Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė), Nijolios Indreikienės, Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. A. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Goldas“ apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11-570/2013 pagal ieškovo K. A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Goldas“ dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Goldas“ priešieškinį ieškovui K. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Dėl pareigos atlyginti automobilio saugojimo išlaidas

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

3. Teismo sprendime paminėta aplinkybė, kad atsakovas nesurašė atliktų darbų perdavimo - priėmimo akto, nesudaro pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Tai yra formalus reikalavimas, tačiau faktinis darbų priėmimas ir jų apmokėjimas ir yra įrodymas, kad darbai atlikti tinkamai ir kokybiškai, bei kad atliktus darbus ieškovas priėmė.

4. Teismas nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų, t. y. instrukcijų - brėžinių, kaip galima teisingai ir neteisingai nukrauti transporto priemonę nuo hidraulinės platformos, taip pat neatsižvelgė į tai, kad byloje buvo pateikti kitų įmonių (UAB „ARRO“ atsakymas bei Lenkijos techninės pagalbos asociacijos prezidento, įmonės Transdzvvig Zawadzcy SP. J atstovo atsakymas į UAB „Goldas" prašymą) išaiškinimai dėl transporto priemonės nukrovimo nuo hidraulinės platformos. Be to, teismas neigiamai turėjo vertinti ir tą aplinkybę, kad niekas, išskyrus patį ieškovą, nedalyvavo ir nematė, kaip buvo nukraunama ginčo transporto priemonė. Tuo tarpu teismas ja rėmėsi kaip įrodymu, patvirtinančiu, kad ieškovo kaltės ir veiksmų, sąlygojusių nuostolių atsiradimą, nebuvo.

7. Teismo sprendimas dalyje dėl priešieškinio patenkinimo iš dalies, priteisiant atsakovui 4490 Lt, yra nemotyvuotas, todėl nepagrįstas ir naikintinas. Apie tai, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini) yra paliekama saugomoje ir mokamoje automobilių stovėjimo aikštelėje ieškovas buvo informuotas tiek palikęs transporto priemonę kartu su hidrauliniu liftu, tiek gavęs atsakovės atsakymą į ieškovo 2011-08-11 pretenziją. Minėtoje pretenzijoje buvo nurodyta, kad pridedama PVM sąskaita - faktūra už saugojimo paslaugas, kurios paskaičiuotos iki šio dokumento surašymo dienos, t. y. nuo 2011-06-18 iki 2011-08-19, viso 63 paros, kas sudaro 1524,60 Lt. Kadangi ieškovas savo pareigos ir atsakovės reikalavimo neįvykdė, atsakovė pateikė kitą PVM sąskaitą faktūrą, kurioje saugojimo išlaidos paskaičiuotos nuo 2011-08-20 iki 2012-09-20, kuomet atsakovė išsiuntė PVM sąskaitą - faktūrą kartu su reikalavimu ją apmokėti iki 2012-09-24. Įkainiai už transporto priemonių saugojimo paslaugas nėra įtvirtinti jokiais teisės aktais. Tai nustato pati įmonė, teikianti tokias paslaugas. Šiuo atveju, ieškovui priklausančios transporto priemonės (duomenys neskelbtini) paros saugojimo kaina nuo 30 Lt su PVM, o agregatų, įrengimų ar statybinės technikos saugojimo kaina nuo 10 Lt su PVM už vieną parą, įvertinus situaciją bei atsižvelgiant į protingumo ir teisingumo kriterijus, buvo sumažinta iki 18,15 Lt su PVM už transporto priemonės (duomenys neskelbtini) saugojimą ir iki 6,05 Lt su PVM už hidraulinio lifto saugojimą už vieną parą. Atsižvelgiant į tai, teismo argumentai, kad minėtų tarifų taikymas tuo atveju, kai transporto priemonės savininkas ar valdytojas jos neatsiima ilgą laiką, reikštų nepagrįstą saugotojo praturtėjimą, yra atmestini kaip niekuo nepagrįsti. Ieškovas piktybiškai vengia atsiimti transporto priemonę (duomenys neskelbtini), vieną kartą atvykus atsiimti ir atsakovei pasiūlius pasirašyti priėmimo - perdavimo aktą, jo neatsiėmė, iki šiol naudojasi dvejomis saugojimo vietomis atsakovės saugomoje automobilių aikštelėje, todėl pagrindo mažinti priešieškinio sumą iki 4490 Lt šiuo atveju nėra.

8. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 3500 Lt ieškovo advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į ieškinio sumą, tokio dydžio išlaidos yra per didelės, todėl turėtų būti sumažintinos.

Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2011-04-17 ieškovas K. A. kreipėsi į atsakovę UAB „Goldas“ dėl automobilio hidraulinės platformos permontavimo darbų ir darbams atlikti pristatė du padėvėtus automobilius –MAN 8.113 ir (duomenys neskelbtini). Atsakovė įsipareigojo nuo pristatyto padėvėto techninės pagalbos automobilio (duomenys neskelbtini) nuimti hidraulinę platformą ir sumontuoti ją pateiktam 1999 m. gamybos automobiliui MAN 8.113, kuris po tokių remonto darbų galėtų atlikti techninės pagalbos automobilio funkcijas, t. y. kad sumontuotą hidraulinę platformą būtų galima valdyti hidraulikos būdu, pakelti ir nuleisti iki reikiamos padėties, kad būtų galima pakrauti ir nukrauti ne sunkesnius kaip 2290 kg automobilius. Priimant automobilius permontavimo darbams tarp šalių sutartis pasirašyta nebuvo, nes ieškovas automobilius pristatė savaitgalį, o vėliau atsakovė ieškovui išsiuntė 2011-04-15 sutartį –užsakymą (t. 1, b. l. 5), surašytą po ieškovo telefoninio pokalbio su atsakovės darbuotoju M. J., kurios ieškovas nepasirašė, tačiau jos neginčijo. Sutartyje buvo nurodyti operacijų darbai: nuo automobilio (duomenys neskelbtini) anstatą perdėti ant automobilio MAN 8.113. 2011-06-17 atvykęs atsiimti transporto priemonių, ieškovas kartu su atsakovės atstovais išbandė hidraulinę platformą, sumontuotą ant transporto priemonės MAN 8.113. Hidraulinė platforma veikė gerai. Atlikus darbus 2011-06-14 apmokėjimui buvo išrašyta 6598,25 Lt PVM sąskaita faktūra, kurią ieškovas pilnai apmokėjo 2011-06-17 atvykęs atsiimti transporto priemonių, nors atsakovės kasos pajamų orderis minėtai sumai išrašytas 2011-08-17 (t. 1, b. l. 8). Dėl kokių priežasčių ieškovas nurodo, kad mokėjo tik 6000 Lt, jis nežino. 2011-08-11 atsakovė gavo ieškovo pretenziją, kad 2011-07-08 nuo suremontuotos transporto priemonės MAN 8.113 nukraunant automobilį Mersedes Benz 307 sulinko transporto priemonės MAN 8.113 gamyklinis rėmas, ant kurio buvo pritvirtintas hidraulinis cilindras ir dėl to automobilis tapo netinkamas eksploatacijai.

Tarp šalių ginčas kilo dėl to, ar permontavimo darbų paslaugos buvo suteiktos tinkamai ir atliktos kokybiškai pagal galiojančius reikalavimus. Be to, šalys nesutaria ir dėl automobilio (duomenys neskelbtini) bei hidraulinio lifto saugojimo išlaidų.

Byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad atsakovė UAB „Goldas“ yra verslu užsiimanti įmonė, jos pagrindinė veikla yra variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninė ir mažmeninė prekyba bei remontas. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės apeliacinio skundo teiginiu, jog priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, šalių nesiejo vartojimo rangos teisiniai santykiai. Byloje duoti ieškovo K. A. paaiškinimai, kad įrangą, t. y. hidraulinę platformą numontavo nuo transporto priemonės DAF ir sumontavo ant transporto priemonės MAN 8.113 dėl to, kad norėjo kuo greičiau pradėti dirbti, nes turėjo tokio pobūdžio patentą, vykdė verslą „Pagalba kelyje“ ir teikė techninę pagalbą sugedusiom transporto priemonėm, kad techninės pagalbos veikla yra leidžiama pagal patentą (t. 1, b. l. 55 a. p, 79, t. 2, b. l. 159), o taip pat 2011 metams (veiklos vykdymo laikotarpis sausio 4 – gruodžio 31) ieškovui išduotas verslo liudijimas Nr. JJ153919-3 teikti variklinių transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą (t. 1, b. l. 83) yra pakankami išvadai, kad nors ieškovas hidraulinės platformos permontavimo darbus užsakė kaip fizinis asmuo, tačiau tikrai ne asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, o tikslu vykdyti verslą (techninės pagalbos veiklą) ir gauti iš to pajamas. Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo laikyti ieškovą vartotoju ar silpnesniąja sutarties šalimi bei ginčo šalių santykius kvalifikuoti kaip vartojimo rangą (CK 6.672 str.).

Rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1 d.). Remiantis į bylą pateiktais įrodymais nustatyta, kad nors rašytinė sutartis ir nebuvo pasirašyta, tačiau tarp ginčo šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, todėl taikytinos normos, nustatančios atsakomybę už rangos sutarties pažeidimą. Rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, - įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą (CK 6.663 str. 1 d.). Tuo atveju, jei darbai yra atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų ir dėl to darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu sutartyje paskirtis nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovui įstatymas savo pasirinkimu suteikia teisę reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje, išskyrus tuos atvejus, jei įstatymas ar sutartis nustato ką kitą (CK 6.665 str. 1 d.). Be kita ko, tuo atveju, kai rangovas nepašalina sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą arba kai trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, įstatymas suteikia teisę užsakovui nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.665 str. 3 d.). Taigi materialinės teisės normos, reglamentuojančios rangos teisinius santykius, nustato rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą, o galimybę rinktis vieną iš įstatyme numatytų pažeistų teisių gynimo būdų suteikia užsakovui. Taip pat pažymėtina, jog tam, kad kiltų civilinė atsakomybė, būtina šių sąlygų visuma: žala, neteisėti veiksmai bei priežastis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie LR susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 2B-515 patvirtinta Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų gamybos ir perdirbimo bei motorinių transporto priemonių, priekabų, kuriomis uždrausta dalyvauti viešajame eisme, remonto ir techninės ekspertizės reikalavimų ir atlikimo ir atlikimo tvarka (toliau –Tvarka), pagal kurios 7 punktą perdirbimas – tai transporto priemonių sudėtinių dalių keitimas ir (arba) papildomų įtaisų įrengimas, dėl kurių keičiasi transporto priemonės konstrukcija ir (arba) techninės bei eksploatacinės savybės. Tos pačios tvarkos 22 punktas (ginčui aktuali originali redakcija) numato, kad perdirbant transporto priemones neturi sumažėti jų aktyvioji ir pasyvioji sauga, konstrukcijos sudėtinių dalių, tvirtinimo atsparumas ir patikimumas bei pablogėti aplinkos apsaugos rodikliai, vairuotojo darbo vietos ergonomika ir keleivių bei krovinių vežimo sąlygos. Po perdirbimo negali pasikeisti transporto priemonės kėbulo (rėmo) identifikavimo numeris, išskyrus atvejus, kai jis keičiamas šių Reikalavimų nustatyta tvarka.

Ieškovas ieškinį grindė iš esmės vieninteliu įrodymu – UAB „Transporto studijos“ atlikus antstato (platformos) montavimo ant transporto priemonės įvertinimą pateikta Specialisto išvada Nr. TS SI 2011-05 (toliau –Specialisto išvada), kurios 2. 1 punkte nurodyta, jog antstato montavimas atliktas nesilaikant MAN TRUCK & BUS AG instrukcijos punkto 5.3.1, kuris nustato, kad antstatai ant šio tipo automobilių negali būti montuojami be pagalbinio rėmo (t. 1, 14-18). Tačiau apklausiant teismo posėdyje tyrimą atlikusį ir išvadą parengusį ekspertą dipl. inž. A. A. liudytoju (t. 3, b. l. 36 a. p.), paaiškėjo, kad Specialisto išvada buvo parengta vadovaujantis tuo metu veikiančia instrukcija, kuri, bylos duomenimis, taikoma transporto priemonėms, pagamintoms nuo 2005 m., tačiau automobilis MAN 8.113 pagaminimo metai yra 1999 m. ir jam taikoma 1992-2005 m. instrukcija (t. 2, b. l. 140). Ir nors minėtas liudytojas teigė, kad instrukcijos apima visus buvusius variantus, visų instrukcijose tas pats nurodyta, tačiau instrukcijos, kuria remiamasi specialisto išvadoje, 5.3.1 punktas (t. 2, b. l. 35, 2) nustato, kad porėmis, jeigu jo reikia, turi būti padarytas kaip vientisa konstrukcija, iš šonų neturi būti trūkių ar įlinkių. Šiame instrukcijos punkte taip pat nurodyti automobilių modeliai, kuriems reikia porėmių, o taip pat atvejai, kai leidžiami save laikantys kėbulo antstatai be porėmio. Tuo tarpu 1992-2005 m. instrukcijoje 5.3.1 punkte (t. 3, b. l. 15) nurodyta, kad MAN ESC skyrius gali vykdyti skaičiuojamuosius tvirtumo ir atsparumo lenkimui specialių korpusų bandymus, kaip dalį korpuso patikrinimo. Tai galioja su sąlyga, jog bus pateikti visi reikalingi duomenys; o taip pat nurodyta, kokia informacija turi būti pateikta. Tos pačios instrukcijos 5.2.2.4 punkte aprašyti patvarūs korpusai be porėmio. Atlikus 1992-2005 m. instrukcijos (kurios į bylą pateikti daliniai vertimai) ginčui aktualių dalių analizę, nėra objektyvaus pagrindo išvadai, kad permontuojant platformą porėmis buvo būtinas, nes joje visai nekalbama, kada ir kokiais atvejais turi būti montuojamas pagalbinis rėmas ant konstrukcijos. Teismo posėdyje liudytoju apklausus oficialaus transporto priemonių MAN atstovo Lietuvoje UAB „Adampolis“ darbuotoją M. A. (t. 2, b. l. 161), šis negalėjo vienareikšmiai nurodyti, kad perkeliant platformą ant automobilio MAN 8.113 buvo būtina sumontuoti pagalbinį rėmą; be to, nurodė, kad platforma nėra gaminama konkrečiai transporto priemonei, todėl ji gali būti pritaikoma ir kitai transporto priemonei. Be to, ir liudytoju apklausiamas A. A. taip pat negalėjo vienareikšmiai patvirtinti, kad būtent MAN 8.113 buvo reikalingas pagalbinis rėmas, jis tik nurodė, kad pagal instrukcijas reikia sumontuoti pagalbinį rėmą, o jo išvadoje taip pat nėra tokių duomenų, iš kurių matyti, kad ginčo automobilis priklauso tam modeliui bei to modelio numeriui, kurie yra nurodyti jo remtosios instrukcijos 5.3.1 punkte. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog UAB „Adampolis“ rašte į atsakovės paklausimą (t. 3, b. l. 46) nurodyta, kad sunkvežimių markės MAN modeliai TGL ir TGM, t. y. tie modeliai, kuriems pagal instrukcijos 5.3.1 punktą reikia porėmių, buvo pradėti gaminti 2005 metais, kas leidžia daryti išvadą, jog Specialisto išvadoje nurodytas instrukcijos 5.3.1 punktas netaikytinas 1999 m. gamybos ieškovo automobiliui. Netgi atsižvelgiant į tai, kad liudytojas R. K. yra atsakovės darbuotojas, turintis materialinį ir procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jo parodymai, kad reikalavimas, jog antstatai negali būti montuojami be pagalbinio rėmo, taikomas ne visiems sunkvežimiams; apžiūrėjęs su M. J. abi mašinas, galingą platformą, nusprendė kažkokių papildomų pastiprinimų ant MAN nedėti, kad neviršyti aukščio vežamų krovinių ir svorių, mašinos bendrosios masės, neprieštarauja jau aptartoms instrukcijų bei Tvarkos nuostatoms.

Remiantis į bylą pateiktais ir joje ištirtais įrodymais, atsakovė tiksliai atliko sutartyje –užsakyme aptartus darbus, nepažeisdama taikomos instrukcijos ir Tvarkos reikalavimų, jokių papildomų sąlygų šalys neaptarė, nors atliktų darbų perdavimo –priėmimo aktas ir nebuvo surašytas, tačiau ieškovas atsiimdamas automobilį jokių pretenzijų dėl atliktų darbų nepareiškė ir už atliktus darbus pilnai atsiskaitė, apie atliktą automobilio perdirbimą VĮ „Regitra“ specialistų neinformavo, techninės ekspertizės pažymos nepateikė, jį užregistravo VĮ „Regitra“, kuri nustatė, kad automobilis yra tinkamais naudojimui ir atitinka techninius reikalavimus bei šį automobilį eksploatavo.

Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas neįrodė jokių atsakovės neteisėtų veiksmų, susijusių su sutarties dėl numontuotos nuo transporto priemonės DAF hidraulinės platformos sumontavimo ant transporto priemonės MAN 8.113 paslaugų vykdymu (CK 6.246 str., CPK 178 str.). Kitų civilinės atsakomybės sąlygų neįrodinėjo net pats ieškovas, todėl netikslinga būtų nagrinėjamu atveju jas analizuoti, o plačiau neanalizuojant jų tik pažymima, jog Lenkijos techninės pagalbos asociacijos prezidento M. Z. raštu išdėstyta pozicija, kad rėmo išlikimo priežastimi buvo neteisingas nusikrovimas, kadangi svorio (krovinio) centras nukraudinėjant buvo išneštas per svertą, t. y. varomąją ašį, ir tai turėjo įtakos rėmo išlinkimui (t. 3, b. l. 25), liudytojo A. A. parodymai, kad neteisingas hidraulinės platformos eksploatacijos instrukcijos naudojimas galėjo turėti įtakos deformacijai (t. 3, b. l. 98), liudytojo Š. J. parodymai (t. 2, b. l. 160), kad ieškovas pats pasakojo kaip nukrovė mašiną ir iš to sprendžia, kad buvo netinkamas nukrovimas, nesant byloje prašymo skirti autotechninę ekspertizę bei tokios ekspertizės išvados, leidžia daryti pakankamai tikėtiną išvadą, jog neteisinga hidraulinės platformos eksploatacija turėjo įtakos jos deformacijai, o visa tai neįrodo priežastinio ryšio tarp atsakovės atliktų darbų perkeliant platformą ant automobilio MAN 8.113 ir šio automobilio gamyklinio rėmo sulinkimo jį eksploatuojant (CK 6.247 str.).

Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, dalyje dėl ieškovo ieškinio, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. sprendimas toje dalyje, kuria ieškinys patenkintas visiškai, naikintinas ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas - ieškovo K. A. ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Byloje nustatyta, kad 2011-04-17 ieškovas K. A. atsakovei UAB „Goldas“ pristatė du padėvėtus automobilius –MAN 8.113 ir (duomenys neskelbtini). 2011-06-17 ieškovas atsiėmė tik vieną transporto priemonę – MAN 8.113, o (duomenys neskelbtini) ir hidraulinis liftas liko stovėti atsakovės saugomoje aptvertoje aikštelėje, nors pasaugos sutartis raštu nebuvo sudaryta.

Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl atsakovės priešieškinio išdėstytais motyvais, jų neatkartodama, o tiesiog jiems pritardama, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovės priešieškinis yra iš dalies pagrįstas.

Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą dalyje dėl priešieškinio, vertino visų įrodymų visumą, išdėstė įrodymų, kuriais vadovavosi, turinį, nurodė motyvus, kodėl tam tikrais įrodymais nesivadovauja, laikėsi įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, suformuluotų CPK 176-185 straipsniuose, todėl apeliacinių skundų argumentai šiuo aspektu vertinti nepagrįstais.

Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta atsakovės apeliacinio skundo argumentus dėl išlaidų už automobilio saugojimą sumažinimo, nes tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad 18,15 Lt dydžio tarifo už kiekvieną transporto priemonės (duomenys neskelbtini) ir 6,05 Lt už agregato pasaugos parą taikymas tuo atveju, kai automobilio savininkas ar valdytojas neatsiima ilgą laiką, reikštų nepagrįstą saugotojo praturtėjimą dėl kilusio ginčo už netinkamai paties atsakovo atliktus rangos darbus. Pažymėtina, kad tik kartu su atsakymu į ieškovo pretenziją dėl nekokybiškai atliktų rangos darbų, atsakovė 2011-08-19 informavo ieškovą dėl jam teikiamų saugojimo paslaugų ir pateikė sąskaitą už suteiktas saugojimo paslaugas (t. 2, b. l. 57), o antra sąskaita faktūra ieškovui buvo išrašyta tik 2012-09-20 (t. y. 2, b. l. 58), t. y. praėjus daugiau kaip metams nuo pirmosios sąskaitos faktūros pateikimo ieškovui ir jau vykstant teisminiam ginčui dėl netinkamai atliktų permontavimo darbų, kas leidžia daryti išvadą, jog ir pati atsakovė netinkamai vykdė CK 6.229 straipsnio 3 dalyje numatytą jai pareigą.

Nors ieškovas teigia, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini) buvo sulaikyta kaip užstatas, tačiau šio savo teiginio nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei teigdamas apeliacinį skundą jokiais įrodymais nepagrindė, todėl teisėjų kolegija besąlygiškai negali remtis vien ieškovo paaiškinimais. Priešingai, bylos medžiaga nustatyta, kad 2011 m. birželio 17 d. atvykęs atsiimti transporto priemonių, ieškovas atsiėmė tik vieną iš jų – MAN 8.113 ir už atliktus remonto darbus pilnai atsiskaitė, kas leidžia daryti išvadą, kad jokio poreikio atsakovei pasilikti transporto priemonę (duomenys neskelbtini) kaip užstatą nebuvo. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėjo išvados, kad tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė pasaugos teisiniai santykiai, nesant tokios rašytinės sutarties, yra teisiškai nepagrįsti. Pasaugos sutarties formą reglamentuojantis CK 6.831 straipsnis, reikalaujantis tam tikrais atvejais rašytinės sutarties formos, įsakmiai nenurodo, kad paprastos rašytinės formos nesilaikymas daro šią sutartį negaliojančia. Pagal CK 1.93 straipsnio 1 ir 2 dalį ir 6.831 straipsnį rašytinės pasaugos sutarties formos nesilaikymas nedaro pasaugos sutarties negaliojančia. Atsakovė, pareikšdama priešieškinį, turėjo įrodyti tokios sutarties sudarymo faktą, o automobilio perdavimo atsakovei (saugotojui) faktas neginčijamai nustatytas bylos medžiaga.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad sprendimą dalyje dėl atsakovės priešieškinio pakeisti ar panaikinti, remiantis apeliacinių skundų motyvais, nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą ir atsakovės apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies, atmetant ieškovo ieškinį, turi būti perskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas patyrė bylinėjimo išlaidas pirmosios instancijos teisme, kurios buvo priteistos iš atsakovės, o šia teismo nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies naikinamas ir toje dalyje priimamas naujas sprendimas - ieškinys atmetamas, panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir toje dalyje, kuria iš atsakovės ieškovo naudai buvo priteista 326 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 3500 Lt už advokato teisinę pagalbą, 312,66 Lt už specialisto išvadą bei 390,50 Lt už vertimo paslaugas. Proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai perskirstytinos ir valstybei priteistos iš ieškovo 21 Lt, o iš atsakovės 31 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nurodant, kad iš ieškovo priteistina 36,40 Lt, o iš atsakovės 15,60 Lt šių išlaidų (CPK 93 str. 2 d., 92 str.). Taip pat tenkinus iš dalies atsakovės apeliacinį skundą, iš ieškovo atsakovei proporcingai tenkintų reikalavimų daliai priteistina 180,00 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą, ir 192 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą surašant apeliacinį skundą ( t. 3, b. l. 64, 65, CPK 80 str. 4 d., 93 str. 1 ir 3 d., 98 str. 1 d.). Iš viso atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 372 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. sprendimą pakeisti iš dalies:

Sprendimo dalį, kuria priteista ieškovui K. A. iš atsakovės UAB „Goldas“ 6000 Lt nuostolių atlyginimui, 360 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 3500 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti, 703,16 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų, 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą (be bylinėjimosi išlaidų) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2012-01-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškovo K. A. ieškinį atsakovei UAB „Goldas“ atmesti.

Sprendimo dalį, kuria priteista valstybei iš ieškovo 21 Lt, o iš atsakovo 31 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pakeisti ir priteisti valstybei iš ieškovo K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 36,40 Lt (trisdešimt šešis litus, 40 ct), o iš atsakovės UAB „Goldas“, juridinio asmens kodas 300542228, 15,60 Lt (penkiolika litų, 60 ct), išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „Goldas“, juridinio asmens kodas 300542228, 372 Lt (tris šimtus septyniasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.