- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-15
- Bylos Nr.
- 2A-16/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Konstantinas Gurinas, Marytė Mitkuvienė
- Ieškovas
- R. R.
- Atsakovas
- viešosios įstaigos Trakų ligoninės, uždarajai akcinei draudimo bendrovei „Reso Europa“
- Trečiasis asmuo
- V. N.
- Advokatai
- Romas Sadauskas, Anatolijus Burinskas
- Kategorijos
- 44.5.2.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės, Donato Šerno,
dalyvaujant ieškovui R. R., jo atstovui advokatui Anatolijui Burinskui, atsakovo viešosios įstaigos Trakų ligoninės atstovams A. G., advokatui Romui Sadauskui,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 16 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-390-798/2009 pagal ieškovo R. R. ieškinio pareiškimą atsakovams Viešajai įstaigai Trakų ligoninei, uždarajai akcinei draudimo bendrovei „Reso Europa“ (teisių perėmėjas – AAS „Gjensidige Baltic“), trečiasis asmuo – V. N., dėl sveikatos sužalojimu padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas R. R. kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo Viešosios įstaigos Trakų ligoninės: turtinei žalai atlyginti 25 000 Lt negautų pajamų nuo neįgalumo pradžios 2007 m. sausio 9 d. iki ieškinio padavimo dienos; kas mėnesį po 1321,64 Lt kompensacijos, kaip negautas pajamas iki mirties, 5900 Lt sumą už advokato pagalbą ir teismo specialisto konsultaciją bei išvadą; 700000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad 2005 m. rugsėjo 25 d. buvo paguldytas į atsakovo ligoninę Trakuose dėl dešinės kojos lūžio. Tik 2005 m. spalio 5 d. buvo atlikta operacija dėl dešinės blauzdos kulkšnies lūžimo, blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžimo su dešinės pėdos panirimu, o iš ligoninės 2005 m. spalio 17 d. buvo išrašytas ambulatoriniam gydymui. Ieškovas 2005 m. lapkričio 30 d. buvo hospitalizuotas VšĮ VUL Santariškių klinikos Širdies chirurgijos centro I-ajame širdies chirurgijos skyriuje dėl karščiavimo, šaltkrėčio ir atsiradusio ūžesio širdies plote. 2005 m. gruodžio 8 d. ieškovas buvo operuotas-protezuotas, atlikta TV anuloplastika, pakitimai būdingi infekciniam endokarditui. Po atliktos sudėtingos operacijos ieškovas neteko 50 procentų darbingumo, tapo invalidu ir todėl atsakovai privalo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas, neturėdamas išduotos licencijos tokio lygio operacijai atlikti, ją atliko operaciją vėluodamas ir neatlikdamas visų būtinų gydymo priemonių, ko pasėkoje buvo užnešta infekcija, kuri sąlygojo pūlingo endokartino išsivystymą širdyje. Atsakovas neužtikrino ir pooperacinio gydymo, kurio metu pūlinys išsivystė, dėl ko buvo atlikta sudėtinga širdies operacija. Ieškovas remiasi A. G. Teismo medicininių tyrimų biuro, Teismo medicinos specialisto konsultacinė išvada Nr. A-KI-62-55, Valstybinės Medicininio audito inspekcijos prie sveikatos apsaugos ministerijos, Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita Nr. IA-194-280K. Tokiu būdu, ieškovo nuomone, atsakovas turi atlyginti ieškovui padarytą žalą ir nuostolis (CK 6.249 str.). Nurodė, kad iki operacijos pas atsakovą R. R. buvo sveikas ir darbingas žmogus, turintis šeimą ir išlaikantis tris nepilnamečius vaikus, o šiuo metu 50 procentų nedarbingas ir dirbdamas 4 valandas į dieną, uždirba tik 1321,64 Lt, nors būdamas visą darbo dieną uždirbtų2562,64 Lt per mėnesį. Tokiu būdu iki kreipimosi į teismą dėl negautų pajamų padaryta 25 000 litų žala. Atsižvelgiant į tai, kad minėto lygio nedarbingumas R. R. liks visam gyvenimui, atsakovas privalo kompensuoti negautas pajamas, kurios už dešimt metų būtų 250 000 lt, o už 20 metų – 500 000 Lt). Tuo tarpu negaunant minėtų pajamų, R. R. sudėtinga išlaikyti šeimą ir ja pasirūpinti. Dėl atsakovo kaltės ieškovui buvo atlikta sudėtinga širdies operacija, jis iškentėjo didelį fizinį skausmą, po operacijos tapo nedarbingas, kas jam sukėlė dvasinius išgyvenimus, bus sudėtinga išlaikyti šeimą, rūpintis ja, nes privalo apriboti savo galimybes. Ieškovas negali pakelti daiktų, savo vaikų ir tuo pasidžiaugti, privalo kontroliuoti savo veiksmus ir galimybes. Kiekvieną dieną patiria ir toliau patirs nepatogumus, dvasinį sukrėtimą ir dėl šių priežasčių ieškovas yra pastovioje emocinėje depresijoje. Darbe apribotos galimybės, todėl jaučia pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, nes pilnai negali atsiduoti darbui, bendrauti su kolektyvu. Privalo riboti savo poilsį ir galimybes išvykom, apriboti bendravimo galimybes su draugais, giminėmis, o turi daugiau rūpintis savimi, pastoviai naudoti vaistus, atlikinėti kraujo tyrimus. Neturtinę žalą vertina 700 000 Lt.
Siekdamas nustatyti neįgalumo priežastį, R. R. kreipėsi į specialistą dėl konsultacijos ir specialisto išvados, kas kainavo 2 900 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad Všį Trakų ligoninė yra privalomai apsidraudusi savo civilinę atsakomybę už pacientams padarytą žalą UADB „Reso Europa“, draudimo bendrovė privalo atlyginti žalą draudimo taisyklių ir LR Draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir dydžiu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškovo R. R. ieškinį atsakovui Viešąjai įstaigai Trakų ligoninei, UADB „RESO EUROPA“ dėl sveikatos sužalojimu padarytos žalos atlyginimo atmetė.
Teismas konstatavo, kad už ieškovui nustatytą ligą - infekcinį endokarditą ir netektą darbingumą atsakovas neatsako. Atsakovas VšĮ Trakų ligoninė vykdė ieškovui tinkamą gydymo priežiūrą, taikė tinkamus diagnostikos ir gydymo taktikos metodus ir būdus, veikė maksimalių pastangų principu, užtikrindamas pakankamą atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Teismas padarė išvadą, kad nėra nei faktinio, nei teisinio priežastinio ryšio tarp atsakovo įstaigos darbuotojų gydytojų veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos ir todėl nėra teisinio pagrindo atsakovui taikyti civilinę atsakomybę.
Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog pagal Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 14 straipsnį laikoma, kad yra sveikatos priežiūros įstaigos ir jos darbuotojų kaltė, jei teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeisti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai, patvirtintos diagnostikos bei gydymo metodikos ir tie pažeidimai sukėlė paciento sveikatos pablogėjimą ar mirtį. Taip pat laikoma, kad yra sveikatos priežiūros įstaigos ir jos darbuotojų kaltė, jei nurodyti reikalavimai nebuvo pažeisti, bet paciento sveikatos pablogėjimą ar mirtį sukėlė sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių asmenų tyčia arba šie asmenys nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.
Bylos duomenimis nustatyta ir tai neneigia pats atsakovas, kad ieškovui R. R. 2005 m. rugsėjo 25 d. buvo atliktas operacinis gydymas - osteosintezė abiejų kulkšnių ir dešinės blauzdos krašto, kuris yra numatytas 2000 lapkričio 9 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 657 (Žin., 2000, Nr. 106-338) patvirtintų Ortopedijos traumatologijos stacionarinių antrinio lygio vaikų ir suaugusių paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų III skyriaus Ortopedija traumatologija II C 16 punkte, neturint išduotos licencijos apimties tokio lygio operacijai atlikti. Tokiu būdu atsakovas VšĮ Trakų ligoninė vykdė nelicencijuotą veiklą, pažeidžiant Sveikatos priežiūros įstatymo 45 str. 3 punkto reikalavimą - teikti tik tas asmens sveikatos paslaugas, kurios nurodytos įstaigai išduotoje licencijoje. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad operaciją atlikęs gydytojas ortopedas traumatologas V. N. turėjo reikalingą medicinos praktikos licenciją Nr. MPL-07354 (T. 1. b. l. 84), o atsakovas licenciją atlikti tokias operacijas gavo nuo 2008 m. rugsėjo 9 d. (T. 1. b. l. 86). Todėl teismas vien iš to fakto, kad atsakovas atliko operaciją ieškovui neturėdamas licencijos, negali spręsti, kad yra faktinis ir teisinis priežastinis ryšys tarp atsakovo gydytojų veiksmų ir ieškovo nurodytų aplinkybių, kurias ieškovas nurodė, kaip savo reikalavimų pagrindą. Ieškovas R. R. kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – Komisija). Komisija sprendime nurodė, kad 2008 m. balandžio 17 d. posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo R. R. pareiškimą, visą su juo susijusią medžiagą bei atsižvelgdama į VšĮ Šeškinės poliklinikos SAM specialistės - konsultantės šeimos gydytojos E. Ž. išvadas, nusprendė netenkinti R. R. pareiškimo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat Komisija nusprendė, kad paslaugos R. R. VšĮ Trakų ligoninėje buvo teiktos laiku ir kokybiškai. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, priimdama sprendimą, turi atsižvelgti į Valstybinės medicininio audito inspekcijos ir kitų sveikatos priežiūros įstaigas kontroliuojančių institucijų bei ekspertų išvadas, o taip pat kitas reikšmingas aplinkybes (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 str. 4 d.). Tokiu būdu komisija, išnagrinėjusi ieškovo prašymą ir įvertinusi Valstybinės medicininio audito inspekcijos išvadą, nusprendė, kad toje išvadoje nurodyti kokybės vadybos sistemos trūkumai neturėjo įtakos ieškovo R. R. gydymo kokybei. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovas įstatymu nustatyta tvarka, t. y. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnio 6 dalies pagrindu nesutikdamas su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų turėjo teisę kreiptis su ieškiniu į teismą ir ginčyti šios komisijos sprendimą. Tačiau įstatymo suteikta teise nepasinaudojo, taigi teismas konstatavo, kad 2008 m. balandžio 17 d. Komisijos sprendimas, kuriame konstatuota, kad ieškovui medicininės paslaugos buvo teikiamos laiku ir kokybiškai, galioja.
Kaip matyti iš Ligonio priėmimo lapo (T. 1., b. l. 90-92) ieškovas 2005 m. rugsėjo 25 d. atvyko į VšĮ Trakų ligoninės priėmimo skyrių, kurį apžiūrėjus buvo nustatytas trimaleorarinis dešinės čiurnos lūžimas su pėdos panirimu, todėl ieškovas buvo stacionarizuotas skubos tvarka į chirurgijos skyrių. Iš Klinikinio ištyrimo lapo (T. 1., b. l. 105) matyti, kad ieškovui buvo atliktas bendras kraujo, šlapimo tyrimas, biocheminis kraujo tyrimas, SPA, APTT, atlikta širdies kardiograma, nustatyta kraujo grupė. 2005 m. rugsėjo 28 d. apžiūrėjus ortopedui traumatologui V. N., buvo atžymėta, jog dešinė čiurna buvo labai sutinusi, panirusi ir nurodė, kad operacija tuo metu buvo kontraindikuotina, intraveninėje nejautroje atliko vienkartinę repoziciją, koją imobilizavo skeletiniu tempimu procedūrinėje. Teismas konstatavo, kad ieškovui prieš operaciją buvo tinkamai paskirti bei atlikti esminiai tyrimai ir stebėjimai, sudarantys pagrindą diagnozei dėl ligos ir tolesnio jos gydymo nustatymo, šiuo konkrečiu atveju dėl operacijos atlikimo. Iš chirurginės operacijos protokolo Nr. 397/444 (T. 1, b .l. 97) matyti, kad 2005 m. spalio 5 d. ieškovas buvo operuotas, jį operavo gydytojas ortopedas traumatologas V. N.. Gydytojas pažymėjo indikacijas operacijai - medialinės ir lateralinės dešiniosios blauzdos kulkšnies lūžimas, blauzdikaulio užpakalio krašto lūžimas su dešinės pėdos panirimu ir nurodė operacijos pavadinimą -osteosintezė abiejų kulkšnių ir dešinės blauzdos užpakalinio krašto. Operacijos aprašyme nurodyta, kad atlikus pjūvį medialinės kulkšnies srityje, ieškovui buvo reponuota ir fiksuota metaline plokštele lateralinės kulkšnies lūžgaliai, medialinės kulkšnies lūžgaliai fiksuoti dviem varžtais, o trečiuoju varžtu fiksuotas užpakalinis. Iš gydytojo V. N. paaiškinimų teismo posėdžio metu ir gydytojo paskyrimų nuorašų matyti, jog ieškovui po dešinės čiurnos operacijos buvo duodami antibiotikai “Reflinini“, todėl teismas atmetė ieškovo konsultacinėje išvadoje pateiktą teiginį, kad ieškovui nebuvo taikyta antibiotikų terapija. Teismas atmetė ir ieškovo argumentus, kad atsakovas atliko operaciją vėluodamas ir neatlikdamas visų būtinų gydymo priemonių, ko pasėkoje buvo užnešta infekcija, kuri sąlygojo pūlingo endokartino išsivystymą širdyje ir atsakovas neužtikrino pooperacinio gydymo, kurio metu pūlinys išsivystė, dėl ko buvo atlikta sudėtinga širdies operacija. Visų pirma, remiantis rašytinais įrodymais, t.y. 2007 m. spalio 1 d. Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie SAM asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita Nr. 1A-194-290K (T. 1, b l. 37-40) nustatyta, kad SAM specialistas konsultantas gydytojas ortopedas traumatologas, vertinęs ieškovo klinikinį atvejį, nurodė, jog ieškovas buvo operuotas savalaikiai, pooperacinė priežiūra buvo tinkama, atsakovas ieškovui teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos infekcinio endorkadito išsivystymui tiesioginės įtakos neturėjo. 2005 m. spalio 17 d. gydytojas M. K. istorijoje pažymėjo, kad žaizdos sugijo, išėmė siūlus, pacientą (ieškovą) išrašė ambulatoriniam gydymui. Todėl teismas sutiko su atsakovo argumentais, išdėstytais atsiliepime, kad bakteriologinių pasėlių iš paciento paimti buvo neįmanoma, nes fiziškai paimti bakteriologinius pasėlius įmanoma tik kai yra žaizda. Bylos duomenimis nustatyta ir to nepaneigė ieškovas, kad jam Trakų ligoninėje buvo atlikti kraujo tyrimai, kurių metu jokios infekcijos užuomazgų nebuvo nustatyta. Todėl teismas sprendė, kad operacija ieškovui buvo atlikta be komplikacijų bei neesant infekcinio endokardito simptomatikos. Šią teismo išvadą patvirtina ir kiti rašytiniai įrodymai. Tai 2008 m. kovo 3 d. VšĮ Vilniaus m. universitetinės ligoninės Kardiologinio skyriaus vedėjo medicinos mokslų daktaro M. B. „Pil. R. R. medicininės dokumentacijos analizė“ (T. 1., b. l. 81-83), iš kurios išvadų matyti, jog infekcinio endokardito išsivystymui galėjo turėti įtakos ieškovo sveikatos problemos. Išrašius ieškovą iš Trakų ligoninės persirgtas kvėpavimo takų uždegimas, kurio gydymas nutrauktas ir užtęstas paties ieškovo iniciatyva, pažeidžiant nurodytas rekomendacijas, vėliau komplikavęsis bakteremija, kurios sukelėjas - kvėpavimo takų infekcija heamophilus parainfluencae, taip pat nediagnozuotas lėtinio plaučių (bronchų) susirgimo fonas bei rizikos veiksniai: ilgametis rūkymas, karioziniai dantys, rožė, tonzilitas, praeityje patirtos traumos, viršsvoris, persirgtas, bet nediagnozuotas citomegalovirusinis susirgimas, deformavęs imunitetą. Sveikatos apsaugos ministerijos konsultantas profesorius R. J. K. taip pat nurodė, kad R. R. operuotas savalaikiai, o VšĮ Trakų ligoninėje teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos išsivystyti infekciniam endokarditui tiesioginės įtakos negalėjo turėti (T. 2., b. l. 2).
Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas, pateikdamas ieškinį, pateikė A. G. teismo medicininių tyrimų biuro „Teismo medicinos specialisto konsultacinę išvadą Nr. A.-KI-62-55“ (T. 1, b. l. 6-30). Tačiau teismas pažymėjo, kad tik teismo paskirta ekspertizė ir į bylą pateiktas teismo ekspertizės aktas turi didesnę įrodomąją galią nei kiti byloje esantys bei tas pačias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Todėl A. G. teismo medicininių tyrimų biuro „Teismo medicinos specialisto konsultacinę išvadą Nr. A.-KI-62-55“ vertino kaip paprastą rašytinį įrodymą. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovas su A. G. teismo medicininių tyrimu biuru buvo saistomas komerciniais santykiais, nes pats pateikė užsakymą ir apmokėjo nepranešęs apie tai atsakovui. Taip pat ieškovas 2008 m. gegužės 20 d., t. y. dar prieš užsakydamas 2008 m. birželio 10 d. užbaigtą specialistų išvadą, konsultavosi su traumatologu ir kardiologu iš A. G. teismo medicininių tyrimu biuro, nes tai patvirtina ieškovo į bylą pateiktas A. G. teismo medicininių tyrimų biuro 2008 m. gegužės 20 d. kasos pajamų orderio kvitas (T. 1, b. l. 5). Šitų argumentų kontekste teismas A. G. teismo medicininių tyrimų biuro pateiktos Teismo medicinos specialisto konsultacinės išvados nevertino kaip nepriklausomos ir objektyvios, kuri lemtų teismo išvadą dėl atsakovo netinkamai suteiktų medicininių paslaugų, kurių pasėkoje ieškovas susirgo infekciniu endokarditu ir po atliktos 2005 m. gruodžio 8 d. atliktos operacijos neteko 50 procentų darbingumo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Pažymi, kad ginčijama suma yra 25 000 Lt turtinė žala, 700 000 Lt neturtinė žala bei 5900 Lt suma už advokato paslaugas ir medicinos specialistų išvadas, bylinėjimosi išlaidos. Nurodo šiuos argumentus:
1. Nagrinėjamu atveju yra visos civilinės atsakomybės sąlygos (žala, neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys). Žala buvo padaryta sveikatai ir pasireiškė fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais bei sukrėtimais, nepatogumais, emocine depresija, bendravimo galimybių sumažėjimu, o taip pat turtinio pobūdžio netektimis, susijusiomis su 50 procentų darbingumo praradimu dėl invalidumo. Atitinkamai pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnį atlyginama tiek turtinė, tiek ir neturtinė žala, kai pažeidžiami sveikatos priežiūros kokybės ir priimtinumo reikalavimai. Atitinkamai atsakovo kaltę įrodo Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Medicininio audito inspekcija) 2007 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. 4A-194-280K išvados, kuriose aiškiai ir nedviprasmiškai išaiškinta, kad VšĮ Trakų ligoninėje pacientui R. R. asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus bei įstaigoje buvo vykdoma nelicencijuota veikla (CK 6.248 str. 3 d., Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14 str.). Apelianto įsitikinimu, pats žalos buvimo faktas reiškia neteisėtus veiksmus kaip civilinės atsakomybės sąlygą, o Medicininio audito inspekcijos išvadose taip pat nurodyta, kad atsakovo ligoninė pažeidė LR Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 43 straipsnio 3 punkto reikalavimus (atsakovo ligoninėje buvo vykdoma nelicencijuota veikla). Tuo tarpu priežastinį ryšį tarp kilusios žalos ir neteisėtų atsakovo veiksmų įrodo 2008 m. gegužės 22 d. teismo medicinos specialisto konsultacinė išvadą Nr. A-K1-62-55.
2. Vertindamas Medicininio audito inspekcijos 2007 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 4A-194-280K nustatytus dvejopo pobūdžio pažeidimus (asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pažeidimai vidaus ir išorės dokumentuose nustatytiems reikalavimams; kokybės vadybos sistemos trūkumai), teismas atkreipė dėmesį tik į kokybės vadybos sistemos trūkumus. Atsakovas vykdė nelicencijuotą veiklą, o sveikatos priežiūros paslauga teikiama kompleksiškai, t. y. ji turi būti suteikta kvalifikuoto specialisto tam specialiai skirtoje vietoje.
3. Ieškovo įsitikinimu, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisija) negatyviame ieškovo atžvilgiu sprendime Medicinos audito inspekcijos išvados neminimos, todėl nėra pagrindo teigti, kad į jas atsižvelgta. Be to, atsižvelgiant į sudėtį, Komisija galimai buvo šališka, o kadangi jos kompetencijai priskirta nagrinėti ginčus ikiteismine tvarka, Komisijos sprendimo neapskundimo faktas negali būti traktuojamas ieškovo nenaudai.
4. Ieškovas kreipėsi į kompetentingus ekspertus, kurių komisija, susidedanti iš ilgametę patirtį turinčių medikų pateikė ieškovo pretenzijas patvirtinančias išvadas. Tuo tarpu byloje esančios VšĮ VUL Kardiologijos skyriaus vedėjo M. B. pateiktos išvados vertintinos kritiškai ir apie šių išvadų hipotetiškumą, prieštaravimą medicinos mokslų literatūrai bei objektyviems bylos duomenims pasisakė A. G. teismo medicininių tyrimų biuro ekspertai, o M. B. pateiktos išvados yra pagrįstos prielaidomis („didelė tikimybė“, „galėjo turėti įtakos“ ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
5. Pirmosios instancijos teismas parengiamojo posėdžio metu atsakovo iniciatyva 2009 m. gegužės 12 d. nutartimi nagrinėjamoje civilinėje byloje paskyrė teismo ekspertizę, kad nustatyti ieškovui suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Minėta nutartimi teismas įpareigojo atsakovą sumokėti dalį preliminarios ekspertizės išlaidų sumos bei pateikti visą su ekspertize susijusią medžiagą. Tačiau atsakovas teismo įpareigojimo neįvykdė, tuo pažeisdamas CPK 18 straipsnyje įtvirtintą nutarties privalomumo principą, o pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių veiksmų nutarties vykdymui užtikrinti. Tokiu būdu, ieškovo nuomone, atsakovo atsisakymą ekspertizės reiktų suprasti kaip visišką savo kaltės pripažinimą, nes tik šios ekspertizės pagalba atsakovas galėjo nuginčyti ieškovo pateiktus įrodymus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas VšĮ Trakų ligoninė prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nepaisant nustatytų teisės aktų pažeidimo teikiant paslaugas, sveikatos priežiūros paslaugas atsakovas suteikė laiku ir kokybiškai, ką konstatavo ir Komisija. Operaciją atlikęs gydytojas ortopedas turėjo reikalingą medicinos praktikos licenciją, operacija atlikta be komplikacijų bei nesant infekcinio endokardito simptomatikos, o pooperacinė priežiūra taip pat buvo tinkama. Atitinkamai vien tai, kad ligoninė tuo metu neturėjo atitinkamos apimties licencijos, negali būti faktiniu ir teisiniu priežastiniu ryšiu tarp VšĮ Trakų ligoninės gydytojų veiksmų ir ieškovo nurodytų aplinkybių – išsivysčiusio infekcinio endokardito, kuriam įtakos galėjo turėti paties ieškovo sveikatos problemos (dr. M. B. „Pil. R. R. medicininės dokumentacijos analizė“.). Be to, tai, kad VšĮ Trakų ligoninėje teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos negalėjo turėti tiesioginės įtakos infekciniam endokarditui išsivystyti, patvirtino ir SAM konsultantas profesorius R. J. K.. Tuo tarpu, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, A. G. teismo medicininių tyrimų biuro konsultacinė specialisto išvada Nr. A.-KI-62-55 negali turėti didesnės įrodomosios galios nei kiti byloje esantys dokumentai. Kadangi ieškovas kreipėsi į teismą teigdamas, kad jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą, ieškovas turi pareigą įrodyti, kad jam padaryta žala kilo dėl VšĮ Trakų ligoninės kaltės. Atitinkamai, jeigu ieškovas būtų apmokėjęs teismo paskirtos ekspertizės išlaidas, ji būtų atlikta.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovo UADB „Reso europa“ teisių perėmėjas AAS „Gjensidige Baltic“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalį Komisija yra ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo. Tokiu būdu būtent minėtos įstaigos prerogatyva yra spręsti ginčus, kilusius tarp pacientų ir sveikatos priežiūros įstaigų dėl pastarųjų padarytos žalos atlyginimo. Tuo tarpu įsiteisėjęs Komisijos sprendimas reiškia ginčo galutinį išsprendimą bei yra privalomas šio ginčo šalims, o neapskundęs Komisijos sprendimo pacientas netenka teisės iš naujo ginčyti įsiteisėjusiu Komisijos sprendimu nustatytų faktinių aplinkybių, žalos (ne)padarymo fakto bei jos dydžio. Be to, ieškovas net nepateikė teismui reikalavimo Komisijos sprendimą panaikinti ir priimti kitą sprendimą, o SAM byloje nelaikoma atsakovu. Taigi ieškinyje išdėstyti reikalavimai yra ne kas kita kaip prašymas teismui nustatyti kitokias aplinkybes negu nustatė privaloma ikiteisminė instancija, o nesant R. R. prašymo Komisijos sprendimą panaikinti, pirmosios instancijos teismas ex officio to daryti negalėjo.
Atsakovo teisių perėmėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra priežastinio ryšio tarp VšĮ „Trakų ligoninė“ neteisėtų veiksmų bei R. R. sveikatai padarytos žalos (infekcinio endokardito išsivystymo). Tuo tarpu ieškovas viso teismo proceso metu laikėsi pozicijos, kad vien operacijos atlikimas neturint licencijos atlikti tokio pobūdžio sveikatos priežiūros paslaugas, savaime laikytinas nekokybiškai atlikta operacija. Atsakovo teisių perėmėjas pažymi, kad nei viena įstaiga (išskyrus ieškovo pateiktą A. G. medicininių tyrimų biuro ataskaitą) nenustatė, kad būtų bent menkiausias priežastinis ryšys tarp VšĮ „Trakų ligoninė“ suteiktų paslaugų ir R. R. atsiradusios žalos. Be to, pats ieškovas paskutiniojo teismo posėdžio metu nurodė, kad tam tikras ligas praeityje yra gydęsis ne pas kvalifikuotus medikus, bet pas neaiškios kompetencijos žolininkus, užkalbėtojus ir pan., o taip pat galima daryti prielaida, kad būtent tokiu metu ir atsirado infekcija (tai iš dalies patvirtina ir dr. M. B. išvadoje nurodytas faktas, kad ieškovui atliktos kardiochirurginės operacijos metu konstatuota, jog vegetacijos ant mitralinio vožtuvo – įvairaus senumo).
Iš 2009 m. birželio 8 d. pareiškimo dėl ekspertizės atsisakymo aišku, kad atsakovas VšĮ „Trakų ligoninė“ neprieštaravo dėl ekspertizės atlikimo, tačiau dėl sunkios ligoninės finansinės būklės ir griežtos lėšų panaudojimo kontrolės, šios ekspertizės negalėjo apmokėti. Tuo pačiu VšĮ „Trakų ligoninė“ nurodė, kad sutiktų, jog būtų atlikta teismo ekspertizė, jei ją apmokėtų ieškovas. Tačiau AAS „Gjensidige Baltic“ nuomone, atsižvelgiant į įsigaliojusį Komisijos sprendimą ir kitus byloje esančius įrodymus, aišku, kad priežastinio ryšio tarp VšĮ „Trakų ligoninė“ neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos nėra. Be to, atsakovas pažymi, kad Komisijos sprendimas ir Medicininio audito inspekcijos ataskaita yra laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.). Tuo tarpu apie A. G. medicininių tyrimų biuro duodamų išvadų įrodomąją galią Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs 2008 m. kovo 12 d. nutartyje, kurioje nurodė, jog tokie dokumentai gali atitikti tik kitą įrodinėjimo priemonės rūšį – rašytinį įrodymą. Minėtas pažymą ir išvadą parengė asmenys, neįrašyti į Lietuvos teismo ekspertų sąrašą, todėl tokie dokumentai gali būti vertinami tik kaip privatūs rašytiniai įrodymai, o privačių nuomonių gali būti daug ir įvairių, nes jos nėra saistomos jokia atsakomybe ar pan.
Teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė reikalavimų atsakovui ADB „RESO Europa“ teisių perėmėjui „Gjensidige Baltic“, o prieš baigiamąsias kalbas atsisakė reikalavimų ir ADB „RESO Europa“ atžvilgiu, tačiau apeliaciniame skunde kaip vienas iš atsakovų nurodytas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas. Visgi juridinio asmens filialas nėra juridinis asmuo (CK 2.53 str. 2 d.), todėl AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas nėra tinkamas atsakovas byloje.
Atsakovo teisių perėmėjas taip pat pažymi, kad ieškovas teismo posėdžių metu neįrodė jam neva padarytos žalos dydžio, nes kartu su ieškiniu pridėtoje R. R. nedarbingumo pažymoje nurodyta, kad 50 procentų nedarbingumas ieškovui buvo nustatytas tik iki 2009 m. sausio 8 d., o papildomų dokumentų dėl nedarbingumo po 2009 m. sausio 8 d. ieškovas nepateikė. Atitinkamai ieškovas teismo posėdžio metu nesugebėjo paaiškinti ir kriterijų, pagal kuriuos įvertino jam neva padarytos neturtinės žalos dydį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas atmetamas.
Nagrinėjamu atveju kilus tarp šalių ginčui dėl žalos atlyginimo, iki kreipiantis ieškovui į teismą klausimą dėl jam VšĮ Trakų ligoninės suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės tyrė tiek Valstybinio medicininio audito inspekcija, tiek ir Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija. Abi šios institucijos savo kompetencijų ribose bei pasitelkdamos atitinkamų medicinos mokslų specialistus padarė iš esmės vienodą išvadą apie tai, kad sveikatos priežiūros paslaugos ieškovui buvo teiktos laiku ir kokybiškai, diagnostika ir gydymo taktika bei pooperacinė priežiūra buvo tinkama.
Pastebėtina, kad tiek ieškinyje, tiek ir apeliaciniame skunde atsakovo kaltė iš esmės grindžiama tuo, kad operacija R. R. buvo atlikta VšĮ Trakų ligoninei neturint tam reikalingos licencijos. Tačiau pirmosios instancijos teismas, remdamasis tiek paminėtų institucijų priimtais sprendimais bei jų atliktų tyrimų medžiaga, (tame tarpe - Vilniaus universitetinės ligoninės kardiologinio skyriaus vedėjo medicinos mokslų daktaro M. B., Sveikatos apsaugos ministerijos konsultanto prof. R. J. K., specialistės konsultantės S. Žebienės išvadomis) padarė, kolegijos nuomone, pagrįstą išvadą, kad paminėta aplinkybė neleidžia spręsti, jog yra faktinis ir teisinis priežastinis ryšys tarp atsakovo gydytojų veiksmų ir ieškovui praėjus beveik dviem mėnesiams po atliktos operacijos diagnozuoto infekcinio endokardito. Pastebėtina, kad tokios išvados pagrįstumą pirmosios instancijos teismas parėmė nuoroda į tai, kad ieškovui operaciją atlikęs ortopedas traumatologas V. N. turėjo reikalingą medicinos praktikos licenciją Nr. MPL-07354. Be to, reikiama licencija atsakovui vėliau taip pat buvo išduota. Apeliaciniame skunde argumentų, susijusių su nurodytomis aplinkybėmis, nėra.
Svarbu yra ir tai, kad bylos apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo metu paskirtos teismo medicinos ekspertizės akte taip pat konstatuota, kad ieškovui asmens sveikatos priežiūros paslaugos, gydant dešinės blauzdos kaulų lūžius, buvo atliktos tinkamai ir savalaikiai, o asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės metu nustatyti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pažeidimai vidaus ir išorės dokumentuose nurodytiems reikalavimams ir vadybos sistemos trūkumai neturėjo įtakos tinkamos diagnostikos ir gydymo taktikos ieškovui parinkimui bei pūlingo endokardito išsivystymui, o iš turimų medicininių duomenų nėra galimybės nustatyti konkretų pirminį infekcijos šaltinį, lėmusį sepsio ir infekcinio endokardito išsivystymą. Taigi atsižvelgus į aukščiau aptartų įrodymų (jų tarpe oficialių rašytinių įrodymų bei ekspertizės akto (CPK 197 str. 2 d., 212 str. 1 d.) visumą, negalima sutikti su ieškovo teiginiu, kad infekcija jau buvo užnešta dėl to, kad atsakovas, neturėdamas atitinkamos licencijos, atliko operaciją vėluodamas ir neatlikdamas visų būtinų gydymo priemonių. Priešingai, iš į bylą pateiktos ieškovo gydymo stacionare (Trakų ligoninėje) ligos istorijos matyti, kad ieškovą paguldžius į ligoninę, operacija buvo atlikta nedelsiant po to, kai atslūgo traumuotos kojos patinimas. Tuo tarpu kalbant apie ieškovui, kaip jau buvo minėta, praėjus beveik dviems mėnesiams po operacijos atlikimo diagnozuotą infekcinį endokarditą, reikia pažymėti, kad išrašant ieškovą iš ligoninės pooperacinės žaizdos buvo švarios, kūno temperatūra normali. Be to, bylos duomenys rodo, kad ieškovo susirgimą galėjo nulemti jau po išrašymo iš ligoninės jo persirgtas kvėpavimo takų uždegimas, kurio gydymas buvo nutrauktas ir užtęstas paties R. R. iniciatyva, bei ieškovo prieš kojos lūžį turėtos sveikatos problemos (rožė, tonzilitas, citomegalovirusinis susirgimas; be to, atliekant ieškovui kardiologinę operaciją konstatuota vegetacija ant mitralinio vožtumo – įvairaus senumo).
Savo skundą apeliantas grindžia A. G. teismo medicininių tyrimų biuro teismo medicinos specialisto konsultacine išvada. Tačiau vertinant šio dokumento įrodomąją reikšmę pažymėtina, kad rašytiniai įrodymai yra skirstomi į oficialius ir privačius (CPK 197 str. l, 2 d.). Minėtą išvadą parengė asmenys, neįrašyti į Lietuvos teismo ekspertų sąrašą, todėl toks dokumentas gali būti vertintinas tik kaip privatus rašytinis įrodymas. Pažymėtina, kad privačių nuomonių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, medicinos bei gydymo taikymo klausimais gali būti daug ir įvairių. Minėtoje išvadoje yra pareikštos asmeninės specialistų nuomonės, kurios nėra saistomos jokia atsakomybe, jokia priesaika, jokia rizika, gali priklausyti nuo užsakiusio atlikti tyrimus asmens lūkesčių, pateikiamų dokumentų apimties bei kitų aplinkybių. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, minėta išvada nepaneigia pateikto į bylą ekspertizės akto išvadų, Valstybinės medicininio audito inspekcijos ataskaitos, Komisijos sprendimo bei kitų aukščiau paminėtų įrodymų visumos CPK 185 str.). Abejonių dėl paminėto įrodymo patikimumo kelia ir tai, kad jame padarytos išvados (pvz. dėl reikalingų tyrimų bei antibiotikų terapijos neatlikimo) prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovui buvo atlikti būtini tyrimai, o po operacijos paskirtas antibiotikas „Reflini“.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, naikinti skundžiamą sprendimą dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.
Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovo priteistinos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str. 1 d. 1, 3 p., 93 str. 1 d.). Tokiu būdu iš ieškovo priteistina 2207 Lt ekspertizės atlikimo išlaidų (2 t., 65, 85, 86 b. l.) atsakovui, o taip pat 16,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (46 b. l.), valstybei. Pažymėtina, kad atsakovo atstovas 2010 m. spalio 5 d. teismo posėdžio metu į bylą pateikė neva atstovavimo išlaidas pagrindžiantį dokumentą (54, 56 b. l.), tačiau iš pateikto mokėjimo nurodymo Nr. 16394 aišku, kad minėtos atsakovo išlaidos patirtos beveik prieš metus iki apeliacinio skundo nagrinėjamoje byloje pateikimo (2 t., 21 b. l.) ir daugiau kaip prieš metus iki atstovavimo sutarties su advokatu R. Sadausku nagrinėjamoje byloje sudarymo (55 b. l.), todėl minėtas mokėjimo nurodymas negali būti laikomas tinkamu atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme pagrindžiančiu dokumentu (CPK 98 str.), dėl ko atsakovo atstovavimo išlaidos iš ieškovo nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo R. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2207 Lt (du tūkstančius du šimtus septynis litus) ekspertizės atlikimo išlaidų atsakovui viešajai įstaigai Trakų ligoninė (į. k. 181383493) ir 16,20 Lt (šešiolika litų 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.