodė, kad grįžtant į Lietuvą per Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio postą, muitinės pareigūnas ant automobuilio, kuriuo jie važiavo, sėdynės aptiko paketą. Anot A. V., nei ji, nei jos brolis nežinojo, kas tame pakete. Jai V. S. sakė, jog šį paketą paliko pakeleivis, kurį jis pavežė į Minską, sakydamas, kad tai vaistai, padėsiantys išgyti nuo epilepsijos bei kuriuos reikia įtrinti į kūną. A. V. posėdyje teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu nesakiusi, jog šį paketą jos broliui davęs tėvas Valerijanas, anot jos, pareigūnai ją ne taip supratę. Apklausos metu vertėjas nedalyvavo, ją apklausęs pareigūnas kalbėjo rusų kalba. Ji nemano, kad paketą galėjo duoti tėvas Valerijanas, nes ji ir prieš tai yra kelis kartus lankiusis pas jį su broliu ir nėra mačiusi, kad ką nors duotų. Toje cerkvėje žmonės gydomi maldomis.

Liudytojas Konstantinas Nasledovas teisiamajame posėdyje paaiškino, kad yra Vilniaus teritorinės muitinės vyresnysis inspektorius – kinologas. 2005-07-08 apie 17.00-18.00 val. pagal iškvietimą atvyko į Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio postą su tarnybiniu šunimi, tąkart atvykęs kaltinamąjį matęs pirmą kartą, antrąkart – per kratą V. S. namuose. Atvykus su šunimi į kelio postą, jam buvo parodytas automobilis, automobilis buvo užrakintas, jį atrakino pamainos viršininkas. Ant galinės automobilio sėdynės gulėjo paketas, šuo sureagavo į tą paketą kaip į narkotikus. Tuomet buvo atliktas eksperimentas: buvo paimtos kartoninės dėžutės, į vieną iš jų buvo įberta miltelių iš paketo, rasto V. S. automobilyje. Tarnybinis šuo patikrino ir atskyrė būtent tą dėžutę, kurioje buvo minėti milteliai, pakartojus eksperimentą, šuo vėl sureagavo kaip į narkotikus būtent į tą dėžutę, kurioje buvo milteliai, paimti iš V. S. automobilio.

Paklaustas, kaip elgėsi V. S. atliekant eksperimentą, pasakyti negalįs, nes jo dėmesys buvo nukreiptas į šunį. Kol laukė kriminalistų, K.Nasledovas girdėjo, kaip V. S. sakė, jog rastame pakete yra užkalbėta bažnyčioje ir šventinta druska, kurią jis veža gydymosi nuo epilepsijos tikslais. Apskritai liudytojas pasakyti gali tik tiek, kad V. S. elgesys nuo įprasto žmogaus elgesio skyrėsi, buvo matyti, jog jis jaudinosi, be reikalo judino rankas, mažai šnekėjo, reakcija buvo sulėtėjusi. Su kaltinamuoju buvo moteris, kaip jis supratęs – giminaitė, ji sakė, kad V. S. yra ligonis, ji juo rūpinasi, apie rastą paketą sakiusi, jog tai druska iš cerkvės, pašventinta kunigo.

Liudytojas Mindaugas Daukšys teisiamajame posėdyje paaiškino, kad yra Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto inspektorius. 2005-07-08 apie 17.00 val. jis apžiūrėjo automobilį, kuriame važiavo du žmonės – V. S. ir moteris. Patikrinimo metu ant galinės automobilio sėdynės kairėje pusėje aptiko į dešrą panašų paketėlį, pridengtą megztuku. V. S. jam paaiškino, jog tai vaistai, kuriuos jam davęs kunigas. Iki tol, kol jis nepastebėjęs paketo, V. S., berods, sakęs, jog tai jo asmeniniai daiktai, tiksliai pasakyti negalintis. Tuo metu, kai jis susidomėji paketu, V. S., anot M. Daukšio, elgėsi normaliai. Tiksliai pasakyti negalįs, ar jis pirma pastebėjo paketą, ar V. S. apie tai deklaravo žodžiu.

Ričardas Glemža teisiamajame posėdyje paaiškino, kad yra Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro specialistas. Jis parodė, kad rastuose milteliuose buvo aptikta apie 10% heroino, tai nėra standartinė sudėtis, paprastai heroino kiekis sudaro apie 30%. Kokie buvo kiti milteliai, su kuriais buvo maišytas heroinas, rastas kaltinamojo automobilyje, nežinantis, jie nebuvo tirti, taip pat nežinantis, ar jie buvo tirpūs. Rastą mišinį, anot R. Glemžos, galima vartoti be jokio paruošimo. Paprastai nebūna atvejų, jog ištyrus miltelius, maišytus su heroinu, jų nebūtų galima vartoti.

Jūratė Armalienė teisiamajame posėdyje paaiškino, kad yra Vilniaus priklausomybės ligų centro gydytoja psichiatrė. Ji parodė, kad heroino milteliai niekada nebūna gryni. Heroinas yra Lietuvoje uždraustas ir tai nėra vaistas nei nuo epilepsijos, nei nuo kitų ligų. Heroino milteliai niekada nebūna gryni, kartu su heroinu gali būti sumaišyta įvairių miltelių. Pas V. S. rastuose milteliuose heroino kiekis 47 g, tai didelis kiekis – mėnesio dozė daug vartojančiam narkomanui, juos galima vartoti iš karto.

Teismo psichiatrijos ekspertas Rimas Augaitis teisiamajame posėdyje paaiškino, jog epilepsija yra neurologinė liga. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog V. S. nėra diagnozuota psichikos sutrikimų. Anot R. Augaičio, esant epilepsijai, galimas atminties sutrikimas, tačiau paprastai tai trunka paties priepolio metu ir trumpą laiką po jo. Nagrinėjamu atveju dėl epilepsijos iškreiptas praeities įvykių prisiminimas negalimas, nes V. S. veika nėra momentinė, tai tęstinė veika, tam tikras tendencingas elgesys. Šiuo atveju skirti kaltinamajam V. S. ekspertizę yra netikslinga.

Ištyrus teisiamajame posėdyje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad V. S. pareikštas kaltinimas, padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 260 str. 3 d. ir 199 str. 2 d. pasitvitino, o jo kaltė yra įrodyta.

Byloje nustatyta, kad 2005-07-08 apie 17.00 val. kaltinamasis V. S., vykdamas iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją savo automobiliu „Nisan Primera“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) per Lietuvos Respublikos sieną, ant automobilio galinės sėdynės gabeno paketą, kuriame buvo baltos spalvos milteliai, kai vėliau paaiškėjo, kuriuose buvo labai didelis kiekis, 47,224 g., narkotinės medžiagos – heroino ( tvirtina tarnybinis pranešimas, b.l. 4, įvykio vietos – paimto paketo – apžiūros protokolas, b.l. 18-21, kriminalistinių tyrimo centro specialisto 2005-07-15 išvada, b.l. 23, liudytojų Konstantino Nasledovo ir Mindaugo Daukšio parodymai ). Nuo pat sulaikymo momento kaltinamasis tvirtina, kad tą dieną automobilyje vežė paketą su liaudies medicinos vaistais nuo epilepsijos, kuriuos jam davė Baltarusijos Respublikos Smiloviči miestelio cerkvėje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis irgi teigė, jog serga epilepsija bei siekiant išsigydyti 2005 metais kelis kartus važiavo į cerkvę Baltarusijos Respublikoje Smiloviči miestelyje pas dvasininką Valerijaną. Įšvykstant iš cerkvės paskutinį kartą, cerkvės tarnautoja atnešė paketą, o tėvas Valerijanas, pasakęs, jog tai vaistai, kuriuos reikia praskiesti vandeniu ir gerti du kartus per dieną, padavė V. S. šį paketą. Būtent su tuo paketu kaltinamasis buvo sulaikytas 2005-07-08, tačiau jis nežinojęs apie tai, kad jame yra narkotikai.

Teismo manymu, ši V. S. versija paneigiama surinktais byloje įrodymais. Baltarusijos Respublikos teisėsaugos institucijų apklaustas liudytoju Smilovičsko cerkvės dvasininkas V. B. parodė, kad prisimena, jog 2005 metais į cerkvę pagalbos apie keturis kartus buvo atvažiavęs vyras iš Baltijos šalių su giminaite, tačiau vyriškis cerkvėje nenakvojo. Liudytojas pastebėjo, kad tas vyras buvo nesveikas. V. B. negali tiksliai pasakyti ar cerkvėje lankydavosi būtent V. S.. Siekiant jį nuraminti ir gydyti buvo atliekamos maldos. V. B. tam vyrui jokių vaistų arba miltelių neduodavo bei neliepė to daryti kitiems cerkvės tarnautojams, nes cerkvėje teikdavo pagalbą žmonėms tik maldomis ( b.l. 106-107, 111-112 ). Liudytojas V. B. į teismo posėdį neatvyko, tačiau pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant bei vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kadangi jis neturi galimybės atvykti į posėdį. Kolegija atsižvelgiant į tai, kad šis liudytojas gyvena kitoje valstybėje, dėl ko atvykimas į teismo posėdį yra susijęs su tam tikrais sunkumais ( vizos gavimas, sienos kirtimas ir kitais ) pripažįsta, jog V. B. nedalyvauja procese dėl svarbios priežasties ( BPK 37 str. 2 d. ) bei vadovaujasi jo paaiškinimais priimant nuosprendį.

Kaltinamojo versiją paneigia ir apklaustos teisiamajame posėdyje liudytojos A. V., kuri yra jo sesuo, parodymai. A. V. paaiškino, posėdyje, kad paskutinį kartą cerkvėje pas tėvą Valerijaną ji nebuvo, brolis-kaltinamasis buvo vienas. Kai po to jie su broliu 2005 -07 -08 iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvą įvažiavo per muitinės postą, brolio automobilio galinėje sėdynėje gulėjo paketas, o jis sakė liudytojai, kad šį paketą paliko pakeleivis, kurį brolis pavežė, sakydamas, kad tai vaistai, padėsiantys broliui išgyti nuo epilepsijos. Be to, A. V. posėdyje nurodė, jog ji nemananti, kad paketą galėjo duoti tėvas Valerijanas, nes ji prieš tai kelis kartus lankydavosi cerkvėje, tačiau nebuvo mačiusi, kad kas nors duotų lankytojams vaistų. Toje cerkvėje žmones gydomi maldomis. Šie liudytojos paaiškinimai atitinka liudytojo V. B. paaiškinimus, kadangi jie abu nurodo, jog cerkvėje ligonius gydo tik maldomis ir vaistų neduoda. Be to, liudytoja A. V. nurodė ir kitokį, nei kaltinamasis, šio paketo gavimo būdą, tai yra – iš pakeleivio, apie ką jai pasakė pats V. S..

Taigi matyti, kad kaltinamojo versiją apie tai, jog paketą su milteliais bei narkotine medžiaga jam davė dvasininkas V. B. paneigia apklaustų liudytojais V. B. ir kaltinamojo sesers A. V. parodymai.

Kolegija atkreipia dėmesį į V. S. parodymų nenuoseklumą. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad cerkvėje tėvas Valerijanas pasakė vaistus skiesti su alejumi ir tepti stuburą. Teisiamajame posėdyje V. S. jau aiškino apie kitą vaistų ( miltelių ) vartojimo būdą, tai yra, jog tėvas Valerijanas pasakė vaistus praskiesti vandeniu ir gerti du kartus per dieną. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis iš pradžių sakė, jog cerkvėje jis pragyveno apie 10 dienų ir nakvojo, vėliau aiškino, kad cerkvėje nenakvojo, o miltelius jam davė ne tėvas Valerijanas, o kitas tarnautojas ( b.l. 39-40, 41-42, 45 ). Posėdyje jis negalėjo paaiškinti, kodėl sesuo-liudytoja A. V.–papasakojo apie kitą vaistų gavimo versiją, kad kaltinamasis gavo juos iš pakeleivio, kurį pavežė savo automobiliu.

Būtina pažymėti, kad teisiamajame posėdyje liudytojas-muitinės inspektorius - Konstantinas Nasledovas nurodė, kol sulaikius V. S., jie laukė kriminalistų. Tuomet kaltinamasis sakė, jog rastame pakete yra užkalbėta bažnyčioje ir šventinta druska, kurią jis veža gydymosi nuo epilepsijos tikslais. Tada muitinėje tai patvirtino ir kartu buvusi V. S. giminaitė, tai yra liudytoja A. V.. Pažymėtina, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje kaltinamasis ir liudytoja A. V. apie 2005-07-08 automobilyje vėžamą užkalbėtą druską apklausos metu neminėjo. Be to, liudytojas K.Nasledovas teismo posėdyje nurodė, jog po sulaikymo kaltinamojo elgesys nuo įprasto žmogaus elgesio skyrėsi, nes buvo matyti, jog jis jaudinosi, be reikalo judino rankas ir mažai šnekėjo.

Apklaustas teisiamajame posėdyje Kriminalistinių tyrimų centro specialistas Ričardas Glemža patvirtino, kad rastą V. S. automobilyje mišinį galima vartoti be jokio paruošimo, nes milteliuose buvo aptikta apie 10 procentų heroino. Vilniaus priklausomybės ligų centro gydytoja psichiatrė Jūratė Armalienė posėdyje pažymėjo, jog heroino milteliai niekada nebūna gryni, o heroinas yra Lietuvoje uždraustas ir tai nėra vaistas nuo epilepsijos, nei nuo kitų ligų.

Tokiu būdu, kolegija, atsižvelgdama į tai, kad V. S. versija dėl miltelių su narkotine medžiaga gavimo iš cerkvės dvasininko paneigta, į jo paaiškinimų nenuoseklumą, kaltinamojo ir jo sesers liudytojos A. V. skirtingus bylos aplinkybių aiškinimus, V. S. nervingą elgesį po sulaikymo muitinėje bei specialistų išvadas ir paaiškinimus teisiamajame posėdyje daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis 2005-07-08 suvokė, jog veža savo automobilyje narkotinę medžiagą ir tai darė esant tiesioginei tyčiai. Todėl pagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal BK 260 str. 3 d. ir 199 str. 2 d. Ta aplinkybė, kad milteliai su narkotine medžiaga buvo vežami automobilio salone uždengti tik megztiniu, nepaneigia teismo išvados dėl kaltininko žinojimo vežamų miltelių sudėties. Ši aplinkybė, kaip ir jo paaiškinimų nenuoseklumas, pripažintini V. S. gynybine pozicija.

Tiriant V. S. asmenybę nustatyta, kad jis anksiau neteistas, dirba. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, o remiantis Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 2 dalimi kaltinamojo ligą bei jo turimą 2-os grupės invalidumą pripažįsta atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Skiriant bausmę atkreiptinas dėmesys į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ( BK 260 str. 3 d.–labai sunkus nusikaltimas ). Teismo manymu, kaltinamajam skirtinas griežtesnėje sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimalus dydis.

Narkotinė medžiaga turi būti sunaikinta ( BPK 94 ).

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 299 str., 302-305 str. str., 307 str., 308 str., 313 str.

Rezoliucinė dalis

NUSPRE N D Ė:

V. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK: 199 str. 2 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 5 metams, 260 str. 3 d. – ir nuteisti laisvės atėmimu 10 metų.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmes subendrinti apėmimo būdu bei paskirti V. S. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 ( dešimčiai ) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę V. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Bausmės laiką jam skaičiuoti nuo sulaikymo dienos nuosprendžiui įsiteisėjus.

Paketą su milteliais, kuriuose yra narkotinės medžiagos – heroino, esantį Muitinės laboratorijoje – nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Dėl nuosprendžio per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti paduodamas apeliacinis skundas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.