Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-10-02 · Byla Nr. N-575-7536-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-02
Bylos Nr.
N-575-7536-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-7536/2009Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 17 d. nutarties J. J. (J. J. ) administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 2009 m. balandžio 16 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą L. P. už tai, kad ji 2009 m. balandžio 16 d., 20³⁰ val., vairuodama automobilį, neapvažiavo į kairę sukančios transporto priemonės iš dešinės arba nepalaukė kol priekyje važiuojantis automobilis atlaisvins eismo juostą, susidūrė ir sugadino abu automobilius. Šiais savo veiksmais L. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 142 punktus, už kuriuos atsakomybė numatyta L. R. administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 2009 m. birželio 4 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. J. už tai, kad jis 2009 m. balandžio 16 d. 20³⁰ val., vairuodamas automobilį, prieš apsisukdamas, iš anksto neužsiėmė kairės kraštinės padėties, nepraleido ta pačia kryptimi iš galo važiuojančio automobilio, įvykio metu apgadino abu automobilius. Šiais savo veiksmais J. J. pažeidė KET 111 punktą, t. y. padarė pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) 2009 m. birželio 15 d. nutarimu Nr.F381936 nutraukė L. P. atžvilgiu pradėtos bylos teiseną ir tos pačios dienos nutarimu Nr. F531556 J. J. pripažino kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą bei skyrė jam 110 litų baudą.

Šalies argumentai

J. J. , nesutikdamas su Institucijos priimtu nutarimu, su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Institucijos 2009-06-15 priimtą nutarimą Nr. F531556 ir bylą nutraukti, o tos pačios dienos Institucijos priimtą nutarimą Nr. F381936 panaikinti ir L. P. skirti administracinę nuobaudą. Pareiškėjas nurodo, jog L. P. paaiškinimai duoti po eismo įvykio, kurie yra užfiksuoti tarnybiniame pranešime, neatitinka vėliau duotųjų paaiškinimų, mano, jog toks L. P. pozicijos nepastovumas vertinamas kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. J. J. atkreipia dėmesį, jog eismo įvykio schemoje, su kuria sutiko ir L. P. , užfiksuotas transporto priemonių išsidėstymas po eismo įvykio, leidžiantis daryti išvadą, kad L. P. vairuojamas automobilis, prieš atsitrenkdamas į jo automobilį, išvažiavo į priešingą kelio juostą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi panaikino abu Institucijos 2009 m. birželio 15 d. priimtus nutarimus ir grąžino J. J. bei L. P. administracinių teisės pažeidimų bylas Institucijai nagrinėti iš naujo. Teismas nurodė, jog Institucija, spręsdama administracinę bylą bei priimdama ginčo nutarimus, rėmėsi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. J. paaiškinimais bei eismo įvykio dalyvės L. P. paaiškinimais, kurie yra prieštaringi ir kurių prieštaravimai nebuvo pašalinti, nurodo, jog iš ginčo nutarimų nėra aišku, kodėl Institucija rėmėsi būtent L. P. paaiškinimais, kuriuos ji pakeitė tyrimo eigoje, o atmetė J. J. paaiškinimus. Teismas padarė išvadą, kad minėti prieštaravimai turi būti pašalinti, nagrinėjant šią administracinę bylą iš naujo. Be to, Institucija, spręsdama šią administracinę bylą bei priimdama ginčo nutarimus, rėmėsi eismo įvykio vietos schema bei fotomedžiaga, iš kurių negalima daryti kategoriškų išvadų, jog būtent J. J. sukėlė autoįvykį, kadangi autoįvykio vietoje galima atlikti manevrą sukant į kairę (apsisukant) ir automobilių apgadinimai bei šių apgadinimų išsamus vertinimas leistų nustatyti eismo įvykio dalyvių veiksmus iki įvykio, tačiau šių aplinkybių, nagrinėjant administracinę bylą, Institucija nevertino, todėl šis trūkumas turi būti pašalintas, nagrinėjant administracinę bylą iš naujo. Teismas taip pat nurodo, jog Institucija, nagrinėdama bylą iš naujo, privalėtų skirti ekspertizę, siekiant gauti specialių žinių, galinčių apibrėžti autoįvykio kilimo mechanizmą, priežastinį ryšį tarp autoįvykio dalyvių veiksmų ir pasekmių bei kitas svarbias autoįvykio aplinkybes.

III.

Apeliaciniu skundu L. P. prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį panaikinti, o J. J. skundą atmesti, taip pat prašo atlyginti turėtas atstovavimo išlaidas. Nurodo, jog niekada nepripažino savo kaltės dėl eismo įvykio, teigia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neatkreipė dėmesio į tai, jog jai surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole pateikti kaltinimai prieštarauja kelių patrulių nubraižytai eismo įvykio schemai ir automobilių apgadinimui po susidūrimo. Teigia niekada neneigusi savo pirminių paaiškinimų, tik iškilus neaiškumų juos išsamiau pateikė. Nurodo, jog teismas nepagrįstai nesirėmė patrulio 2009-04-19 tarnybiniu pranešimu, nubraižyta eismo įvykio vietos schema ir jos pirminiu paaiškinimu, kadangi šie įrodymai duoda pagrindą padaryti išvadai, jog J. J. niekaip negalėjo padaryti kairio posūkio važiuodamas antra judėjimo juosta ir iš karto atsidurti priešingo judėjimo antroje juostoje. Pažymi, jog autoįvykio vietoje abiejų kelio priešingų krypčių pirmos eilės judėjimo juostos buvo užimtos parkuojamais automobiliais, todėl abiejose kelio priešingose juostose judėjimas vyko tik antromis judėjimo eilėmis, nurodo, jog šią aplinkybę patvirtina ir eismo įvykio vietos schema. Teigia, jog teismas neįvertino J. J. galimybės padaryti apsisukimo manevrą ir atsidurti priešingos kelio juostos antros eilės kairės pusės kelkraštyje, taip pat jo atstovo paaiškinimo, duoto teismo posėdžio metu, kad J. J. , važiuodamas antra judėjimo juosta, iš antroje juostoje užimtos kairės kraštinės padėties krašto galėjo apsisukti ir atsidurti priešingos kelio juostos antros eilės kairės pusės kraštinėje padėtyje atbulinio manevro pagalba. Apeliantė teigia, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina J. J. važiavimo būdą, dėl ko šioje byloje ekspertizės skyrimas nereikalingas. Teigia, jog jos pateikta eismo įvykio schema ir J. J. 2009-04-16 paaiškinimas patvirtina faktą, jog jis prieš pat eismo įvykį važiavo antra eismo juosta, kadangi pirmoji buvo užimta parkuojamais automobiliais, kurių eilė baigėsi prieš įvažiavimą į gyvenamojo namo kiemą, nurodo, jog J. J. nerodydamas posūkio ir nemažindamas greičio padarė staigų posūkį į dešinę iš antros kelio juostos įvažiuodamas į pirmą kelio juostą ir įsukdamas į gyvenamojo namo kiemą apsisuko, po šio manevro, būdamas pirmoje eismo juostoje, jis turėjo teisę įvažiuoti į antrą kelio juostą tik įsitikinęs, kad įvažiuoti į antrą kelio juostą yra saugu. Nurodo, jog J. J. nepraleidus jos ta pačia kryptimi vairuojamo automobilio, ji nespėjo sustoti ir atsitrenkė į J. J. vairuojamą automobilį. Teigia, jog jos pirminiai paaiškinimai neprieštarauja vėliau duotiesiems, tačiau vėliau duotieji yra tikslesni, kadangi ji yra rusų tautybės ir jai sunku reikšti savo mintis lietuvių kalba. Teigia, jog J. J. 2009-004-16 rašytiniame paaiškinime išdėstytos įvykio aplinkybės neatitinka realiai įvykio metu buvusios situacijos. Teigia, jog byloje esančios fotonuotraukos patvirtina jos keliamą įvykio versiją, o administracinio teisės pažeidimo protokolas J. J. buvo surašytas remiantis byloje esančiais įrodymais, kurių jis neneigia.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo tenkinti pareiškėjos reikalavimą panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir palikti galioti Institucijos priimtus nutarimus. Institucija pabrėžia, jog nutarimai buvo priimti išsamiai ištyrus byloje nustatytas faktines aplinkybes, vaizdo medžiagą, išanalizavus proceso dalyvių parodymus bei įvertinus eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotą informaciją, o vertinant J. J. parodymus buvo atsižvelgta į transporto priemonių susidūrimo mechanizmą, automobilių apgadinimų pobūdį bei lokalizaciją.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu nutarimu pirmosios instancijos teismas grąžino administracinę bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatui nagrinėti iš naujo, įpareigodamas tinkamai nustatyti administracinio teisės pažeidimo subjektą bei surinkti papildomus įrodymus esminę reikšmę turinčioms bylos aplinkybėms nustatyti.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Tad nagrinėjant bylą dėl tokio pažeidimo būtina nustatyti, kuris eismo dalyvis pažeidė KET ir kuris pažeidimas buvo pagrindine priežastimi autoįvykiui kilti. Eismo įvykyje dalyvavę asmenys duoda prieštaringus parodymus apie autoįvykio kilimo priežastis.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad surinktų įrodymų nepakanka neabejotinai išvadai pagrįsti dėl J. J. kaltumo ar nekaltumo. Apeliantė kelia daug techninio pobūdžio klausimų (apeliaciniame skunde nurodo, kad J. J. , važiuodamas antra judėjimo juosta, iš antroje juostoje užimtos kairės kraštinės padėties niekaip negalėjo atsidurti priešingos kelio juostos antros eilės kairės pusės kraštinėje padėtyje; nebuvo tirta kaip jos vairuojamas automobilis galėjo atsitrenkti į J. J. vairuojamo automobilio galines kairės pusės dureles, jei jis suko į kairę iš kairės kraštinės padėties ir kt.), tačiau keliama versija dėl J. J. padaryto KET pažeidimo, sukėlusio eismo įvykį, nėra akivaizdi. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad siekiant nustatyti transporto priemonių susidūrimo mechanizmą, techninę transporto priemonių susidūrimo priežastį, yra būtina atlikti specialių žinių reikalaujantį tyrimą ar gauti specialisto išvadą bei paaiškinimus, iš kurių būtų galima spręsti, kurio eismo įvykio dalyvio padarytas KET pažeidimas sukėlė eismo įvykį ir kas kaltas dėl susiklosčiusios situacijos.

Kadangi byloje būtina rinkti daug naujų įrodymų, pašalinti prieštaravimus tarp paaiškinimų, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą ir bylą pagrįstai grąžino Institucijai nagrinėti iš naujo.

Dėl apeliantės prašymo atlyginti turėtas atstovavimo išlaidas pasakytina, jog ATPK normose nėra numatyta, atstovavimo išlaidų atlyginimo galimybė (žr. Administracinių teismų praktika Nr. 2., P. 323-324).

Kadangi baigiasi ATPK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuobaudos skyrimo terminas, o byloje būtina atlikti papildomą aplinkybių tyrimą, jį tikslinga pratęsti iki 2010 m. balandžio 16 d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi L. R. administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio 3 dalimi bei L. R. administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

L. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Administracinės nuobaudos skyrimo terminą J. J. administracinio teisės pažeidimo byloje pratęsti iki 2010 m. balandžio 16 d.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius