Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nubaustosios V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria atmestas jos skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos (toliau tekste ir - institucija) 2013 m. rugsėjo 12 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriuje 2014 m. gegužės 8 d. V. L. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad ji, vykdydama individualią taksi veiklą, 2014 m. balandžio 20 d., apie 16.00 val., taksi automobiliu „Mercedes“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), veždama keleivį iš (duomenys neskelbtini) gatvės iki (duomenys neskelbtini), Vilniuje, keleiviui įlipus į taksi, prieš pradėdama važiuoti, neįjungė taksometro, kuris turėjo parodyti vienkartinį užmokestį už taksi iškvietimą, taip pat teikdama taksi paslaugas taikė tarifus, kurie nebuvo patvirtinti savivaldybės ar jos įgaliotoje institucijoje.

Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, 2014 m. birželio 26 d. institucijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. L. buvo pripažinta pažeidusi Lietuvos Respublikos susisekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 27, 33 p. reikalavimus ir padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 142³ str. 6 d. Jai buvo paskirta administracinė nuobauda – 75,00 Lt bauda.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad institucija plečiamai, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens nenaudai, išaiškino ir pritaikė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 28 ir 33 p. reikalavimus. 2014 m. gegužės 8 d. administracinio teisės pažeidimo protokole ir 2014 m. balandžio 26 d. institucijos nutarime, rašoma, kad teikdama taksi paslaugas, V. L. taikė tarifus, kurie nebuvo patvirtinti savivaldybės ar jos įgaliotoje institucijoje. Tačiau už tokį neva tai administracinės teisės pažeidimą apeliantė negalėjo būti baudžiama, nes jokie tiesės aktai neįpareigoja tarifų tvirtinti savivaldybėje ar jos įgaliotoje institucijoje. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie taksi paslaugas asmenų pateiktų savivaldybei paslaugų tarifų tvirtinimą ar registraciją (registravimo žurnalo, jo pildymo aprašo nėra). Teismas be pagrindo liudytojo V. L. parodymus vertino kaip siekį padėti apeliantei dėl to, kad jis yra jos sūnus. Institucijoje parodymus davė (buvo daromas garso įrašas) G. S. ir kiti taksi vairuotojai, kurie patvirtino teisme duotus V. L. parodymus, kad pateikiant savivaldybei paslaugų tarifus, jokio taksi tarifų tvirtinimo ar registracijos savivaldybėje nėra. Byloje yra tarifų kortelė, kurioje nenurodytas mokestis už taksi iškvietimą, tačiau byloje yra duomenys, kad vežant keleivį 2014 m. balandžio 20 d., buvo taikyti ne 2012 m. gegužės 3 d., o 2013 m. birželio 11 d. išduotos kortelės paslaugų tarifai.

Skunde teigiama, kad reikalavimo įjungti taksometrą prieš pradedant važiuoti, kuris turi parodyti vienkartinį užmokestį už taksi iškvietimą, susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 33 p. nėra. Todėl institucija 2014 m. birželio 26 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje, o teismas skundžiamoje 2014 m. rugpjūčio 12 d. teismo nutartyje netinkamai, plečiamai traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens nenaudai, išaiškino ir pritaikė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 33 p., kuris nereikalauja, kad būtent prieš pradedant važiuoti, taksometras turi rodyti užmokestį už taksi iškvietimą. Teismas be pagrindo apkaltino V. L., kad ji neįspėjo keleivio apie mokestį už taksi iškvietimą. Tokios pareigos jokiame teisės akte taksi vairuotojui nėra, keleiviui buvo aiškiai matoma taksi paslaugų tarifų kortelė, kurioje mokestis už taksi iškvietimą yra paskutinėje eilutėje. Be to, byloje yra duomenys, kad kilus konfliktui su keleiviu, kai jis iškvietė policiją ir apkaltino sukčiavimu, apeliantė detaliai paaiškino keleiviui, kuris sumokėjo už važiavimą pagal prieš jį esančioje kortelėje nurodytus vežimo tarifus.

Skunde taip pat teigiama, kad institucija pateikė teismui procesinius dokumentus, kurių duomenys neatitinka tikrovės. Institucijos 2014 m. birželio 26 d. posėdžio protokole rašoma, kad V. L. teigė, kad ji nebuvo įmušusi 2,00 Lt įsėdimo mokesčio, ko nebuvo. 2014 m. rugpjūčio 4 d. atsiliepime rašoma, kad administracinis teisės pažeidimas padarytas ne 2014 m. balandžio 20 d., o 2013 m. balandžio 20 d., rašoma, kad prieš pradedant važiuoti, V. L. neįjungė taksometro, kuris turėjo parodyti vienkartinį užmokestį už taksi iškvietimą. Kelionės metu rankiniu būdu pakeisti taksometro parodymų negalima, tačiau byloje esančio elektroninio taksometro pase nurodytose taksometro naudojimo taisyklėse numatyta techninė galimybė važiuojant, bet kuriuo laiku paspausti ir vieną kartą įvesti papildomą tarifą. Pridedamo elektroninio paso originale nurodyta, kad taksometras buvo užplombuotas 2013 m. birželio 13 d., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. birželio 11 d. patvirtino 2013 m. birželio 11 d. kortelės tarifus. Teismas be pagrindo rėmėsi institucijos atsiliepime nurodytu niekuo nepagrįstu tvirtinimu, kad kelionės metu rankiniu būdu pakeisti taksometro parodymų negalima. Tokios nuostatos nėra aukščiau minėtose Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse. Apeliantė tvarkingai vedė taksi apskaitos dokumentus, pridedamus taksometro kasos operacijų žurnalą. Taksometro pase yra duomenys apie taksometro plombavimo laiką ir tarifų programavimą 2013 m. birželio 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nepaisant to, Vilniaus miesto savivaldybė, įsteigusi konkuruojančią taksi firmą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, be pagrindo sistemingai persekioja privačius taksi vairuotojus. Apie tai liudija pridedamas 2014 m. balandžio 3 d. institucijos nutarimas, kuriuo apeliantės atžvilgiu pradėta administracinė byla buvo nutraukta.

V. L. apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir suformuotoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją).

Susipažinęs su bylos medžiaga ir skundžiama nutartimi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje įrodymai buvo ištirti visapusiškai, o V. L. veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 142³ str. 6 d.

Pažymėtina, kad Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taisyklių 27 p. reglamentuota, jog keleivių vežimo taksi tarifus, kurie turi būti nurodyti taksi vairuotojo kortelėje, nustato vežėjas ir apie juos informuoja savivaldybės instituciją arba jos įgaliota įstaigą. Nustatyti tarifai pradedami taikyti po penkių darbo dienų, kai savivaldybės institucija arba jos įgaliota įstaiga yra informuojama. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, ant vežėjos apeliantės paslaugų tarifų, kuriuose nėra numatytas taksi iškvietimo mokestis, yra Vilniaus miesto savivaldybės antspaudas, jog dokumentas gautas 2012 m. gegužės 3 d., tačiau ant naujų paslaugų tarifų, kuriuose numatytas mokestis už taksi iškvietimą ir pagal kuriuos V. L. 2014 m. balandžio 20 d. vežė keleivį, antspaudo apie jų gavimą savivaldybėje nėra. Iš institucijos pateikto atsiliepimo matyti, kad apie tarifus, kurie galimai buvo apteikti 2013 m. birželio 11 d. ir kuriuos pareiškėja V. L. taikė veždama keleivius, savivaldybė duomenų neturi, jie neužregistruoti ir Vilniaus miesto savivaldybėje informacijos valdymo sistemoje @vilys. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai kritiškai vertinti V. L. parodymus, neva jis kartu su V. L. 2013 m. birželio mėnesį pateikė savivaldybei naujus tarifus.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad institucija 2014 m. birželio 26 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje, o teismas skundžiamoje 2014 m. rugpjūčio 12 d. teismo nutartyje netinkamai plečiamai, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens nenaudai, išaiškino ir pritaikė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 33 p., kuriame reglamentuota, jog keleiviui įlipus į taksi, prieš pradedant važiuoti, įjungiamas taksometras, kuris turi rodyti vienkartinį užmokestį už įsėdimą. Iškviesto taksi taksometras turi rodyti užmokestį už taksi iškvietimą. Akcentuotina, kad pagal minėtas taisykles vežėjai gali nustatyti šiuos vežimo taksi tarifus: vienkartinį mokestį už įsėdimą, už nuvažiuoto kelio 1 km, už prastovą laukiant keleivio arba jį aptarnaujant, už taksi iškvietimą. Tarifai gali būti diferencijuojami nakties valandoms, poilsio ir švenčių dienoms (nurodant taksi vairuotojo kortelėje, nuo kurios iki kurios valandos) ir užmiesčio kelionėms, taip pat gali būti nustatomi vežimo taksi tarifai su nuolaida. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš minėtų taisyklių ir jų 33 p. turinio seka, jog vežėjas neprivalo nustatyti visų išvardintų tarifų, tačiau jei nusistato tarifą už taksi iškvietimą ir įsėdimą, tuomet šiuos nustatytus tarifus prieš iškviestam taksi automobiliui pradedant važiuoti, turi rodyti taksometras. Juo labiau, kad Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 33 p. antrame sakinyje yra aiškiai nurodyta, jog iškviesto taksi taksometras turi rodyti užmokestį už taksi iškvietimą, o taksi automobilis yra kviečiamas prieš automobiliui pradedant važiuoti. Todėl pagrįsta laikytina pirmosios instancijos teismo išvada, kad kelionės metu rankiniu būdu pakeisti taksometro parodymų ir taip nustatyti mokestį už taksi iškvietimą, negalima. Toks nurodytos teisės normos aiškinimas neprieštarauja ir vartotojų teises reglamentuojantiems teisės aktams, iš kurių seka, jog asmeniui, kuriam teikiama konkreti paslauga, neturi kilti abejonių, iš ko susideda tokios paslaugos kaina. Administracinio pažeidimo bylos medžiaga patvirtina, kad V. L., taikydama abu minėtus tarifus, mokestį už taksi iškvietimą rankiniu būdu įmušė kelionės eigoje, o ne prieš pradedant važiuoti. Aplinkybė, jog apeliantės naudojamo taksometro techniniai parametrai leidžia rankiniu būdu redaguoti jo parodymus, nereiškia, jog jai neprivalu laikytis teisės aktų, kurie reglamentuoja taksi veiklą, reikalavimų.

Esant nurodytų aplinkybių visumai konstatuotina, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl pagrindo jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais bei nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą V. L. atžvilgiu, nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. L. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.