Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jūratė Jakubonienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-463-478/2015

Teisėja Indrė Petrokienė Teisminio proceso Nr. 1-51-1-00109-2014-5

NUTARTIS

2015 m. birželio 11 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Olego Šibkovo, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei E. S., nuteistajam E. Š., nuteistojo gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo

E. Š. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta iš dalies pridedant Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Iš E. Š. nukentėjusiosios I. K. naudai priteista 250,00 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje I. K. ieškinys atmestas.

Iš E. Š. UAB „4finance“ naudai priteista 628,32 Eur (šeši šimtai dvidešimt aštuoni eurai 32 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Iš E. Š. UAB „MCB finance“ naudai priteista 1920,42 Eur (vienas tūkstantis devyni šimtai dvidešimt Eurų 42 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 52,57 Eur (penkiasdešimt du eurai 57 ct) teisinės pagalbos išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Š. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų, asmenų naudai įgyti svetimą turtą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui 2014 m. sausio 30 d., apie 10 val. 16 val., panaudojant apgaulę, pateikiant I. K. tikrovės neatitinkančius duomenis – iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) atsiunčiant SMS pranešimą apie laimėjimą, nenustatytam asmeniui susisiekus su juo telefonu ir paprašius gauti kokio nors asmens banko sąskaitos numerį, iš kurios būtų galima išgryninti asmenų pervestas pinigines lėšas, jis 2014 m. sausio mėnesio pabaigoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pasinaudodamas E. R. patiklumu, t. y. pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis iš E. R. įgijo pastarosios vardu atidarytos AB „Swedbank“ sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), tokiu būdu neteisėtai įgytą E. R. vardu atidarytos sąskaitos numerį, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, telefoninio pokalbio metu neteisėtai perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui panaudojant apgaulę ir suklaidinant I. K. – nurodant papildyti laimėjimų fondą 600 Lt, juos pervedant į E. R. sąskaitą, jis 2014 m. sausio 31 d. iš nenustatyto asmens telefonu gavęs nurodymą išgryninti į E. R. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervestus 604 litų, apie tai pranešė E. R., kuri jo nurodymu, 2014 m. sausio 31 d. AB „Šiaulių bankas“ Birštono KAS, esančiame adresu Druskupio g. 1, Birštone, išgrynino 584 litų, (kurie buvo pervesti į E. R. sąskaitą iš I. K. AB Swedbank banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) po to, vykdydamas jam telefonu duotus nurodymus iš E. R. sąskaitos įgytus 584 litų, 2014 m. sausio 31 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu laikas nenustatytas, prie Prienų mieste esančios autobusų stoties, Vytauto g. 11, Prienai, 584 litų perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, tokiu būdu jis apgaule savo ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai įgijo I. K. priklausantį turtą – 584 Lt,

be to, tęsdamas nusikalstamą sumanymą, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų, asmenų naudai įgyti svetimą turtą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui 2014 m. sausio 31 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, panaudojus apgaulę ir suklaidinus nukentėjusiąją I. K., ir taip išviliojus iš jos internetinės bankininkystės prisijungimo duomenis, ir iš UAB “4finance” ir UAB “MCB finance” internetu per kelis kartus paėmus greituosius kreditus 2400 litų sumai, jis 2014 m. vasario 3 d. iš nenustatyto asmens telefonu gavęs nurodymą nuvykti paimti į E. R. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervestus 2400 litų, apie tai pranešė E. R., kuri jo nurodymu, 2014 m. vasario 3 d. AB „Šiaulių bankas“ Birštono KAS, esančiame adresu Druskupio g. 1, Birštone išgrynino 2382 litų, kurie buvo pervesti į E. R. sąskaitą iš I. K. Lietuvos centrinės kredito unijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), po to, vykdydamas jam telefonu duotus nurodymus iš E. R. sąskaitos įgytus 2382 litų, 2014 m. vasario 3 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu laikas nenustatytas, AB DNB banke, adresu Laisvės a. 4, Prienai, nedaugiau 2382 litų perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, tokiu būdu jis apgaule savo ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai įgijo I. K. priklausantį turtą – 2382 Lt,

be to, tęsdamas nusikalstamą sumanymą, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2014 m. sausio 31 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, pasinaudojant nuketėjusiosios I. K. apgaule išviliotais internetinės bankininkystės prisijungimo duomenimis, ir iš UAB “4finance” ir UAB “MCB finance” internetu per kelis kartus paėmus greituosius kreditus 2300 litų sumai, jis 2014 m. vasario 4 d. iš nenustatyto asmens telefonu gavęs nurodymą nuvykti paimti į E. R. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervestus 2300 litų, apie tai pranešė E. R., kuri jo nurodymu, 2014 m. vasario 4 d. AB „Šiaulių bankas“ Birštono KAS, esančiame adresu Druskupio g.1, Birštone, išgrynino 2285 litų, kurie buvo pervesti į E. R. sąskaitą iš I. K. Lietuvos centrinės kredito unijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), po to, vykdydamas jam telefonu duotus nurodymus iš E. R. sąskaitos įgytus 2285 litų, 2014 m. vasario 4 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu laikas nenustatytas, prie Birštono mieste esančios autobusų stoties, (duomenys neskelbtini), Birštonas, nedaugiau 2285 litų perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, tokiu būdu jis apgaule savo ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai įgijo I. K. priklausantį turtą – 2285 Lt,

be to, tęsdamas nusikalstamą sumanymą, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2014 m. sausio 31 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, pasinaudojant nuketėjusiosios I. K. apgaule išviliotais internetinės bankininkystės prisijungimo duomenimis, ir iš UAB “4finance” ir UAB “MCB finance” internetu paėmus greituosius kreditus 600 litų sumai, jis būdamas tyrimo metu nenustatytoje vietoje 2014 m. vasario 5 d. iš nenustatyto asmens telefonu gavęs nurodymą nuvykti paimti į E. R. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervestus 600 litų, apie tai pranešė E. R., kuri jo nurodymu, 2014 m. vasario 5 d. AB „Šiaulių bankas“ Birštono KAS, esančiame adresu Druskupio g. 1, Birštone išgrynino 597 litų, kurie buvo pervesti į E. R. sąskaitą iš I. K. Lietuvos centrinės kredito unijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), po to, vykdydamas jam telefonu duotus nurodymus iš E. R. sąskaitos įgytus 597 litų, 2014 m. vasario 5 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu laikas ir vieta nenustatyti, ne daugiau 597 litų perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, tokiu būdu jis apgaule savo ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai įgijo I. K. priklausantį turtą – 597 Lt, tokiu būdu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims padėjo apgaulės būdu įgyti turto už 5848 litus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

E. Š. apeliaciniame skunde iš esmės kelia bausmės individualizavimo klausimą, tuo pačiu nurodo prieštaringus argumentus, jog savo kaltę pripažįsta, tačiau nesutinka su tuo, jog jį nuteisė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų nepadaryta, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo motyvus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai E. Š. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje. Jo kaltė visiškai įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, visi byloje surinkti duomenys buvo vertinami, tikrinami, atliekant baudžiamojo proceso kodekso numatytus proceso veiksmus, taip pat lyginant juos tarpusavyje, įrodymai įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. E. Š. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, bausmė paskirta tinkamai, nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.

Iš skundo turinio matyti, kad nuteistasis E. Š. nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, jis ginčija savo kaltę, tvirtindamas, kad teismas jį pripažino kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį kaip nusikaltimo bendrininką, nors jis nėra bendrininkas, o tik vykdė tai, kas jam buvo nurodyta, be to, jis nežinojo, kad pinigai įgyti nusikalstamu būdu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Bet kokiu atveju, įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningą, vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų visumą, iš jų analizės nuosprendyje logiškai ir įtikinamai turi išplaukti nuteistojo kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios išvados.

Šioje byloje netikėti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nėra pagrindo. Nors nuteistasis E. Š. nesutinka su pirmosios instancijos teismo jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, tvirtindamas, jog jis nepadėjo nenustatytiems asmenims sukčiauti, nežinojo, kad pervedami į sąskaitą pinigai yra gauti sukčiavimo būdu, jam skambinusių asmenų nepažįsta, nėra matęs ir atlygio už nusikaltimą negavo, tačiau byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo ištirti bei apeliacinės instancijos teismo dar kartą patikrinti įrodymai paneigia apelianto keliamą versiją. Tokie įrodymai yra nukentėjusiosios I. K., liudytojos E. R. parodymai, nukentėjusiosios I. K. banko AB „Swedbank“ sąskaitos išrašas, I. K. KU „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašas, E. R. AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos išrašas, tarnybinis pranešimas dėl atliktų telefoninių skambučių išklotinių analizės, kiti rašytiniai bylos įrodymai bei iš dalies paties nuteistojo E. Š. parodymai. Priešingai nei nurodo nuteistasis E. Š., jis pirmosios instancijos teismui neteikė jokių prašymų dėl papildomų įrodymų surinkimo, todėl jo argumentai, kad teismas nedarė balso ekspertizės ir todėl nebuvo nustatyta, ar telefonu kalbėjo jis, taip pat nebuvo liudytojos E. R. telefono išklotinių, yra nepagrįsti, juo labiau, kad pats nuteistasis pripažįsta, kad jis kalbėjo telefonu su jam skambinusiu asmeniu ir vykdė jo nurodymus. Iš bylos medžiagos matyti, jog liudytoja E. R. pati buvo apgauta E. Š. dėl banko sąskaitos jam reikalingumo, todėl ištirti jos telefono išklotines nebuvo jokio objektyvaus pagrindo.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl ko svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar išvengiama neteisėtai. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-462-2013, 2K-336/2014).

Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėju laikomas asmuo, padedantis padaryti nusikalstamą veiką: 1) duodamas patarimų, nurodymų; 2) teikdamas priemones; 3) šalindamas kliūtis; 4) saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus; 5) iš anksto pažadėdamas paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos padarymo įrankius ar priemones, tos veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus; 6) iš anksto pažadėjęs realizuoti nusikalstama veika įgytus ar pagamintus daiktus. Padėjėjas savo nusikalstama veikla prie kitų bendrininkų veikos prisideda tada, kai pastarieji jau ketina padaryti atitinkamą nusikalstamą veiką. Tuo padėjėjas tik sustiprina jau suformuotą kurstytojo ar kitų bendrininkų pasiryžimą nusikalstamai veikti bei palengvina nusikalstamos veikos padarymą, slėpimą. Padėjėjas yra vienas iš bendrininkų rūšių, o pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką.

Nagrinėjamos bylos kontekste, sprendžiant iš nukentėjusiosios I. K. parodymų, lemiamas veiksnys, kuris padėjo nuteistojo bendrininkams įgyti nukentėjusiajai priklausančius internetinės bankininkystės duomenis, kurių pagrindu jie savo naudai įgijo svetimą turtą, ir buvo apgaulingas nukentėjusiosios suklaidinimas, pateikiant melagingą informaciją. Tyčios turinį, esant sukčiavimui, rodo kaltininko suvokimas, jog apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį, jis neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, numato, kad dėl jį ar kitą asmenį neteisėtai praturtinančios veikos nukentėjusiajam atsiras turtinė žala, ir nori tokių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-117/2012). Byloje nėra nustatyta, kas, piktnaudžiaudamas nukentėjusiosios pasitikėjimu ir tuo pasinaudodamas, įtikino ją pateikti informaciją, leidžiančią inicijuoti bankines operacijas, o nukentėjusioji taip ir pasielgė, manydama, kad šis asmuo neturi nusikalstamų ketinimų.

Padėjėju laikomas ne bet koks asmuo, buvęs greta vykdytojų, su jais bendravęs, o tik tas, kurio veiksmai yra pavojingi, nes jie palengvina nusikaltimo vykdytojui realizuoti sukčiavimo objektyviuosius požymius, t. y. apgauti nukentėjusįjį ir užvaldyti svetimą turtą. Be padėjėjo padarytų veiksmų, be jo indėlio nusikaltimo vykdytojui ar vykdytojams būtų sunkiau arba visai neįmanoma padaryti nusikaltimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-329/2011). Šiuo atveju, teisėjų kolegija sprendžia, kad be nuteistojo E. Š. aktyvių veiksmų iš E. R. įgyjant pastarosios vardu atidarytos AB „Swedbank“ sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), jį telefoninio pokalbio metu neteisėtai perduodant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, išgryninant į minėtą sąskaitą pervestus pinigus ir juos perduodant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, nusikalstamos veikos, greičiausiai, nebūtų pavykę padaryti. Būtent E. Š. pagalba ir buvo pasiektas nusikalstamos veikos rezultatas – ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai iš nukentėjusiosios I. K. apgaulės būdu įgyta turto už 5848 litus (kas atitinka 1693,70 Eur).

E. Š. apeliaciniame skunde nurodo, jog nesuprato, kad yra daromas nusikaltimas, nors savo veiksmus ir kaltę pilnai pripažino, tačiau teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo padarytu jo parodymų vertinimu kaip jo gynimosi būdu, siekiant išvengti atsakomybės, bei pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytiems argumentams, jog E. Š. daugelį metų yra praleidęs įkalinimo įstaigose, jis pats parodė, jog suprato, kad jam skambina iš laisvės atėmimo vietos, žinojo, jog ten sukčiaujama SMS žinutėmis, siunčiant informaciją kompiuteriu, pranešant apie įvykusias nelaimes, ar laimėjus loterijoje, kad įkalinimo įstaigoje kalintys asmenys dažniausiai paprašo sąskaitos, į kurią perveda nešvarius pinigus, juos išgrynina ir perduoda kalinčiajam, todėl tai neabejotinai patvirtina, jog E. Š. žinojo daromos nusikalstamos veikos modelį bei joje vaidino savo vaidmenį. Pažymėtina ir tai, jog liudytoja E. R. parodė, jog E. Š., prašydamas jos duoti savo banko sąskaitos numerį, nurodė, jog sąskaita jam reikalinga tam, kad draugas galėtų pervesti pinigus jam pačiam išgyventi, tačiau byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad į E. R. banko sąskaitą pervestus pinigus, juos išgryninus, E. Š. perduodavo ikiteisminio tyrimo nenustatytiems nusikalstamos veikos bendrininkams, taip padėdamas jiems apgaule įgyti nukentėjusiosios I. K. turtą. Padėjėjas atsako už vykdytojo padarytas veikas, kurias apėmė jo tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Nors padėjėjas nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja arba realizuoja tik iš dalies, bet jo veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jis padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-115/2012). Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog, darydamas nusikalstamą veiką, E. Š. veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė pavojingą veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai ir jų norėjo.

Atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad E. Š. tik vykdė nurodymus ir, jei būtų nepaklusęs, jam buvo grasinama su juo susidoroti, kadangi nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu šios aplinkybės nebuvo nurodytos, todėl apeliacinės instancijos teismas šias aplinkybes vertina kaip dar vieną būdą E. Š. sušvelninti sau baudžiamąją atsakomybę.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo posėdyje tinkamai ištirtų įrodymų visuma yra pakankamas pagrindas E. Š. kaltei dėl nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 6 dalyje BK 182 straipsnio 1 dalyje, pagrįsti, todėl abejoti priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu nėra pagrindo.

Apeliantas skunde taip pat prašo pritaikyti jam BK 64¹ straipsnį bei nuo 2015-01-01 įsigaliojusius įstatymų pakeitimus ir skirti švelnesnę bausmę.

Pagal BK 64¹ straipsnio 1 dalį baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Pagal šio straipsnio 2 dalį, 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė savo kaltę pripažįstančiam asmeniui vienu trečdaliu gali būti švelninama, jei baudžiamoji byla buvo išnagrinėta viena iš trijų proceso formų: 1) pagreitinto proceso tvarka; 2) atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą; 3) priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka numatyta BPK 291 straipsnyje (sutrumpinto įrodymų tyrimo atveju teisiamojo posėdžio pirmininkas balsu perskaito kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų, ekspertų ir specialistų apklausų protokolus, surašytus ikiteisminio tyrimo ar anksčiau teisiamojo posėdžio metu, paskelbia byloje esančius dokumentus, supažindina su kitais įrodymais (1 dalis). Tuo atveju, kai nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškia, jog jie su visais ar dalimi byloje esančių įrodymų yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, teisiamojo posėdžio pirmininkas gali apsiriboti tik šių įrodymų išvardijimu (2 dalis). Kaip matyti iš bylos medžiagos, šioje byloje sutrumpintas įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas. Pirmos instancijos teismo posėdžių protokolų (b. l. 19-23, 43-49, t. 2) turinys patvirtina, jog teismo posėdžio metu buvo apklausti E. Š., nukentėjusioji bei liudytoja, ištirti rašytiniai įrodymai. Procesas pirmos instancijos teisme vyko ne sutrumpinto proceso, o bendra tvarka, byla nebuvo nagrinėjama ir pagreitinto proceso tvarka, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistajam taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatų ir sutrumpinti pirmos instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką vienu trečdaliu, nėra pagrindo.

Taip pat atmetamas nuteistojo prašymas taikyti jam nuo 2015-01-01 įsigaliojusius įstatymų pakeitimus. Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusi BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija pakeitė turto vertės išaiškinimą. Pagal šį straipsnį turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (2014-12-18 įstatymo Nr. XII-1481 redakcija nuo 2015-01-01). Taigi, pagal naująją nuostatą turtas, kurio vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL, nebelaikomas nedidelės vertės turtu baudžiamąja teisine prasme, t. y. nesudaro nusikalstamų veikų, numatytų XXVIII skyriuje, dalyko. Kaip matyti iš bylos medžiagos, E. Š. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį 182 straipsnio 1 dalį, už tai, kad padėjo ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims apgaule savo ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai įgyti I. K. priklausantį turtą – pinigus, bendroje 5848 Lt sumoje (kas atitinka 1693,70 Eur). Kadangi apgaule įgyto turto vertė žymiai viršija 5 MGL dydžio sumą, todėl šios įstatymo normos taikyti E. Š. nėra įstatyminio pagrindo.

Teisėjų kolegija atmeta nuteistojo apeliacinio skundo argumentą, jog jis labai gailisi ir prisipažino, todėl teismas tai turėjo vertinti kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) tada, kai asmuo savo noru prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių, ir nuoširdžiai gailisi. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė reiškiasi tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Pažymėtina, kad nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.) (baudžiamoji byla Nr. 2K-539/2006). Iš bylos medžiagos bei iš apeliacinio skundo matyti, jog E. Š. savo kaltę pripažino tik dalinai, o tai, kad jis neatskleidė savo nusikalstamos veikos bendrininkų ir nesistengė sušvelninti padaryto nusikaltimo pasekmių, neleidžia teisėjų kolegijai pripažinti jo elgesio kaip nuoširdaus gailėjimosi.

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad bene svarbiausias iš bausmės tikslų yra bausmės teisingumo užtikrinimas, pagal kurį asmeniui paskirta bausmė turi būti proporcinga asmens padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir kaltininko asmenybei. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje numatytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2/2007). Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, vadovavosi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas nesunkus nusikaltimas, į nusikalstama veika padarytą turtinės žalos dydį, į tai, kad žala neatlyginta, į tai, kad nusikalstama veika yra baigta, padaryta esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromų veikų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai, į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo E. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Parinkdamas bausmės rūšį ir trukmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad E. Š. praeityje teistas devynis kartus, tame tarpe ir už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nusikalstamą veiką padarė praėjus tik keletui dienų po to, kai buvo paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikęs 9 metų laisvės atėmimo bausmę (b. l. 129, t. 1), nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punktas c papunktis), šiuo metu atlieka bausmę pagal Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. nuosprendį, turi šešias galiojančias administracines nuobaudas (b. l. 115-121, t. 1), psichiatrijos ir priklausomybės ligų įskaitoje neužregistruotas (b. l. 112, t. 1), ir padarė pagrįstą išvadą, jog E. Š. nedaro išvadų ir nesitaiso, jis yra linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, todėl teisingai ir teisėtai skyrė jam laisvės atėmimo bausmę, didesnę nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 6 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą E. Š. paskirta bausmė nėra per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus, o švelninti jam paskirtą bausmę nėra jokio objektyvaus ir teisėto pagrindo. Apylinkės teismas paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrindamas su Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmių subendrinimo taisyklių nepažeidė, todėl nuteistojo E. Š. apeliacinis skundas atmetamas, o Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu.

Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos nuteistajam E. Š., išlaidas iki 2015 m. gegužės 6 d. sudaro 77,24 Eur (b. l. 72, t. 2). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą atmesti.