Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

procesinio dokumento kategorijos :1.1.7.2.3.; 1.1.8.12.; 1.2.4.5.1.; 2.3.4.3.; 2.1.15.2.1.; 2.1.15.2.2.; 2.1.15.4.3.2.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Myretai Deltuvienei, dalyvaujant prokurorui Giedriui Šalaševičiui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. L., jo atstovui advokatui Romualdui Matoniui, kaltinamajam A. H., viešame teisiamajame posėdyje, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji ir deklaruojama gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau- BK) 139 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis dėl neatsargumo sužalojo žmogų, o būtent: 2024 m. balandžio 4 d. apie 16 val. 30 min., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), neužtikrino, kad jam priklausantis šuo neišbėgtų iš namų valdos teritorijos, nesukeltų grėsmės ir nepadarytų žalos žmonių sveikatai, pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (1997m.lapkričio 6d. Nr. VIII-500) 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą (t.y. gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui) reikalavimus bei Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl gyvūnų laikymo Marijampolės savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo (2019 m. rugpjūčio 29 d. Nr. DV-1479) 39 ir 42 punktus (t.y. voljeras, kuriuose laikomi gyvūnai augintiniai, turi būti įrengti taip, kad juose laikomi augintiniai, priklausomai nuo jų dydžio, negalėtų iš jų iššokti ar kitu būdu pabėgti bei uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs), dėl ko jam priklausantis šuo užpuolė ir apkandžiojo nukentėjusįjį R. L., kuris vedžiojo savo šunį gatve, padarydamas nukentėjusiajam dešinio riešo, dešinės plaštakos, pilvo srities kąstines žaizdas, nubrozdinimą kairio kelio srityje, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o kąstinė žaizda dešinėje plaštakoje, kurios aplinka paraudusi ir pūliuojanti sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teismas atsižvelgęs į proceso dalyvių išreikštą poziciją dėl tiriamų įrodymų, vadovaujantis BPK 291 straipsnio tvarka paskelbė, išvardydamas ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti :

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. L. parodė, kad 2024 m. balandžio 4d. apie 16:30 val. kartu su vyru R. L. ėjo gatve pasivaikščioti bei vedėsi savo šuniuką, kuris yra mišrūnas, nedidelio ūgio. Šuniuką vedėsi pririštą prie pavadėlio jos vyras, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena A. H., pro atvirus vartus praeidama matė, kad jo šunys buvo voljeruose. Tad ramiai praėjo. Joms būnant jau ties namu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), išgirdo, kai kaimynas A. H. kažką garsiai suriko. Tad ji su vyru atsisuko atgal ir pamatė, kaip gatve link jų bėga minėto kaimyno didelis šuo, kuris yra panašus į vokiečių aviganių veislės šunį. Jai vyras suriko, kad būtų atsargi, o pats jų šunį paėmė ant rankų. Minėtas šuo pribėgo prie jų. Nori paminėti, kad pamatę, kad atbėga šuo, ji su vyru susiglaudė, vienas į kitą veidais atsisukę, kad užstotų savo šuniuką, kurį, kaip minėjo, ant rankų paėmė jos vyras. Tada tas šuo pribėgo prie jų ir šoko ant vyro. L. R. jai pasakė, kad šuo jam įkando į kairį šoną, po to tas šuo šoko ant jos krūtinės ir kojų nagais perplėšė jos striukę. Ji atsitraukė nuo vyro, nes tas šuo, kai šoko ant jos savo priekinėmis kojomis, ją pastūmė. Tada tas šuo vėl puolė jos vyrą. Jis tada puolė jos vyrą, bandydamas pasiekti galimai jų šunį, kurį visą laiką laikė ant rankų L. R. ir pradėjo kandžioti vyrui dešinę ranką. Šuo vyrui dešinės rankos plaštaką kandžiojo daug kartų, tačiau kiek tiksliai kartų, ji negali pasakyti, nes viskas vyko labai greitai. Kažkuriuo metu minėtas šuo vienu įkandimu sukando vyro dešinės rankos riešą bei jų šuns, kurį visą laiką laikė ant rankų, į kairės pusės pilvo (kirkšnies) sritį ir laikė įsikandęs. Matė, kaip vyras bandė šuns nasrus išžiodyti kaire ranka. Ji labai išsigando ir ji išgąsčio pradėjo šaukti. Ji dar lyg bandė tą šunį atitraukti, bet nebuvo, už kur paimti, nes nebuvo nei antkaklio, už kurio būtų galima suimti. Negali pasakyti, po kurio laiko, nes jai atrodė, kad viskas vyksta visą amžinybę, atbėgo kaimynas A. A. pribėgęs bandė atplėšti savo šunį nuo L. R. ir jų šuns, tačiau jam tai padaryti sunkiai sekėsi. A. pavykus atplėšti šunį nuo L. R., ji pamatė, kad vyro ranka labai kraujuoja, o šuo yra apsišlapinęs. Kaip tik pro šoną važiavo traktorius, kurį greitai susistabdė L. R. ir jo vairuotojo paprašė, kad jį su šuniu parvežtų namo, o ji parėjo namo pėsčiomis. Ką kaimynas darė su minėtu šuniu ir kaip jis jį nusivedė, ji nematė. Jai parėjus namo iš karto važiavo į Marijampolės ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo nustatyta jos vyrui dešinės rankos dilbio žaizda. Dėl sužalojimo jos vyrui buvo skirtas nedarbingumas. Šunį nuvežė į veterinarijos kliniką, kurioje jis buvo apžiūrėtas. Šuniui stiprių sužalojimų nebuvo nustatyta, tad buvo paleistas namo stebėjimui. Po kelių dienų išryškėjo didelė hematoma šuniui pilvo srityje. Taip pat gydytoja šuniukui išrašė vaistų nuo streso. Taip pat nori paminėti, kad minėto kaimyno šunys yra ir anksčiau pabėgę iš kiemo, tad visada eidami pasivaikščioti, visada atkreipia dėmesį, ar kaimynų kiemo vartai yra uždaryti, o jei vartai atidaryti, ar šunys yra uždaryti (b.l. 65-66).

Ikiteisminio tyrimo metu A. H. apklaustas kaip įtariamasis dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai bei parodė, kad 2024 m. balandžio 4d. apie 16 val., būdamas namuose adresu (duomenys neskelbtini), ėjo į namo kiemą išvalyti savo šuns vokiečių aviganio mišrūno voljerą, kuriame jis ir yra laikomas. Voljeras yra namo kieme, kuris būna visada uždarytas ir užkabintas dviem kabliukais. Priėjęs prie voljero durų, jas atkabino ir darė duris, norėdamas patekti į voljero vidų. Tuo metu šuo buvo prie voljero durų, tad jam tik atidarius duris, kurios atsidaro į išorę, o ne į voljero vidų, šuo staiga spruko pro vartelius iš voljero. Jis dar bandė jį šaukti vardu, bet šuo nereagavo. Jis iš karto išbėgo pro atidarytus kiemo vartus. Tada jis pradėjo bėgti paskui šunį. Išbėgęs į gatvę, pamatė, kad ties (duomenys neskelbtini), pažymėtu namu, gatvėje ant kelių parklupęs jo kaimynas R. L., kuris rankose laiko savo šuniuką, jo šuo tuo metu buvo įsikandęs L. R. į dešinę ranką ir jo šuniuką. Prie L. R. stovėjo žmona, kuri buvo labai išsigandusi ir šaukė. Pamatęs kas vyksta, jis greitai nubėgo į kiemą pasiimti šuns pavadėlį ir antkaklį. Tad greit nubėgo prie L. R. ir savo šunį griebė už sprando ir bandė atitraukti nuo L. R.. Jam pavykus savo šunį atplėšti nuo L. R., greitai uždėjo antkaklį ir pavadėlį. Tuomet jis su pavadžiu patraukė daug toliau savo šunį, nes jis buvo piktas ir įsiaudrinęs. Pro šalį važiavo kitas kaimynas su traktoriumi, kuris L. R. parvežė namo su sužalota ranka. L. R. ranka buvo stipriai sužalota, nes matė, kad bėgo kraujas. Šunį parvedė namo voljerą ir jame uždarė. Dėl įvykusio įvykio jis pripažįsta savo kaltę, nes turėjo įsitikinti, kad šuo neištrūks iš voljero ir iš kiemo teritorijos. Dėl įvykusio įvykio nuoširdžiai gailisi. Taip pat nori paminėti, kad šuo yra skiepytas, bet dokumentų dėl skiepų neturi, jis yra čipuotas (b.l. 123-124, 129).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. BK 139 straipsnio 1 dalis taikoma tada, kai nustatoma, jog objektyviai būtent kaltininko veika buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir, kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė, padarius BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis nuosekliai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo pripažino visiškai, paaiškindamas, kad ėjo valyti voljero, atidarius voljerą, iš jo išbėgo jam priklausantis šuo. Kadangi namų valdos vartai nebuvo uždaryti, šuo išbėgo į gatvę ir sužalojo nukentėjusįjį. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiojo parodymai : nukentėjusysis paaiškino, kad atbėgo kaltinamojo šuo ir pirmiausia jam įkando į šoną, vėliau sukandžiojo dešinę ranką, buvo įsikandęs jam į ranką ir į jo šunį, kurį laikė rankose, sugadino vilkėtus drabužius. Neatlaikęs šuns svorio ir tempimo, nukentėjusysis parkrito ant žemės. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. L. patvirtino, jog atbėgo kaimyno šuo ir pradėjo kandžioti jos vyrą ir ant vyro rankų laikomą jų šunį, sugadino vilkėtus drabužius.

Be to, nurodytas aplinkybes patvirtina ir objektyvūs byloje esantys rašytiniai įrodymai –tarnybiniai pranešimai dėl įvykio, R. L. pareiškimas, savanoriškas daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, fotolentelės, specialisto išvada. Specialisto išvadoje Nr. G151/2024(09) pateikta, jog R. L. klinikiniais duomenimis konstatuota dešinio riešo, dešinės plaštakos, pilvo kąstos žaizdos, o taip pat nubrozdinimas kairio kelio srityje. R. L. konstatuotas nubrozdinimas kairio kelio srityje buvo padarytas kontaktuojant su kietu buku ar bukabriauniu daiktu, kąstinės žaizdos — įkandant dantimis dešinio riešo, dešinės plaštakos, pilvo srityje; nubrozdinimas ir kąstinės žaizdos dešiniųjų riešo, plaštakos ir pilvo srityse tiek kiekvieną jų paėmus atskirai, tiek visus kartu sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o kąstinė žaizda dešinėje plaštakoje, kurios aplinka paraudusi ir pūliuoja - nesunkų sveikatos sutrikdymų nes dėl jos nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui, t. y. gydėsi ambulatoriškai nuo 2024 m. balandžio 4d. iki 2024 m. gegužės 3d. R. L. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2024 m. balandžio 4d. nurodytomis aplinkybėmis. R. L. konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti šešiais poveikiais (b.l. 31). Specialisto išvadoje užfiksuoti nukentėjusiojo sužalojimai atitinka nusikalstamos veikos eigą, kai nukentėjusysis buvo kandžiojamas šuns, vėliau neatlaikęs šuns svorio ir tempimo, jis parkrito ant žemės. Netikėti ar abejoti byloje pateikta specialisto išvada nėra jokio teisinio pagrindo.

Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad2024 m. balandžio 4 d. apie 16 val. 30 min., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), neužtikrino, kad jam priklausantis šuo neišbėgtų iš namų valdos teritorijos, nesukeltų grėsmės ir nepadarytų žalos žmonių sveikatai, pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (1997m.lapkričio 6d. Nr. VIII-500) 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą (t.y. gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui) reikalavimus bei Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl gyvūnų laikymo Marijampolės savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo (2019 m. rugpjūčio 29 d. Nr. DV-1479) 39 ir 42 punktus (t.y. voljeras, kuriuose laikomi gyvūnai augintiniai, turi būti įrengti taip, kad juose laikomi augintiniai, priklausomai nuo jų dydžio, negalėtų iš jų iššokti ar kitu būdu pabėgti bei uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs), dėl ko jam priklausantis šuo užpuolė ir apkandžiojo nukentėjusįjį R. L., kuris vedžiojo savo šunį gatve, padarydamas nukentėjusiajam dešinio riešo, dešinės plaštakos, pilvo srities kąstines žaizdas, nubrozdinimą kairio kelio srityje, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o kąstinė žaizda dešinėje plaštakoje, kurios aplinka paraudusi ir pūliuojanti sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Objektyviai, būtent, kaltinamojo veika, o tiksliau, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl gyvūnų laikymo Marijampolės savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo taisyklių nepaisymas buvo R. L. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis ir tai yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys, kadangi šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. Taigi, vertintina, kad nagrinėjamu atveju yra visų įtvirtintų nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnyje, objektyvių ir subjektyvių požymių visuma, todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 139 straipsnio 1 dalį.???

Kadangi kaltinamasis įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jam skiriama bausmė.

Kaltinamasis padarė vieną baigtą neatsargų nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Įsigaliojus 2025m. vasario 1d. baudžiamojo kodekso pakeitimams, BK 139 straipsnio 1 dalis ir jo sankcijoje numatytos bausmės nesikeitė. Kaltinamasis neteistas Lietuvos Respublikoje (b.l.107-108), baustas 2023 m. spalio 16d. nutarimu už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 1 dalį, padarymą įspėjimu ( b.l.109), nuo 2024m. balandžio 9 d. dirba (duomenys neskelbtini) (b.l.111).

Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, teismas mano, kad kaltinamajam ir jo padarytai veikai įvertinti tinkamiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, bausmės dydis nustatomas ne didesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, vietoj intensyvios priežiūros skiriami įpareigojimai, kurie atitiks bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bei ir apsaugos nukentėjusiojo teises ir teisėtus interesus dėl civilinio ieškinio atlyginimo.

Įsigaliojus 2025m. vasario 1d. baudžiamojo kodekso pakeitimams, pasikeitė BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas, kuris numato įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Teismas laiko, jog šis įpareigojimas sunkina kaltinamojo padėtį, todėl taiko šio straipsnio 2019 m. birželio 27d. redakciją, įsigaliojusią 2020 m. liepos 1d.

Nusikalstama veika buvo padaryta 2024 m. balandžio 4d., byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta 2025 m. vasario 3d., iki šio laiko kaltinamasis neatlygino nukentėjusiajam padarytos žalos ar jos dalies. Tokiu būdu, kaltinamasis įpareigojamas atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą 1300,35 eurų, tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, atsižvelgus BK 64 ¹ straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 10 d. nutarimu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinama (b.l.130-132).

Kaltinamasis sutiko su byloje pareikštais civiliniais ieškiniais, Kauno teritorinei ligonių kasai atlygino pareikštą civilinį ieškinį.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 62,71 Eur žalos atlyginimo (b.l. 98-100). 2024m. liepos 26d. gauta informacija, jog Kauno teritorinė ligonių kasa atsisako civilinio ieškinio, kadangi A. H. 2024m. liepos 16d. pilnai atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 62,71 eurų žalą, Kauno teritorinei ligonių kasai žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės (b.l.156-172). Esant šioms aplinkybėms, civilinio ieškinio procesas nutrauktinas.

Taip pat byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos 1312,62 Eur atlyginimo (b.l. 71-83).

VSD fondo valdybos Kauno skyrius 2024 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. VPA_SPIE-159279 už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 7 d. iki 2024 balandžio 19 d. skyrė 690,85 Eur dydžio ligos išmoką iš VSD fondo biudžeto lėšų. Taip pat 2024 m. gegužės 6d. sprendimu Nr. VPA_SPIE-173828 už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 20 d. iki 2024 gegužės 3 d. skyrė 621,77 Eur dydžio ligos išmoką iš VSD fondo biudžeto lėšų (b.l.78-81). Viso išmokėjo 1312,62 eurus turtinės žalos atlyginimo ir šią sumą prašo priteisti iš kaltinamojo VSD fondo valdybos Kauno skyriaus naudai.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti kaltas asmuo. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi teisę į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

CK 6.263 straipsnyje suformuluotos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės taisyklės. Šio straipsnio 1 dalies esmė yra ta, kad pareiga atlyginti žalą atsiranda nepriklausomai nuo neteisėtą veiką padariusio asmens kaltės formos (tyčios ar neatsargumo) (kasacinė byla Nr. 2K-494/2005).

Civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas pateiktais VSD fondo valdybos Kauno skyriaus rašytiniais įrodymais, todėl tenkinamas, priteisiant iš kaltinamojo 1312,62 Eur žalai atlyginti.

Be to, baudžiamojoje byloje 2025 m. vasario 3d. gautas nukentėjusiojo R. L. atstovo advokato Romualdo Matonio civilinis ieškinys, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo A. H. nukentėjusiojo naudai 1300,35 eurų turtinės žalos, 3000 eurų neturtinės žalos ir 1200 eurų atstovavimo išlaidų. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusiajam turtinė ir neturtinė žala atsirado dėl neatsargių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, t. y. dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su nukentėjusiojo patirta turtine ir neturtine žala.

Civilinio ieškinio dalį dėl 1300,35 Eur turtinės žalos atlyginimo sudaro 1039,87 eurai negautų pajamų, kadangi R. L. dirba (duomenys neskelbtini), kurioje kiekvieną mėnesį vidutiniškai uždirba 2145,98 eurus. Taigi, vidutinis vieno darbo dienos užmokestis yra 103,84 eurai. Dėl patirtų sužalojimų R. L. buvo laikinai nedarbingas nuo 2024 m. balandžio 5d. iki 2024 m. gegužės 3d., tai yra negavo pilno darbo užmokesčio už 20 darbo dienų, už kurias būtų gavęs 2076,80 eurus darbo užmokesčio. Per šį laikotarpį jam buvo išmokėta 1036,96 eurų dydžio laikino nedarbingumo pašalpa, todėl skirtumas tarp negauto darbo užmokesčio ir laikino nedarbingumo pašalpos sudaro 1039,84 eurai. Šis pajamų skirtumas turi būti pripažintas negautomis pajamomis, kurių R. L. negavo dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų, todėl pastarasis jas privalo atlyginti.

Civilinio ieškinio dalį dėl 34,99 Eur turtinės žalos atlyginimo sudaro 2024 m. balandžio 4d. medicininės apžiūros ir pirminės pagalbos suteikimo metu priėmimo skyriuje gydytojo paskirti vaistai Ospomox ir Domen, kurie kainavo 10,58 eurų ( 6,72 ir 3,86). Gydymo metu supūliavus žaizdai, 2024 m. balandžio 12d. buvo paskirti vaistai – Natrio chloridas, žaizdos plovimui, kurie buvo pagaminti vaistinėje ir kartu su tvarsčiu kainavo 7,94 eurus ( 7,54 ir 0,40). Be to, užpuolimo metu buvo sukandžiotas nukentėjusiojo šuniukas, kuris po to ilgą laiką krūpčiojo, jam buvo sutrikęs šlapimas. Šuniuko apžiūra UAB „Roberto veterinarijos klinikoje“ kainavo 15 eurų, gydytojo paskirti vaistai Zylkene – 19,99 eurai, viso 34,99 eurai.

Nusikaltimo padarymo metu buvo nepataisomai sugadinti ( suplėšyti ir / arba sukraujuoti ir šuns išplaukuoti) nukentėjusiojo 99 eurų vertės sportinė striukė, 49 eurų vertės Nike bliuzonas, jo sutuoktinės 59 eurų vertės striukė Vero moda. Nepataisomai sugadinus šiuos drabužius, padaryta 207 eurų žala.

Nukentėjusiojo patirta neturtinė žala pasireiškė ne tik dideliu ir ilgą laiką trukusiu fiziniu skausmu, kurį lydėjo komplikacijos ( žaizda supūliavo), neabejotinai dideliu išgąsčiu, kuris sukėlė nemigą ir po didelio bei agresyvaus šuns užpuolimo iki šiol tebesitęsiančią baimę, paliktais žaizdų randais. Buvo sužalota dešinė nukentėjusiojo ranka, todėl jis ilgą laiką negalėjo vairuoti, savarankiškai pavalgyti. Prie šių akivaizdžių nepatogumų prisidėjo ir tai, kad po sužalojimo R. L. ilgą laiką kas antrą dieną privalėjo važinėti žaizdų perrišimams, 10 dienų turėjo nešioti gipsinę langetę stabilumui užtikrinti, kadangi dėl nešvarių žaizdų nebuvo įmanoma jų susiųti. Aprašytų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, jog nukentėjusysis nebejotinai patyrė ilgai ytukusį ir komplikacijų lydėtą fizinį skausmą, išgąstį, baimę bei nemigą, nerimą dėl jų šuniuko užpuolimo ir jo sužalojimo bei gydymo, todėl neturtinę žalą vertina 3000 eurų.

Atstovavimo išlaidas 1200 eurų sudaro suteikta konsultacija nukentėjusiajam, įvertinus susiklosčiusią teisinę situaciją, renkant teisiškai reikšmingus duomenis, rengiant bei teikiant procesinius dokumentus, įskaitant civilinio ieškinio parengimą ir pateikimą, atstovaujant teisiniame procese( ikiteisminiame tyrime ir pirmosios instancijos teisme). Patirtos atstovavimo išlaidos yra adekvačios atstovavimo apimčiai, todėl turi būti priteisiamos iš kaltinamojo (b.l.176-189).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. L. palaikė pareikštą civilinį ieškinį, papildomai paaiškino, kad esant rankai įdėtai į gipsinę langetę, jis patyrė nepatogumus : negalėjo savarankiškai pavalgyti, pats save apsitarnauti, vairuoti automobilį. Žaizdai supūliavus, privalėjo vykti kas antrą dieną į gydymo įstaigą dėl žaizdos plovimo ir perrišimo. Važiuodamas į gydymo įstaigą, patyrė kuro išlaidų. 10 dienų jis gėrė vaistus nuo skausmo, kankino nemiga, esant didesniam skausmui. Dėl šuns užpuolimo jis patyrė išgąstį, baimę, kuri nors sumažėjo, tačiau liko iki šiol, nes dabar stengiasi eiti kitaip, ne pro kaltinamojo namus. Iki šiol liko nerimas. Randas liko dešinėje rankoje. Drabužiai buvo įsigyti maždaug prieš tris mėnesius.

Teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl 1300,35 Eur turtinės žalos atlyginimo pagrįstas, įrodytas ir tenkinamas, priteisiant iš kaltinamojo 1300,35 eurus, kadangi bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog po nusikaltimo padarymo nukentėjusysis buvo nedarbingas nuo 2024 m. balandžio 5d. iki 2024 m. gegužės 3d., tai yra negavo pilno darbo užmokesčio už 20 darbo dienų, už kurias būtų gavęs 2076,80 eurus darbo užmokesčio. Per šį laikotarpį jam buvo išmokėta 1036,96 eurų dydžio laikino nedarbingumo pašalpa, todėl skirtumas tarp negauto darbo užmokesčio ir laikino nedarbingumo pašalpos sudaro 1039,84 eurai. Taip pat nusikalstamos veikos metu buvo sugadinti vilkėti nukentėjusiojo ir jo sutuoktinės drabužiai. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis pirko vaistus, vežė savo sužalotą šunį veterinaro konsultacijai, šuns gydymui buvo paskirti vaistai. Šios aplinkybės įrodytos pateiktais prie civilinio ieškinio rašytiniais įrodymais (b.l.178-188).

Neturtinės žalos dydžio klausimas paprastai yra ne teisės, bet fakto klausimas, priklausantis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137-693/2017, 2K-347-976/2018, 2K-235-628/2020 ir kt.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, privalo patikrinti, ar teismai, nagrinėdami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą, bei šiuo aspektu aktualia teismų praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347-976/2018, 2K-235-628/2020).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik yra įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą.

Nukentėjusiajam įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, sukeltas fizinis skausmas, teismas neabejoja, kad tiek dėl paties įvykio, tiek dėl patirtų sužalojimų, jų lokalizacijos nukentėjusysis patyrė baimę, nerimą, nemigą, nepatogumus, susijusius su padarytu jam sužalojimus, todėl nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad sužalojimai neužgijo, supūliavo, nukentėjusysis nuo 2024 m. balandžio 7d. iki 2024 m. gegužės 3d. buvo nedarbingas, jam buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai. Nukentėjusysis iki šiol jaučia nerimą, baimę, stengiasi aplenkti kaltinamojo namus.

Teismas neabejoja, kad po minėtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė stiprius neigiamus išgyvenimus, nes sužalojimai nustatyti dešinėje rankoje, o kairioji ranka sužalota anksčiau, kas kliudė nukentėjusiajam savarankiškai save apsitarnauti, dėl žaizdos supūliavimo kas antrą dieną privalėjo vykti į gydymo įstaigą dėl žaizdos plovimo ir perrišimo.

Teismas, įvertinęs aptartų aplinkybių, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui, visumą, į tai, kad žala padaryta neatsargiais kaltinamojo veiksmais, kad nėra duomenų apie negrįžtamas pasekmes sveikatai, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo reikalaujamas neturtinės žalos dydis nėra aiškiai per didelis ir iš esmės neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-352/2009, 2K-306/2010, 2K-106/2012, 2K-327/2019), atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl šių aplinkybių pagrindu priteisia iš kaltinamojo 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusioji naudai.

Taip pat teismas laiko, kad patirtos nukentėjusiojo atstovavimo išlaidos -1200 eurų yra adekvačios atstovavimo apimčiai, todėl turi būti priteisiamos iš kaltinamojo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, 1 vnt. CD su vaizdo įrašais (1 t., b.l.44), paliekamas byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. H. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigoti per 5 mėnesius atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą, tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Nukentėjusiojo R. L. atstovo advokato Romualdo Matonio civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo A. H. nukentėjusiojo R. L. naudai 1300,35 eurų turtinei žalai, 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 1200 eurų atstovavimo išlaidų.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo A. H. 1312,62 eurus turtinei žalai atlyginti.

Nutraukti procesą dėl civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio dėl 62,71 Eur žalos atlyginimo, atlyginus kaltinamajam žalą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, įsiteisėjus nuosprendžiui, CD su vaizdo įrašu, esantį byloje, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.