Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. Z. (S. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2009-08-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 3d. – 8 MGL (1040 Lt) bauda, bauda sumokėta 2009-12-16;

2. 2010-09-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 2d. keturiems mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 10 valandų; 2010-12-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi 2010-09-03 Klaipėdos miesto paylinkės teismo nuosprendžiu bausmė pakeista į 5 MGL (650 litų) baudą, 2010-12-29 bauda sumokėta, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustato:

Kaltinamasis S. Z. 2012 m. kovo 10 d., apie 21.30 val., prie Reikjaviko g. 17 namo, Klaipėdos m., pasivijęs nepilnametį U. J., gim. (duomenys neskelbtini), pareikalavo mobiliojo ryšio telefono, o jam atsisakius duoti smogė kumščiu U. J. į veidą, ko pasekoje pilnai nulaužė 22 dantį, bei sudavė kumščiais į galvos sritį ne mažiau 10 smūgių, tuo padarydamas galvos sumušimus, galvos smegenų sukrėtimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, bei parvertęs ant grindinio apieškojo U. J. rūbus ir iš striukės vidinės kišenės ištraukė ir pagrobė nukentėjusiojo motinai S. J. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia N900“ 500 Lt vertės.

Kaltinamasis S. Z. dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino ir parodė, kad 2012 m. kovo mėn. pradžioje ėjo pro 24-ają mokyklą. Pamatė stovintį U. J.. Priėjęs, paprašė jo cigaretės, o vėliau paprašė duoti telefoną paskambinti. U. J. atsakė, kad telefono neturi, tačiau jis supratęs, kad nukentėjusysis turi telefoną, bet neduoda, sudavė kumsčiu apie penkis smūgius į veidą nukentėjusiajam. Nuo smūgių nukentėjusysis užkliuvo už laiptų ir nukrito, o kartu su juo ir jis. Gulint ant žemės dar kartą jis pareikalavo telefono, ir nukentėjusysis atidavė. Telefonas buvo „Nokia“, jį vėliau jis nunešė į lombardą parduoti. Gautus pinigus už telefoną – 200 Lt. išleido savo reikmėms. Gailisi padaręs nusikaltimą, atsiprašė nukentėjusiųjų. Su Klaipėdos teritorinių ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutinka, o su nukentėjusiųjų pareikštu 10 000 Lt neturtinės žalos civiliniu ieškiniu nesutinka, kadangi nuo jo suduotų smūgių U. J. negalėjo patirti nustatytų sužalojimų.

Nukentėjusysis U. J. parodė, kad 2012 m. kovo menėsį ėjo pro mokyklą ir stustojo parašyti telefonu žinutę. Tuo metu iš nugaros priėjo kaltinamasis ir paprašė duoti cigaretę. Jis atsakė, kad cigaretės neturi. Po to kaltinamasis paprašė telefono paskambinti, tačiau jis atsakė, kad telefono neturi. Kaltinamasis puolė jį kumščiais daužyti ir sudavė apie 10 smūgių, nuo kurių jis neišlaikęs nukrito ant žemės. Gavęs pirmą smūgį pajuto, kad nulūžo dantis. Gulinčiam ant žemės kaltinamasis apieškojo kišenes, rado kišenėje telefoną ir pavogė jį. Telefonas „Nokia“, pirktas prieš 3-4 mėn. už 500 Lt. Po sumušimų 2-3 dienas ligoninėje gulėjo, nelankė mokyklos, buvo kraujosruvų veide. Iki šiol jis jaučia sumušimo pasekmes, skaudą galvą, buvo labai išsigandęs kaltinamojo. Prašo priteisti 10000 litų neturtinę žalą. Telefonas grąžintas.

Nukentėjusioji S. J. parodė, kad apie 2012-03-10 21 val. grįžęs visas drebantis ir sutinęs namo sūnus pasakė, kad jį užpuolė ir pagrobė jo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia “ 500 Lt vertės. Sūnus U. J. ligoninėje gydėsi 3 dienas, po to namie vartojo vaistus. Telefonas buvo pirktas prieš 3-4 mėnesius. Tyrimo metu mobiliojo ryšio telefonas buvo grąžintas. Dėl sūnui padarytos moralinės žalos reiškia patikslintą 10 000 Lt civilinį ieškinį byloje, kadangi turės keisti dantį, iki šiol skauda galvą. Taip pat pareškė 233 Lt turtinės žalos civilinį ieškinį už pirktus vaistus (108 Lt), kelionės į ligoninę taksi išlaidas (25 Lt) bei 100 Lt sumokėta iš asmeninių lėšų už danties protezą, kadangi SEB gyvybės draudimas išmokėjo 600 Lt draudiminę išmoką U. J. už nulaužtą dantį.

Iš 2012-03-29 specialisto išvados Nr. G 601/12 (03) matyti, jog nukentėjusiajam U. J. padaryta galvos sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, pilnas komplikuotas 22 danties vainiko lūžis, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas padarytas nuo tiesioginio kietų bukų daiktų poveikio į galvos sritį. Iš išrašo iš medicininių dokumentų ir odontologo įrašų matyti, kad nukentėjusiajam nustatytas 22 danties vainiko lūžis (b.l. 7-10).

Iš 2012-03-20 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2012 m. kovo 10 d. UAB „Gudana“ darbuotojas tyrimui pateikė lombardo kvitą Nr. 41460 ir mobiliojo ryšio telefoną „Nokia N900“ (b.l. 35). Iš lombardo kvito matyti, jog 2012 m. kovo 10 d. į UAB „Gudana“ priklausantį lombardą kaltinamasis Z. S. pridavė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia N900“, jam išmokėta 200 litų (b.l. 36).

Iš 2012-03-21 apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad apžiūrėtas 2012 m. kovo 21 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš UAB „Gudana“ išimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia N900“, be SIM kortelės, kuris po apžiūros pagal pakvitavimą grąžintas nukentėjusiajam U. J. (b.l. 37-40).

Iš 2012-03-22, 2012-03-23 asmens parodymo atpažinti protokolų matyti, kad nukentėjusysis U. J. iš jam atpažinimui pateiktų asmenų nuotraukų ir gyvų asmenų atpažino įtariamąjį Z. S. kaip asmenį, 2012 m. kovo 10 d. jį apiplėšusių (b.l. 44-46, 48-51).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo Z. S. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos – įvykdyto plėšimo, pilnai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais: pačio kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiųjų parodymais, daiktų pateikimo, apžiūros protokolais, atpažinimo protokolais. Kaltinamasis pripažino, kad panaudojo fizinį smurtą ir pagrobė svetimą turtą. Nukentėjusysis parodė, kad kaltinamasis puolė jį kumščiais daužyti ir sudavė apie 10 smūgių. Pats kaltinamasis taip pat neneigė, kad panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį suduodamas kumščiais jam apie 5 smūgius. Nukentėjusio U. J. parodymai nuoseklūs, abejoti jais dėl suduotų smūgių skaičiaus nėra pagrindo, jis neturi tikslo apkalbėti kaltinamojo. Aptartų įrodymų pakanka padaryti išvadai, kad kaltinamasis tyčia panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą. S. Z. (S. Z.) nusikalstama veika kvalifikuotina kaip plėšimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., nes kaltinamasis, panaudojęs fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą.

Kaltinamojo S. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi padaręs nusikaltimą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

S. Z. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, nusikalstama veika yra tyčinė, Atsižvelgiama į nusikaltimo pobūdį, į tyčinę kaltę, į padarytos žalos dydį, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis – kaltinamasis teistas už baudžiamuosius nusižengimus, bausmes atlikę, nedirba, nesimoko, nusikaltimais padarė žalą, kurios nukentėjusiesiems neatlygino. Atsižvelgiama ir į nusikaltimo motyvus, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – į tai, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas mano, jog bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam S. Z. paskyrus LR BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, nustatant jos terminą žymiai mažesnį nei sankcijos vidurkis. Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, gailisi padaręs nusikaltimą, kritiškai vertina savo elgesį, nukentėjusysis prašo griežtai kaltinamojo nebausti. Nors kaltinamasis praeity teistas, tačiau už baudžiamuosius nusižengimus, visas jam paskirtas bausmes atlikęs. Esant šioms aplinkybėms yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti, paskiriant jam LR Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 4 ir 7 punktuose numatytus įpareigojimus.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingam asmeniui civilinį ieškinį.

Šioje baudžiamojoje byloje pareikštas nukentėjusiosios – civilinės ieškovės S. J. dėl 233 Lt turtinės žalos atlyginimo civilinis ieškinys, kurį sudaro: 108 Lt ligos metu pirkti vaistai, 25 Lt – taksi automobilio išlaidos vežant U. J. į ligoninę įvykio vakarą, o taip pat 100 Lt priemoka už danties protezą. Nors nukentėjusioji nepateikė tai patvirtinančių dokumentų, tikėtina, kad šias išlaidas nukentėjusioji patyrė, šios išlaidos tiesiogiai susijusios su kaltinamojo padaryta veika. Remiantis baudžiamojoje byloje surinktais ir aukščiau aptartais kaltinamojo kaltės įrodymais, darytina išvada, kad nukentėjusiosios S. J. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Kaltinamasis S. Z. privalo, atlyginti nusikalstama veika padarytą 233 Lt turtinę žalą S. J..

Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5. str.).

Bylos nagrinėjimo teisme metu S. J. pateikė patikslintą 10 000 Lt neturtinės žalos civilinį ieškinį, pagrįsdama, jog sūnui U. J. reikalingas implantas, kurio kaina nuo 2000 Lt, o taip pat atsižvelgiant į padarytus galvos smegenų sužalojimus, sutrenkimus iki šiol jaučiamos pasekmės. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiosios S. J. sūnus U. J. dėl kaltinamojo S. Z. padarytos nusikalstamos veikos patyrė baimę, išgąstį, stresą, o taip pat į padarytus galvos smegenų sužalojimus, sutrenkimus, kurių pasekmės iki šiol jaučiamos, taip pat atsižvelgiama į sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, asmens turėtų galimybių praradimą. Teismo nuomone, pasekmės nėra susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, nukentėjusiajam nebuvo atliekamos operacijos, tačiau nepilnamečiui nukentėjusiajam dėl išdaužto danties neabejotinai sugadinta išvaizda. Taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį – šiuo metu kaltinamasis nedirba, turto neturi. Nukentėjusiojo prašoma priteisti 10 000 Lt neturtinė žala, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus - į nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką - yra aiškiai per didelė, todėl atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes pareikštas U. J. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiajam U. J. 5000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Kita ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina. Nepilnametis savo teises įgyvendina per atstovą pagal įstatymą. Visais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas atstovaujamojo ( nepilnamečio) naudai.

Valstybinė ligonių kasa pareiškė 456,34 Lt dydžio civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo U. J. gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai, išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu. Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas, nes kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalą sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui.

S. Z. paskirta kardomoji priemonė –įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

S. Z. (S. Z.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams. Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 4 punktą, 7 punktą ir bausmės vykdymą atidėti dvejų metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje bei be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią S. Z. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. Z. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie LR SAM pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamojo S. Z. (S. Z.) 456,34 Lt Lt žalos atlyginimą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Priteisti iš kaltinamojo S. Z. 233 Lt turtinės žalos atlyginimą S. J..

Nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš S. Z. 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam U. J., o šių lėšų tvarkytoju paskirti jo motiną S. J.. Kitą ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.