- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-12
- Bylos Nr.
- 2S-491-601/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00038-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Pareiškėjas
- A. B.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal A. B. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki skundo dėl antstolės veiksmų išnagrinėjimo, suinteresuoti asmenys antstolė Sonata Vaicekauskienė, akcinė bendrovė „SEB bankas“, M. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. B. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti antstolei Sonatai Vaicekauskienei vykdyti 0,13 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 257,37 kv. m. ploto gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kauno r., pardavimą iš varžytinių.
2. Nurodė, kad antstolė Sonata Vaicekauskienė vykdo skolos išieškojimą, nukreiptą į pareiškėjui ir M. B. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kauno r. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 12 d. iš antstolės gavo pranešimą dėl varžytinėse parduodamo turto, kuriuo antstolė pranešė, jog 2018 m. gruodžio 12 d. yra paskelbtos pirmosios minėto nekilnojamojo turto varžytinės Nr. 164374, numatoma varžytinių pabaiga – 2019 m. sausio 11 d. Pareiškėjas pateikė prieštaravimus dėl antstolės 2018 m. lapkričio 12 d. patvarkymu „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ nustatytos 142 000,00 Eur parduodamo turto vertės, tačiau antstolė iki šios dienos nėra priėmusi jokio patvarkymo dėl pareiškėjo prieštaravimų. Pareiškėjas tvirtina, kad ginčas su antstole dėl parduodamo turto vertės vis dar vyksta ir nėra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi. Mano, kad antstolė negali vykdyti varžytinių, kadangi nėra užbaigtas iš varžytinių parduodamo turto rinkos vertės nustatymo procesas. Kadangi iki galutinio procesinio sprendimo pagal pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų priėmimo antstolė jau galimai bus perleidusi pareiškėjo turtą varžytinių laimėtojui, net ir tenkinus pareiškėjo skundą, tokio procesinio teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomu. Be to, pareiškėjui tektų imtis papildomų teisinių veiksmų siekiant ginti savo interesus. Dėl šių priežasčių byloje turėtų būti taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2019 m. sausio 7 d. nutartimi atmetė pareiškėjo A. B. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki pareiškėjo 2018 m. gruodžio 21 d. skundo dėl antstolės Sonatos Vaicekauskienės veiksmų išnagrinėjimo.
4. Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kurias vertinant būtų galima padaryti išvadą, kad atmetus pareiškėjo skundą, bus nepagrįstai pažeisti jo interesai. Anot teismo, pareiškėjo argumentas, kad iki galutinio procesinio sprendimo pagal jo skundą dėl antstolės veiksmų priėmimo antstolė jau galimai bus perleidusi pareiškėjo turtą varžytinių laimėtojui, yra tik pareiškėjo prielaida, nepagrįsta jokiais bylos duomenimis. Juolab, kad antstolės patvarkyme dėl areštuoto turto vertės nustatymo nurodyta, jog antstolė vykdomojoje byloje paskyrė pakartotinę turto vertės ekspertizę. Todėl teismas pareiškėjo prašyme išsakytą vertinimą, kad ginčas su antstole dėl parduodamo turto vertės vis dar vyksta ir nėra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi, laikė nepakankamu tvirtinti, jog byloje egzistuoja realus ginčas dėl iš varžytinių parduodamo turto vertės. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, nesutikdamas su iš varžytinių parduodamo turto rinkos kainos įvertinimu, turi teisę ginčyti turto vertės ekspertizės aktą, tačiau byloje nėra šią aplinkybę patvirtinančių duomenų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu A. B. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – nepranešant byloje dalyvaujantiems asmenims, iki bus galutinai išnagrinėtas pareiškėjo A. B. skundas dėl antstolės Sonatos Vaicekauskienės veiksmų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti antstolei Sonatai Vaicekauskienei vykdyti 0,13 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 257,37 kv. m. ploto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kauno r. sav., pardavimą iš varžytinių.
1.1. Apeliantas nurodo, kad yra pateikęs prieštaravimus dėl antstolės 2018 m. lapkričio 12 d. patvarkymo, kuriuo nustatyta areštuoto turto vertė, tačiau antstolė, nepriėmusi jokio patvarkymo dėl pareiškėjo pateiktų prieštaravimų, t. y. vykstant ginčui dėl turto vertės, 2018 m. gruodžio 12 d. paskelbė pirmąsias turto varžytines Nr. 164374. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas antstolės veiksmus, kuriais ji, net vykstant ginčams dėl turto vertės, tęsia pareiškėjo turto realizavimą priverstine tvarka, yra apskundęs įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas tvirtina, kad skundu dėl antstolės veiksmų prašo atšaukti varžytines ir sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0114/12/02984 iki bus galutinai išnagrinėtas ginčas dėl turto rinkos vertės tarp antstolės Sonatos Vaicekauskienės ir pareiškėjo A. B.. Tačiau net jei teismo ir būtų tenkinti tokie pareiškėjo prašymai, būsimo galimai palankaus pareiškėjui teismo sprendimo įvykdymas gali būti neįmanomas, nes jau 2019 m. sausio 11 d. baigsis varžytinės, kuriose turtas bus parduotas, o net jei turtas ir nebus parduotas šiose varžytinėse, greitu metu antstolė Sonata Vaicekauskienė skelbs kitas turto varžytines, kuriose turtas bus pardavinėjamas dar mažesne kaina. Dėl šių priežasčių yra pagrindas ir būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jų nesiėmus ir neuždraudus antstolei vykdyti turto pardavimo, pareiškėjo turtas, iki tol, kol bus išspręstas ginčas su antstole dėl jos veiksmų neteisėtumo, gali būti perleistas nuosavybėn tretiesiems asmenims, nesilaikant vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų.
1.2. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, analizavo pareiškėjo skunduose (tame tarpe ir ankstesniuose) pateiktas aplinkybes ir argumentus, jų pagrįstumą, vertino antstolės Sonatos Vaicekauskienės veiksmus, t. y. teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neteisėtai perėjo į bylos nagrinėjimo iš esmės stadiją. Nors sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą civilinėje byloje neturėtų būti analizuojamas ieškinio ir jame išdėstytų reikalavimų pagrįstumas ar kitos aplinkybės, tiesiogiai nepagrindžiančios rizikos dėl ateityje priimto teismo sprendimo nebuvimo, t. y. ieškinio pagrįstumas vertinamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, vėlesnėje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje.
6. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.
8. Šioje byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Pažymėtina, kad bylos dėl antstolių veiksmų yra nagrinėjamos CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka. CPK 510 straipsnio 2 dalis nustato, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka.
10. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio (skundo) reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Taigi, įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014, 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162-241/2015 ir kt.). Iš aptartų įstatymo nuostatų bei teismų praktikos akivaizdu, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą.
11. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad antstolė 2018 m. lapkričio 12 d. patvarkymu dėl areštuoto turto vertės nustatymo Nr. S-11145843, atsižvelgdama į pakartotinės turto ekspertizės duomenis, nustatė, kad 0,13 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kauno r. sav., vertė 30 000 Eur, varžytinių pradinė kaina – 24 000 Eur, o 257,37 kv. m. ploto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kauno r. sav. vertė 112 000 Eur, varžytinių pradinė kaina – 89 600 Eur. Bendra turto vertė – 142 000 Eur, varžytinių pradinė kaina – 113 600 Eur. Anot pareiškėjo, jis, nesutikdamas su jam ir M. B. nuosavybės teise priklausančio turto vertės nustatymu, pateikė antstolei prieštaravimus dėl turto vertės, prašydamas panaikinti minėtą 2018 m. lapkričio 12 d. patvarkymą ir paskirti pakartotinę turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, tačiau byloje nėra jokių patvirtinančių duomenų, kad tokie prieštaravimai pateikti antstolei (nėra procesinio dokumento įteikimo faktą patvirtinančių įrodymų).
12. Pareiškėjo teigimu, antstolė, neišnagrinėjusi pareiškėjo prieštaravimų dėl turto vertės nustatymo, 2018 m. gruodžio 12 d. pranešimu „Dėl varžytinėse parduodamo turto“ Nr. S-11146668 informavo pareiškėją, kad skelbiamos pirmosios viešosios varžytinės įkeistam A. B. ir M. B. turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kauno r. sav., nustatyta pradinė turto kaina – 113 600 Eur; varžytinių pradžia 2018 m. gruodžio 12 d. 9:31:05 val., pabaiga – 2019 m. sausio 11 d. 9:31:59 val.
13. Pareiškėjas 2019 m. sausio 2 d. pateikė antstolei Sonatai Vaicekauskienei skundą dėl jos veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0114/12/02984, prašydamas: 1) panaikinti patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos pirmosios 0,13 ha žemės sklypo ir 257,37 kv. m. ploto gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kauno r. sav., varžytinės Nr. 164374; 2) priimti patvarkymą, kuriuo pirmosios 0,13 ha ploto žemės sklypo ir 257,37 kv. m. ploto gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kauno r. sav., varžytinės Nr. 164374 būtų atšauktos; 3) sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0114/12/02984 iki bus galutinai išnagrinėtas ginčas dėl turto rinkos vertės tarp antstolės Sonatos Vaicekauskienės ir pareiškėjo A. B.. Tą pačią dieną, 2019 m. sausio 2 d., remdamasis CPK 510 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjas Kauno apylinkės teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti antstolei Sonatai Vaicekauskienei vykdyti 0,13 ha ploto žemės sklypo ir 257,37 kv. m. ploto gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kauno r., pardavimą iš varžytinių. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. B. prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės siekia, kad būtų sustabdytas turto pardavimas iš varžytinių iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolės veiksmų nustatant areštuoto turto vertę.
14. Pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes pareiškėjas nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kurias vertinant būtų galima padaryti išvadą, jog atmetus pareiškėjo skundą, bus nepagrįstai pažeisti jo interesai. Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada nesutikti neturi jokio pagrindo. Pirmiausia, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad skolos išieškojimas iš pareiškėjo A. B. išieškotojo AB SEB banko naudai pagal Kauno miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-10591-528/2012 vyksta jau eilę metų, turto vertės nustatymas atliktas taip pat ne vieną kartą (žr. pvz., Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-18031-717/2017), tačiau, akivaizdu, jog turtas iki šiol neparduotas net ir už žemesnę kainą, nei nustatyta antstolės 2018 m. lapkričio 12 d. patvarkyme. Kita vertus, pažymėtina, kad pareiškėjas, vadovaudamasis CPK 704 straipsnio nuostatomis, turi teisę pats surasti areštuoto turto pirkėją ir tokiu būdu apginti neva pažeidžiamus jo interesus parduoti turtą už jam priimtiną kainą. Dėl to nėra jokio pagrindo šiuo atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti antstolei vykdyti areštuoto turto pardavimą iš varžytinių.
15. Nepaisant to, pastebėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad ginčas su antstole dėl parduodamo turto vertės apskritai iki šiol vyksta. Juolab, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad ginčo turto vertė yra kitokia nei nustatyta vykdymo procese (kitokios ekspertų nustatytos ginčo turto vertės). Pareiškėjo hipotetiniai teiginiai, kad nustatyta turto rinkos kaina yra per žema, nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėjas tikėtinai pagrindė savo skundo reikalavimus, o tuo pačiu ir reikalingumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
16. Aptartų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą vykdymo procese, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. B. atskirojo skundo netenkinti.
Palikti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartį nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.