- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-05-12
- Bylos Nr.
- 2A-950-492/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-03515-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tatjana Žukauskienė, Algirdas Auruškevičius, Virginija Volskienė
- Ieškovas
- E., E. R.
- Atsakovas
- UAB „Lietemas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6150-643/2010 pagal ieškovo E. R. ieškinį atsakovui UAB „Lietemas“ dėl išmokų, susijusių su pasibaigusiais darbo teisiniais santykiais, priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas E. R. prašė priteisti jo naudai iš atsakovo UAB „Lietemas“ 4 578 Lt išeitinės išmokos, vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2009-10-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Nurodė, kad su atsakovu 2007-11-19 sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovas nuo 2007-11-20 pradėjo dirbti tekintoju. 2009-09-30 ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal LR DK 127 str. 2 d. (darbuotojo pareiškimu dėl to, kad ieškovas įgijo teisę į visą senatvės pensiją). Atsakovas, vadovaudamasis LR DK 140 str. 2 d., ieškovui privalėjo išmokėti 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. 2009-10-16 atsakovas ieškovui pervedė 1 355,94 Lt, laikydamas tai visišku atsiskaitymu su ieškovu, o 2010-01-08 – 374 Lt už uždelstą atsiskaitymą. Anot ieškovo, atsakovas skaičiuodamas jam priklausantį vidutinį darbo užmokestį nesivadovavo LR Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Ieškovas nuo 2009-05-18 iki 2009-09-29 faktiškai nedirbo pas atsakovą administracijos leidimu, buvo jo nedraudiminiai laikotarpiai, todėl vadovaujantis minėtu nutarimu, vidutinis darbo užmokestis skaičiuotinas pagal laikotarpius, apimančius 2009 m. vasario, kovo, balandžio mėnesius. Išeitinę išmoką sudaro 6 266 Lt. Atskaičiavus atsakovo jau išmokėtą ieškovui sumą (1 688 Lt), atsakovas ieškovui liko skolingas 4 578 Lt išeitinės išmokos.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Lietemas“ prašė ieškinio netenkinti, priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovui tenkančio vidutinio darbo užmokesčio skaičiuojamasis laikotarpis apima 2009 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius, nes ieškovo paskutinė pas atsakovą UAB „Lietemas“ darbo diena buvo 2009-09-30, dėl ko privaloma vadovautis LR Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 650 „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 6 p., kuriame nurodyta, kad kai atleidžiamo iš įmonės darbuotojo paskutinė darbo įmonėje (atleidimo iš darbo) diena sutampa su paskutine to mėnesio darbo diena pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką, šis mėnuo įtraukiamas į skaičiuojamąjį laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas liepos, rugpjūčio mėnesiais nedirbo, o rugsėjo mėnesį dirbo tik vieną darbo dieną, už kurią buvo priskaičiuota 40 Lt darbo užmokestis, ieškovui tenkanti išeitinė išmoka sudaro 1 688 Lt (atskaičiuos privalomus mokesčius – 1355,94 Lt).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinio netenkino. Priteisė iš ieškovo E. R. atsakovo UAB „Lietemas“ naudai 500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal LR Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarime Nr. 650 „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ numatytas taisykles. Minėto nutarimo 6.1. p. įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Viena iš šios taisyklės išimčių - kai atleidžiamo iš įmonės darbuotojo paskutinė darbo įmonėje (atleidimo iš darbo) diena sutampa su paskutine to mėnesio darbo diena pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką, šis mėnuo įtraukiamas į skaičiuojamąjį laikotarpį. Pagal aprašo 6.5 p., apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos dienos (valandos), kai darbuotojas dėl pateisinamų priežasčių faktiškai nedirbo įmonėje, taip pat piniginės sumos, išmokėtos už tas dienas (valandas), kaip numatyta šio Aprašo 5.1 p. Kadangi nuo 2009 m. liepos mėn. iki 2009-09-29 ieškovas faktiškai nedirbo administracijos leidimu, skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį neįskaitomos dienos, kai ieškovas dėl pateisinamų priežasčių faktiškai nedirbo įmonėje, ir piniginės lėšos išmokėtos už tas dienas. Atsižvelgiant į tai, ieškovo vidutinį darbo dienos užmokestį sudaro 40 Lt (40 Lt skaičiuojamojo laikotarpio (2009 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesių) darbo užmokestis / 1 faktiškai dirbta darbo diena), o išeitinę ieškovui išmoką – 1 688,00 Lt, neatskaičius privalomų mokesčių (40 Lt vidutinis darbo dienos užmokestis x 21,1 vidutinis mėnesinis darbo dienų skaičius 2009 m. x 2 mėnesiai), o ne 6 266 Lt, kaip nurodo ieškovas. Vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimui nėra atsižvelgiama į ieškovo 2009 m. vasario, kovo, balandžio mėn. gautas pajamas, nes apraše nėra įtvirtinta tokia bendrosios taisyklės, numatytos 6.1 p., išimtis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas E. R. prašė panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – visiškai patenkinti ieškovo E. R. ieškinį; įtraukti į bylą LR Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją išvadai duoti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo vidutinis darbo užmokestis už 2009 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius, t.y. laikotarpį, kai ieškovas dėl pateisinamų priežasčių faktiškai pas atsakovą nedirbo ir jokio užmokesčio negavo, sudaro 1 688 Lt. Toks skaičiavimas prieštarauja LR Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintam Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio tvarkos aprašui, kuris nenumato galimybės vidutinio darbo užmokesčio skaičiuoti už laikotarpius, kai darbuotojas faktiškai nedirbo įmonėje (5.1, 6.5 p.). Skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį turi būti imamas paskutinis 3 mėnesių laikotarpis, už kurį darbuotojui buvo priskaičiuojamas ir išmokamas darbo užmokestis, t.y. 2009 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesiai, kai ieškovas iš atsakovo gavo draudžiamąsias pajamas iš darbo teisinių santykių. Darbuotojo nedraudiminis laikotarpis, kai darbuotojas faktiškai nedirba, darbuotojui nemokamas joks darbo užmokestis, jokie mokesčiai Sodrai, t.y. nėra jokio vidutinio darbo užmokesčio, negali būti teisėtai įtrauktas į laikotarpį, už kurį skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Lietemas“ prašė apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliantas netinkamai aiškina LR Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio tvarkos aprašo 6.5 p., nurodydamas, jog į skaičiuojamąjį laikotarpį neturi būti įtrauktas laikas, kada darbuotojas dėl pateisinamų priežasčių faktiškai nedirbo įmonėje. Minėtas 6.5 punktas skirtas vidutiniam darbo dienos ar valandos užmokesčiui apskaičiuoti jį taikant tokia prasme, jog per skaičiuotiną laikotarpį darbuotojo dėl pateisinamų priežasčių faktiškai nedirbtos dienos nėra įtraukiamos į darbo dienų skaičių, iš kurių dalijamas skaičiuojamo laikotarpio darbo užmokestis. Apeliantas nepagrįstai nurodė, jog į skaičiuotiną laikotarpį neturi būti įtraukiami liepos ir rugpjūčio mėnesiai, kadangi jis per juos nedirbo. Minėti mėnesiai privalomai įtraukiami į skaičiuojamąjį laikotarpį pagal aprašo 6.1 p., tačiau juos sudarančios darbo dienos, per kurias ieškovas nedirbo, nėra įtraukiamos į dalintinas dienas, t.y. vidutinis darbo užmokestis dalijamas ne 63,3 darbo dienų, bet tik iš 1 ieškovo dirbtos darbo dienos. Apelianto argumentas, jog apskaičiuojant jam priklausantį vidutinį darbo užmokestį turi būti imamas darbo užmokestis 2009 m. vasario, kovo, balandžio mėnesiais, nepagrįstas, nes tokių išimčių aprašo 6 punktas nenumato. Atsakovas nesutiko su ieškovo prašymu į bylą įtraukti LR Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją išvadai duoti, nes tokį prašymą galėjo reikšti pirmosios instancijos teismui, bet to nedarė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo E. R. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Ieškovas E. R., remiantis 2007-11-19 sudaryta darbo sutartimi Nr. 958, pas atsakovą UAB „Lietemas“ dirbo tekintoju, jam buvo mokamas valandinis tarifinis atlygis. Darbo sutartis buvo nutraukta 2009-09-30 įsakymu Nr. 210/k ieškovui prašant pagal DK 127 str. 2 d., įgijus teisę gauti visą senatvės pensiją (l. 43-45). Nutraukiant darbo sutartį šiuo pagrindu, remiantis DK 140 str. 2 d., UAB „Lietemas“ įsipareigojo išmokėti ieškovui dviejų vidutinių darbo užmokesčių išeitinę išmoką. Ieškovui atleidimo dieną 2009-09-30 buvo priskaičiuota 1 688 Lt (neatskaičius privalomų mokesčių) išeitinės išmokos, 40 Lt darbo užmokesčio (l. 22, 24).
Tarp šalių kilo ginčas dėl vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos išmokant išeitinę išmoką, nes atsakovas įtraukė tuos laikotarpius, kai ieškovas faktiškai nedirbo – buvo neapmokamose atostogose – liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius. Ieškovas nurodo, kad jam turėjo būti priskaičiuota 6 266,00 Lt vidutinio darbo užmokesčio, į jo skaičiavimą įtraukiant faktiškai dirbtus laikotarpius – vasario, kovo ir balandžio mėnesius.
Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal LR Vyriausybės 2003-05-27 nutarime Nr. 650 „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio tvarkos aprašo patvirtinimo“ numatytas taisykles. Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, rėmėsi minėtojo nutarimo bendrąja taisykle, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį skaičiuojamasis laikotarpis yra trys paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Kai atleidžiamo iš įmonės darbuotojo paskutinė darbo įmonėje (atleidimo iš darbo) diena sutampa su paskutine to mėnesio darbo diena pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką, šis mėnuo įtraukiamas į skaičiuojamąjį laikotarpį (Aprašo 6.1 p.). Kadangi atleidimo diena laikytina paskutine darbo diena, atsakovas už vieną atidirbtą darbo dieną (8 val.) paskaičiavo 40,00 Lt darbo užmokesčio. Kadangi nuo 2009 m. liepos mėn. iki atleidimo dienos ieškovas nedirbo administracijai leidus, remiantis Aprašo 6.5 p., 5.1 p., į vidutinį darbo užmokestį nebuvo įskaitytos dienos, kai ieškovas nedirbo dėl pateisinamų priežasčių įmonėje, todėl vidutinis darbo užmokestis buvo apskaičiuotas remiantis vienos dirbtos dienos darbo užmokesčiu (40 Lt).
Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo itin formaliu vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos su atleidžiamu darbuotoju aiškinimu, jis prieštarauja teisingo apmokėjimo už darbą principui, teisingumo ir sąžiningumo principui įgyvendinant darbo teises (DK 2 str. 6 p., 35 str. 1 d.). Byloje pateikiami ieškovo prašymai nuo 2009 m. gegužės 18 d. iki 2009 m. rugsėjo 29 d. suteikti jam neapmokamas atostogas (l. 59-69). Apeliacinės instancijos teismui ieškovas paaiškino, kad šiuos prašymus rašė, nes įmonės padalinyje tuo metu faktiškai nebuvo darbo, atsakovas neturėjo užsakymų. Šios neapmokamos atostogos buvo suteikiamos ne ieškovo, bet atsakovo interesais, nes neturint užsakymų grėsė prastovos. Atleidimo iš darbo dieną 2009-09-30 taip pat faktiškai nebuvo dirbamas joks darbas, buvo tik įforminamas darbo sutarties nutraukimas. Šios aplinkybės patvirtina, kad į ieškovui mokėtiną vidutinį darbo užmokestį buvo įtraukti laikotarpiai, kai jis faktiškai nedirbo, toks vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo būdas prieštarauja Aprašo 5.1 p. principinei nuostatai, atitinkančiai teisingo apmokėjimo už darbą principą, kad į vidutinį darbo užmokestį neįskaitoma apmokėjimas už laiką, kai darbuotojas dėl pateisinamų priežasčių teisės aktų, kolektyvinės ir darbo sutarčių numatytais atvejais nedirbo įmonėje. Įtraukdamas šiuos laikotarpius į vidutinį darbo užmokestį, atsakovas išvengė savo pareigos išmokėti darbuotojui išeitinę išmoką, atitinkančią jo realiai atliktą įmonėje darbą ir gautą už tai apmokėjimą, o ieškovas neteko teisės aktuose numatytos jam socialinės garantijos.
Aprašo 6.1 p. nuostata, kad atleidžiamo iš įmonės darbuotojo paskutinei darbo įmonėje (atleidimo iš darbo) dienai sutampant su paskutine to mėnesio diena pagal darbuotojo grafiką, šis mėnuo įtraukiamas į skaičiuojamąjį laikotarpį, nagrinėjamojo ginčo atveju negali būti taikoma, nes ieškovas faktiškai nedirbo atleidimo iš darbo dieną, nei visą mėnesį prieš tai. Byloje pateikiamas ieškovo prašymas jį atleisti nuo 2009-09-30, tą pačią dieną atsakovas įformino darbo sutarties nutraukimą. Aplinkybė, ar atleidimo iš darbo dieną asmuo realiai dirbo, atliko kokias nors darbo sutartimi pavestas funkcijas, yra įrodinėjimo dalykas byloje, civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas jos netyrė. Nustačius, kad ieškovas 2009-09-30 nedirbo, jam išeitinė išmoka apskaičiuotina už tris pilnai dirbtus mėnesius – vasarį, kovą ir balandį, kai jis dirbo, jo dviejų mėnesių vidutinis darbo užmokestis sudaro 6 266 Lt (l. 22). Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neobjektyviai įvertino faktines aplinkybes byloje, todėl netinkamai pritaikė vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo taisykles. Remiantis CPK 329 str. 1 d., 185 str., skundžiamas sprendimas naikintinas ir nauju sprendimu ieškinys tenkintinas iš dalies – ieškovui iš atsakovo priteistina neišmokėta išeitinės išmokos dalis – 4 578 Lt ir 5 proc. metinės palūkanos nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos – 2010-03-30 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Ieškinio dalies dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelstą atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju laiką (DK 141 str. 3 d.) teisėjų kolegija netenkina, nes numatytos garantijos taikymas neturėtų reikšti abiejų šalių teisėtų interesų disproporcijos. Ieškovo darbo trukmė pas atsakovą sąlyginai nedidelė, pilnai nebuvo atsiskaityta atsakovui suklydus dėl teisės normos turinio aiškinimo ir jos teisingo taikymo, todėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už ilgesnį laiko tarpą, negu faktiškai truko darbo santykiai, prieštarautų Darbo kodekso 2, 35 str. nuostatoms, teisingumo ir protingumo principams.
Tenkinant ieškinį, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 137,34 Lt žyminio mokesčio ir 12,20 Lt teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 96 str., 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., teisėjų kolegija
nusprendė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti ieškovui E. R. iš atsakovo UAB „Lietemas“ 4 578 Lt išeitinę išmoką, neatskaičius mokesčių, ir penkis procentus metinių palūkanų už nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos – 2010-03-30 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo UAB „Lietemas“ 137,34 Lt žyminio mokesčio ir 12,20 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.