Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja J. Badaugienė Civilinė byla Nr. 2A - 214 - 194/2010

Teisėjas A. Martinavičius Procesinio sprendimo kategorija 121.

NUTARTI S

2010 m. birželio 8 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Badaugienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Airidvika“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3541-362/2009 pagal ieškovo UAB „Airidvika“ ieškinį atsakovei K. L., tretiesiems asmenims N. V., Panevėžio apskrities vyriausiam policijos komisariatui, VĮ „Regitra“ Šiaulių filialui dėl skolos, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

Tretysis asmuo Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2008-07-14 Joniškėlio miestelyje, Meškalaukio gatvėje autobusų stotelėje po eismo įvykio buvo rastas paliktas apgadintas automobilis Audi 80 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal transporto priemonės pridavimo priėmimo 2008-07-14 aktą Nr. (duomenys neskelbtini) , automobilis buvo nuvežtas į UAB „Airidvika“ transporto priemonių saugojimo aikštelę. Kadangi vairuotojas iš įvykio vietos buvo pabėgęs, transporto priemonės pridavimo ir priėmimo aktą pasirašė Pasvalio policijos komisariato pareigūnas. Nustatyta, kad automobilis eismo įvykio metu jau buvo parduotas N. V., ką patvirtino 2008-04-26 pirkimo- pardavimo sutartis, sudaryta tarp K. L. ir N. V., tačiau automobilis nebuvo privalomai įregistruotas N. V. vardu. Pagal 2008-03-13 paslaugų tiekimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp Pasvalio rajono policijos komisariato ir UAB „Airidvika“ 4 punkto 11 papunktį, už transporto priemonės transportavimą ir saugojimą moka transporto priemonės savininkas arba valdytojas.

1. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo LR CPK 14 str., 42 str., 159 str., 177 str.,178 str., 183 str., 185 str. normomis bei netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Ignoravo VĮ „Regitra“ pateiktus įrodymus, kad atsakovė automobilį išregistravo ir pardavė užsienio gyventojui.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad ieškovas atsakovės sudarytos 2008-04-26 pirkimo-pardavimo sutarties su N. V. neginčijo. Ieškovas tokios teisės neturi nes tai atsakovės ir N. V. asmeniniai reikalai.

3. Teismas neatsižvelgė, kad būtent Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme yra išskiriamos dvi sąvokos: Transporto priemonės savininkas - asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso transporto priemonė (2 str. 57 d.) ir Transporto priemonės valdytojas - asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę (2 str. 61 d.). Iškilus prieštaravimui tarp teisės normų, teismas, priimdamas sprendimą turėjo vadovautis aukštesnės galios aktu, tai yra Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu.

4. Atsakovė K. L., sudariusi transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį su N. V., privalėjo Valstybės įmonėje „Regitra" įregistruoti duomenis apie pasikeitusį transporto priemonės savininką. Atsakovė šios sąlygos neįvykdė, o Valstybės įmonei „Regitra" pateikė pranešimą-deklaraciją apie transporto priemonės pardavimą užsienio gyventojui (įmonei). Tokiais veiksmais atsakovė sąmoningai suklaidino Valstybės įmonę „Regitra".

5. Ieškovas suteikė automobilio pervežimo ir saugojimo paslaugas, kurios buvo atliktos tinkamai, nepažeidžiant nustatytų teisės aktų bei taisyklių, todėl ieškovas įgyja teisėtą pagrindą reikalauti atlyginimo. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 6 d. numatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Nebuvo nustatyta, kas vairavo automobilį, jis rastas paliktas be vairuotojo, todėl byloje atsakove yra tik K. L..

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Ieškovas UAB „ AIRIDVIKA“ yra automobilių transportavimo ir saugojimo aikštelėse paslaugas teikianti įmonė. UAB „ Airidvika“ laikotarpiu nuo 2008-07-14 iki 2009-04-02 transportavo ir saugojo automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Už suteiktas automobilio transportavimo ir pasaugos paslaugas yra išrašytos dvi PVM sąskaitos – faktūros bendroje sumoje 8487,08 Lt. Automobilis Audi 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežtas ir perduotas į ieškovo aikštelę pagal kelių policijos nurodymą, kaip rastas sudaužytas be vairuotojo 2008-07-14 Joniškėlio autobusų stotyje, Pasvalio r.. VĮ Regitra nurodė, kad paskutiniu žinomu šio automobilio savininku buvo atsakovė K. L., todėl ieškovas kreipėsi įteismą su ieškiniu, atsakove nurodęs K. L. ir prašė iš jos priteisti už jos kaip savininkės automobilio atliktas transportavimo ir saugojimo paslaugas 8497,08 Lt. Konkretus šios transporto priemonės valdytojas, kuris valdė automobilį 2008-07-14 – nenustatytas, nes jis iš įvykio vietos pasišalino ir nebuvo surastas.

K. L. pateikė automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2008-04-26 sudarytą pirkimo- pardavimo sutartį ir nurodė, kad nuo 2008-04-26 ji nėra minėto automobilio nei savininkė, nei teisėta valdytoja, nes automobilį tą pačią dieną, tai yra, 2008 m. balandžio 26 dieną perdavė naujam savininkui N. V. ir automobilį išregistravo. Už kitą savininką priregistruoti šį automobilį ji pareigos neturi.

Faktinių aplinkybių teisinis vertinimas ir teismo padarytos išvados.

Kolegija sutinka su I instancijos teismo išvada, jog už automobilio aptarnavimo-transportavimo- saugojimo paslaugas privalo apmokėti to automobilio savininkas arba teisėtas valdytojas.

Yra nustatyta faktinė aplinkybė, kad 2008-07-14 datai teisėtas šio automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas nerastas ir nenustatytas iki šiol. Automobilis Audi 80, valst, Nr. (duomenys neskelbtini) saugotas ir pristatytas į ieškovo aikštelę, kaip rastas pamestas ir pristatytas kelių policijos patrulinės tarnybos darbuotojo. Iki 2008-04-26 datos šio automobilio savininkė buvo K. L., tačiau nuo 2008-04-26 automobilis VĮ Regitra- išregistruotas. K. L. pateikė į bylą 2008-04-26 pirkimo- pardavimo sutartį, pagal kurią šis automobilis nuo 2008-04-26 parduotas kitam savininkui N. V.. ( b.l. 63). Taigi, paslaugų, už kurias prašoma apmokėjimo, paslaugų suteikimo metu atsakovė K. L. nebuvo nei šios transporto priemonės savininkė, nei teisėta valdytoja, todėl pagrįstai ieškinio reikalavimai šio asmens atžvilgiu yra atmesti.

Apylinkės teismas tinkamai taikė bei tinkamai aiškino Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas dėl transporto priemonės savininko ir transporto priemonės valdytojo sąvokų aiškinimo bei taikymo. Buvusiam transporto priemonės savininkui nėra nustatyta pareiga atlikti transporto priemonės įregistravimą už naująjį savininką, kuris tą transporto priemonę įsigijo pagal pirkimo- pardavimo sandorį. Tokia pareiga priklausė N. V., o ne atsakovei. Taigi, atsakovė Valstybės įmonės Registra nesuklaidino ir jokių neteisingų duomenų tai įmonei nesuteikė. Jokie kalti ar neteisėti atsakovės veiksmai nėra įrodyti ir nėra nustatyti, taigi, jos atžvilgiu, negali būti kildinama ir civilinė atsakomybė ar jos pareiga apmokėti už išregistruoto automobilio saugojimo paslaugas arba vykdyti prievolę pagal LR CK 6.38 str.

Iš tiesų, neginčijama, jog ieškovas suteikė paslaugas – transportavo ir saugojo automobilį Audi 80 ir jo paslaugos yra apmokamos. Tačiau, tokio paslaugos apmokėjimo ieškovas turi teisę reikalauti iš šio automobilio savininko arba teisėto valdytojo, kuris tokiu asmeniu buvo tų paslaugų suteikimo metu. Yra nustatyta, jog nuo 2008-04-26 šis automobilis, kuriam paslaugas teikė ieškovo įmonė, buvo išregistruotas ( b.l.62, 63). Ieškinys, kuriuo prašoma apmokėjimo už paslaugas, pateiktas atsakovei K. L., kaip paskutinei žinomai šio automobilio savininkei, tačiau šį atsakovė nuo 2008-04-26 nebuvo šio automobilio nei savininkė, nei teisėta valdytoja, todėl nėra jos pareigos apmokėti už atliktas paslaugas.

Kolegija mano, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus byloje ir padarė pagrįstas teismo išvadas, todėl įrodinėjimą reglamentuojančios teisės normos nebuvo pažeistos. ( LR CPK 185 str.). Atsakovė neįrodinėjo įvykusio pirkimo- pardavimo sandorio fakto pagal 2008-04-26 pirkimo- pardavimo sutartį (b.l. 63), tačiau šį dokumentą pateikė kaip rašytinį įrodymą, kuris patvirtina 2008-04-26 transporto priemonės išregistravimo faktui nurodyti. Ji nuosekliai parodė, kad VĮ Regitra darbuotojams tą pačią dieną pateikė ir minėta pirkimo- pardavimo sutartį( b.l. 63) ir šios įstaigos darbuotojų nurodymu užpildė deklaraciją dėl išregistravimo, ir patį automobilį tą pačią dieną perdavė realiai N. V.. Tokios pat faktinės aplinkybės yra nustatytos ir Pasvalio kelių policijos tyrimo medžiagoje. Todėl LR CK 1.75 str. 2d. nuostatos šiuo konkrečiu atveju netaikytinos.

Pagal pareikštą reikalavimą ir taikytinas teisės normas ginčo teisiniams santykiams reglamentuoti, teismas nustatė būtinas, faktines aplinkybes, ištyrė visus įrodymus ir tinkamai išsprendė teisinį ginčą tarp tų šalių, kurios nurodytos pagal ieškinį, todėl apeliacinio skundo argumentų pagrindu naikinti I instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo. Dėl pasakyto, apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovo priteistinos atsakovės patirtos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei.( LR CPK 93 str.3d., 88 str. 1d.6p. ir 3p.)

Rezoliucinė dalis

nuta r i a:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 metų gruodžio 22 dienos sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „ AIRIDVIKA“ (įmonės kodas 169302692, buveinės adresas: Ustukių km. Pasvalio rajonas) 1200,- Lt ( vienas tūkstantis du šimtai litų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovei K. L. ir 12,- Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.