- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-29
- Bylos Nr.
- 1S-541-530/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė (pirm.), Jurgis Kiškis, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- D. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio, Valdo Vitunsko, nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. M. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016m. kovo 7 d. nutarimą, panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. M. a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas Švedijos Karalystės Uddevallos miesto apylinkės teismo 2009-05-07 nuosprendžiu pagal Švedijos Karalystės Baudžiamojo įstatymo dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis (1968:64) (stambaus masto narkotikų nusikaltimas); Baudžiamojo kontrabandos įstatymo (2000:1225) 6 § 3 d. ir 14§, o taip pat Baudžiamojo kodekso 23 skirsnio 1 § (bandymas įvykdyti stambaus masto narkotikų kontrabandą) 10 m. laisvės atėmimo. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011-03-31 nutartimi Švedijos Karalystės Uddevallos miesto apylinkės teismo 2009-05-07 nuosprendžiu pagal Švedijos Karalystės Baudžiamojo įstatymo dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis (1968:64) (stambaus masto narkotikų nusikaltimas); Baudžiamojo kontrabandos įstatymo (2000:1225) 6 § 3 d. ir 14§, o taip pat Baudžiamojo kodekso 23 skirsnio 1 § (bandymas įvykdyti stambaus masto narkotikų kontrabandą) paskirta 10 m. laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 199 str. 2 d., bei 260 str. 3 d., palikta paskirta 10 m. laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia - 2009-01-23, bausmės pabaiga - 2019-01-23.
2016 m. kovo 7 d. nutarimu Nr. 93-153 Komisija nutarė taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant šias baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 24 d. nutartimi Komisijos nutarimą tvirtinti atsisakė, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jau yra pasiekti bausmės vykdymo tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nesusikals.
D. M. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį netaikyti lygtinio paleidimo kaip nepagrįstą, neįvertinus visų aplinkybių dėl lygtinio paleidimo reikalavimų atitikimo, bei prašo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodė, kad yra atlikęs daugiau nei ½ paskirtos bausmės laiko, nors įstatymas reikalauja atlikti bent jau ½ bausmės. Anksčiau teistas nebuvo. Už gerą elgesį ir dalyvavimą būrio visuomeninėje veikloje yra du kartus skatintas, galiojančių nuobaudų neturi. Pataisos namuose įgijo staliaus specialybę. Kreipėsi į VĮ „Mūsų amatai“, tačiau darbas suteiktas nebuvo. Tai rodo jo teigiamą požiūrį į darbą, norą dirbti ir būti naudingu visuomenei. Kadangi nebuvo įdarbintas, nusprendė mokytis. Šiuo metu mokosi kompiuterių operatoriaus specialybės. Minėta aplinkybė rodo apelianto teigiamą požiūrį į mokslą, savęs tobulinimą, ruošimąsi aktyviai integruotis visuomenėje bei darbo rinkoje. Laisvalaikiu domisi muzika, žiūri TV laidas, skaito spaudą, knygas. Jei bus taikytas lygtinis paleidimas, turi galimybę įsidarbinti UAB „duomenys neskelbtini“ šaltkalvio – remontininko pareigose. Laisvėje turi žmonių, kurie juo pasitiki ir tiki, vertina profesinius sugebėjimus ir teigiamai vertina žmogiškąsias savybes. Darbas ir artimųjų parama apsaugos nuo nusikalstamumo. Socialiniai ryšiai yra labai geri: yra lankomas pasimatymų metu, su artimaisiais bendrauja laiškais. Turi nuolatinę gyvenamąją vietą su tėvais – (duomenys neskelbtini). Tėvai palaiko, supranta ir myli. Tai jam labai svarbu. Anksčiau kaltės nepripažino, dabar pripažįsta, supranta kodėl yra nuteistas ir suvokia, kad klysti žmogiška, o netaisyti savo klaidų – kvaila. Pakankamai turėjo laiko suprasti ir netinkamo savo elgesio padarinius ir nebeketina grįžti prie savo ankstesniojo gyvenimo būdo. Civilinis ieškinys nepriteistas, todėl gaunamo atlyginimo turi pakakti aprūpinti save, padėti tėvams bei mokėti mokesčius, dorai gyventi. Kaip nurodė komisija, šiuo metu tinkami koreguoja savo elgesį pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Suvokia, kad buvimas visuomenės nariu reiškia ne tik teises, bet ir pareigas, atsakomybę. Po paskutiniojo svarstymo komisijoje nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių rėžimo reikalavimų, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, sporto renginiuose, prisideda prie būrio gerovės gerinimo, dėl darbo kreipėsi į VĮ „Mūsų amatai“, tačiau darbas suteiktas nebuvo, todėl nusprendė mokytis ir įgyti kompiuterių operatoriaus specialybę. Komisija padarė išvadą, kad įvykdė komisijos nustatytas rekomendacijas. Todėl komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą, nes pastebėjo teigiamus elgesio pokyčius. Nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taikius lygtinį paleidimą, sutinka laikytis įpareigojimų. Nesutinka su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu netaikyti lygtinio paleidimo, nes teismas neįvertino visų motyvų, pagal kuriuos apeliantas atitinka lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikalavimus, numatytus BVK 157 str.
Atsiliepimas negautas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. M. skundas atmetamas.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo pagrindus ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK), kurio 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija, išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis D. M. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą D. M. įvykdė, t.y. atsižvelgiant į 2015-09-14 nutarimą Nr. 93-736 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo peržiūrėtas socialinės reabilitacijos planas, kuriame numatyta: laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų ir neturėti galiojančių nuobaudų; ieškoti galimybių įsidarbinti pataisos įstaigoje; dalyvauti socialinės reabilitacijos programose arba pozityvaus užimtumo priemonėse (b.l. 11). Iš 2016-02-29 išvados Nr. 62-816 matyti, kad per rekomendacinį laikotarpį nuteistasis laikėsi vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų, nuobaudomis nebaustas, vieną kartą skatintas, kreipėsi dėl įsidarbinimo į valstybės įmonę „Mūsų amatai“, tačiau priimtas nebuvo, šiuo metu mokosi kompiuterių operatoriaus specialybės. Rekomendacijoms įgyvendinti skirtu laikotarpiu nuteistasis dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, sporto renginiuose, prisidėjo prie būrio gerovės gerinimo darbų (b.l. 11). Nors atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad D. M. priklauso žemos rizikos grupei – jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 36 balai, tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nusikalstamos elgesio rizikos vertinimo rezultatas nors ir žemas, tačiau artimas vidutiniam.
Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog pagrindiniais nuteistojo D. M. kriminogeniniais veiksniais išlieka gyvenimo stilius ir draugai (praeityje buvo įtakojamas grupės ir suvokia, kad ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu); nuostatos (ankstesniais priežiūros laikotarpiais reagavo minimaliomis pastangomis, kurių reikia reikalavimams patenkinti); mąstymas ir elgesys (emociškai svarbiose situacijose linkęs elgtis impulsyviai, agresyviai) (b.l. 9). Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog nors yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, tačiau kiekvienas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi (b.l.21). Šiame kontekste pažymėtina, jog nors nuteistasis ir neturi galiojančių nuobaudų bei aplinkybė, kad po paskutinio svarstymo komisijoje baustas nebuvo, tačiau nebuvo ir skatintas, sprendžiant apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką galima teikti, jog ji yra koreguojama teigiama linkme, tačiau įvertinus per bausmės atlikimo laiką padarytų vidaus tvarkos pažeidimų skaičių (5 pažeidimai, b.l. 13) ir jį procentine išraiška palyginus su nuteistojo paskatinimais ( 2 paskatinimai, b.l. b.l.3), šiuo metu dar negalima spręsti apie pakankamos pažangos lygtiniam paleidimui buvimą. Įvertinus tai, kad po paskutinės skirtos nuobaudos 2013-11-20 nuteistasis buvo skatintas tik du kartus (2014-06-25 ir 2015-01-09, b.l. 13), tai nėra pakankamu pagrindu taikyti lygtinį paleidimą, nes tai yra per trumpas laikotarpis spręsti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra tokia, kad suformuotų teismo manymą, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.
Apeliantas skunde akcentuoja savo teigiamus elgesio pokyčius: pozityvų elgesį po paskutinio svarstymo komisijoje, dalyvavimą įvairiose programose, mokymąsi amato, siekį įsidarbinti. Tačiau teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnyje numatyta, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Bylos duomenys parodo, kad D. M. savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau šiuo metu nuteistojo skunde nurodyti elgesio pokyčiai dar nesudaro pagrindo išvadai, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių.
Teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kuriais teigiama, jog pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta ir kad teismas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti lygtinį paleidimą, nes aplinkybė, jog nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, nedaro teismo nutarties neteisėta.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nors nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika, tačiau pažanga ją mažinant dar nėra tokia, kuri suformuotų teismui nuomonę, jog ji yra pakankama lygtiniam paleidimui nuo bausmės atlikimo taikyti. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
nuteistojo D. M. skundą atmesti, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį palikti galioti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.