Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Evaldo Gražio, Ernesto Rimšelio,

žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, nuteistojo G. B., nuteistosios G. A. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 13 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams;

- pagal BK 286 straipsnio – 50 MGL dydžio (2500 eurų) bauda;

- pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, 236 straipsnio 1 dalį 50 MGL dydžio (2500 eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams.

Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2021-01-14 iki 2021-03-04.

G. B. taikomos kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra, 15 000 eurų piniginis užstatas, dokumentų – asmens tapatybės kortelės ir paso - paėmimas palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, nurodyta panaikinti, piniginį užstatą grąžinant užstato davėjui – A. M., o asmens dokumentus perduodant bausmės vykdymo įstaigai pradėjus vykdyti bausmę.

- pagal BK 236 straipsnio 1 dalį 50 MGL dydžio (2500 eurų) bauda;

- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį areštu 15 (penkiolikai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos visiško bausmių sudėjimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė 15 (penkiolikos) parų areštas ir 50 MGL dydžio (2500 eurų) bauda, nurodant baudą sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., arešto bausmės vykdymas atidėtas 4 mėnesiams, skiriant G. A. intensyvią priežiūrą – buvimą namuose, (duomenys neskelbtini), Šalčininkų rajono savivaldybėje, nuo 21 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su jos ar vaikų gydymu gydymosi įstaigose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme – 2 paras, prilyginant 2 arešto paroms.

G. A. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, nurodyta panaikinti.

Taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas G. A. turtui, t. y. 16 600 Eur, paliktas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, nurodyta panaikinti, grąžinant G. A. paminėtą pinigų sumą.

Taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas G. A. turtui, t. y. automobiliui AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas iki šio turto konfiskavimo, automobilio konfiskavimo momentu nurodyta laikiną nuosavybės teisių apribojimą panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti, o būtent:

turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, ne vėliau kaip 2020 gruodžio mėn., iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ir nuo to momento iki 2021 m. sausio 6 d. Vilniaus rajone, netoli Rudaminos esančiame miško masyve (koordinatės (duomenys neskelbtini)), slėptuvėje neteisėtai laikė ne mažiau kaip 114,48 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 0,05680 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, ir nuo įgijimo iki 2021 m. sausio 6 d. 3 kartus nenustatytą kiekį minėtos narkotinės medžiagos išplatino nenustatytam asmeniui, parduodamas po 14 Eur už vieną pakuotę. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, G. B. 2021m. sausio 6 d. apie 15.05 val. atvyko automobiliu AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į minėtą miško masyvą ir iš slėptuvės, turėdamas tikslą platinti, paėmė nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – karfentanilio, po ko tą pačią dieną apie 15.15 val., išvengęs sulaikymo ir sprukdamas paminėtu automobiliu nuo policijos pareigūnų, rajono kelyje Nr. 5202 (Vilniaus g., Rudamina, Vilniaus r. sav.) važiuojant nuo namo Nr. 56, Vilniaus g., Rudaminoje iki Pakalnių kaimo, nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos - karfentanilio pro atvirą automobilio langą išbarstė, o likusią dalį - 114,48 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 0,05680 g narkotinių medžiagų – karfentanilio, neteisėtai laikė paminėtoje slėptuvėje iki tos pačios dienos 17:20 val., kai policijos pareigūnai, atlikdami įvykio vietos apžiūrą, narkotinę medžiagą rado ir paėmė.

1.2. panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojams, o būtent:

2021 m. sausio 6 d. apie 15.15 val., prie namo Nr. 56, Vilniaus g., Rudaminoje, sėdėdamas stovinčio automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo sėdynėje, Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 2 PK pareigūnams - tyrėjui T. Š. ir vyresniajam tyrėjui M. J. vykdant jo sulaikymą, priėjus prie jo automobilio, parodžius tarnybinį pažymėjimą bei paprašius išlipti iš automobilio, jis pareigūnų nurodymui nepakluso, užsiblokavo automobilio viduje, užvedė automobilio variklį ir atbuline eiga išvažiavo į kelio Nr. 5202, Vilniaus g., Rudamina, Vilniaus r. sav. priešpriešinę eismo juostą, po ko tyrėjui T. Š. ir vyresniajam tyrėjui M. J. pribėgus prie minėto automobilio priekinio keleivio pusės sparno, G. B., siekdamas išvengti sulaikymo, panaudojo fizinį smurtą : išsukęs vairą į kairę pusę ir judėdamas atgaline eiga, savo automobilio priekiniu sparnu parbloškė Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 2 PK tyrėją T. Š., kuris nuo smūgio nukrito ant važiuojamosios kelio dalies ir patyrė fizinį skausmą, o automobilio priekiniu bamperiu kliudė Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 2 PK vyresnįjį tyrėją M. J., kuris nuo smūgio suklupo ant kelių ir patyrė fizinį skausmą, tokiu būdu, panaudodamas fizinį smurtą, sukeldamas fizinį skausmą, pasipriešino valstybės tarnautojams - Vilniaus aps. VPK, Vilniaus m. 2 PK policijos pareigūnams - tyrėjui T. Š. ir vyresniajam tyrėjui M. J..

1.3. sukurstė kitą asmenį melagingai pranešti apie nebūtą nusikaltimą ir jį padariusį asmenį, o būtent:

Po to, kai 2021 m. sausio 6 d. apie 15.15val. automobiliu Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) siekdamas išvengti sulaikymo, pabėgo nuo jį persekiojusių policijos pareigūnų ir šį automobilį paliko Misiučėnų k., Merkio g., ties Merkio upe, apie 15:49 val., siekdamas suklaidinti ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus dėl jo padarytų nusikalstamų veikų, telefoninio pokalbio su sugyventine G. A. metu sukurstė pastarąją ir tokiu būdu palenkė ją daryti nusikalstamą veiką – paskambinti į Bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112 ir melagingai pranešti apie žinomai nebūtą nusikaltimą, kad asmuo, vardu Artūras prieš 30 min. iš jų namų kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), pavogė jai priklausantį automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po ko 2021 m. sausio 6 d. 16 val. G. A. iš mobiliojo telefono numeriu (duomenys neskelbtini) paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą numeriu 112 ir melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą ir jį padariusį asmenį, kad prieš 30 min. pažįstamas, vardu Artūras, pavogė jai priklausantį automobilį Audi A4, stovėjusį (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r. sav., po ko G. A., tęsdama nusikalstamus veiksmus, tą pačią dieną, apie 18 val., būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, apklausiama kaip liudytoja, nuo 18:12 val. davė melagingus parodymus apie tai, kad 2021 m. sausio 6 d. apie 15:30 val., (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r. sav., buvo pavogtas jai priklausantis automobilis Audi A4, 400 eurų vertės, ir kad šį automobilį galimai pavogė pažįstamas asmuo, vardu Artūras.

2.1. melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, bei būdama raštu įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus apie žinomai nebūtą nusikaltimą ir jį galimai padariusį asmenį, o būtent:

Žinodama, kad G. B. automobiliu Audi A4 pabėgo nuo policijos pareigūnų ir tokiu būdu išvengė sulaikymo, pastarojo sukurstyta ir tokiu būdu palenkta melagingai pranešti apie žinomai nebūtą nusikaltimą, turint tikslą suklaidinti ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus dėl G. B. padarytų nusikalstamų veikų, 2021 m. sausio 6 d. 16 val. iš savo mobiliojo telefono numeriu (duomenys neskelbtini) paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą numeriu 112 ir melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą ir jį padariusį asmenį, kad prieš 30 min. pažįstamas, vardu Artūras, pavogė jai priklausantį automobilį Audi A4, stovėjusį (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r. sav., po ko, tęsdama nusikalstamus veiksmus, tą pačią dieną apie 18 val., būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, apklausiama kaip liudytoja, nuo 18.12 val. davė melagingus parodymus apie tai, kad 2021 m. sausio 6 d. apie 15:30 val., (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r. sav., buvo pavogtas jai priklausantis automobilis Audi A4, 400 eurų vertės, ir kad šį automobilį galimai pavogė pažįstamas asmuo, vardu Artūras.

2.2. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, o būtent:

ji, 2020 metų gruodžio mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną, (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r. sav., vasaros virtuvėje rado ir nuo to momento neturėdama leidimo neteisėtai įgijo tinkamą šaudyti pramoninės gamybos (Italija) 12 kalibro dvivamzdį, lygiavamzdį medžioklinį šautuvą Acciaio Vichers Nr. FSA40429, skirtą šaudyti 12-o kalibro medžiokliniais šoviniais, kuris yra B kategorijos šaunamasis ginklas, ir 22 vnt. tinkamus šaudyti pramoninės gamybos (Zala Arms, Lietuva) 12 kalibro medžioklinius šovinius, kurie skirti B kategorijos ginklams ir yra šaudmenys, po ko, neteisėtai, neturėdama leidimo, laikė minėtą šautuvą ir 22 vnt. šovinių sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r. sav. iki 2021 m. sausio 6 d. 18.30 val. atliktos įvykio vietos apžiūros, kurios metu minėtą ginklą sodybos teritorijoje, krūmuose rado policijos pareigūnai, o 22 vnt. šovinių laikė namo viduje iki 2021 m. sausio 6 d. 22.09 val., kai kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4.2. Apeliantas nurodo, jog šios aplinkybės, o taip pat tai, kad ilgalaikis įkalinimas jam neleis tinkamai pasirūpinti mažamečiais vaikais D. ir negalią turinčia M. bei sunkiai sergančia, reikalinga pastovios priežiūros motina M. B., sudaro pagrindą, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, švelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

6. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, nuteistojo G. B., nuteistosios G. A. apeliaciniai skundai atmetami.

7. Apeliantai neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G. B. ir G. A. inkriminuotų veikų teisinės kvalifikacijos. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis apygardos teismas teisingai nustatė G. B. ir G. A. inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei jų nusikalstamus veiksmus tinkamai kvalifikavo: G. B. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 286 straipsnį ir BK 24 straipsnio 1 dalį, 236 straipsnio 1 dalį, o G. A. – pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, BK 253 straipsnio 1 dalį.

8. Prokuroras pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį ginčija G. B. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtos per švelnios bausmės bei sprendimo netaikyti BK 72³ straipsnio nuostatų aspektais. Nuteistasis G. B. nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl jam pagal BK 360 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės, kaip per griežtos. Nuteistoji G. A. ginčija skundžiamo nuosprendžio dalį dėl jai nuosavybės teise priklausančio automobilio, kaip nusikaltimo priemonės, konfiskavimo. Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, pasisako tik dėl šių skunduose keliamų klausimų.

Dėl BK 72³ straipsnio nuostatų taikymo

9. Prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės – išplėstinio turto konfiskavimo netaikymo nuteistajam G. B., netinkamai aiškino BK 72³ straipsnio nuostatas, nes kaltinimo pusės pateiktiems duomenims teismas taikė visiško įsitikinimo įrodinėjimo standartą, selektyviai vertino įrodymus dėl nusikalstamos turto kilmės, suteikdamas prioritetą atitinkamiems nuteistųjų paaiškinimams, kurie nebuvo pagrįsti jokiais objektyviais bylos duomenimis, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais prokuroro skundo argumentais.

10. BK 72³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išplėstinis turto konfiskavimas taikomas, kai yra visos šios sąlygos: 1) kaltininkas pripažintas padaręs apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos; 2) kaltininkas turi šio kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą, arba per šiame punkte nurodytą laikotarpį kitiems asmenims yra perleidęs tokio turto; 3) baudžiamojo proceso metu kaltininkas nepagrindžia šio turto įsigijimo teisėtumo.

11. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu nustatęs nuteistųjų G. B., G. A. nusikalstamų veikų faktines aplinkybes ir pripažinęs nuteistąjį G. B. padariusiu labai sunkų nusikaltimą, sprendė klausimą dėl BK 72³ straipsnio, numatančio išplėstinį turto konfiskavimą, taikymo. Prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, vertinant, ar iš šios nusikalstamos veikos nuteistasis turėjo turtinės naudos, ir pažymi, kad teismas turėjo svarstyti ne tik turėjimo, bet ir galėjimo turėti turtinės naudos aplinkybę. Prokuroro manymu, teismas šiuo aspektu nevertino nuteistajam inkriminuojamo nusikaltimo pobūdžio, sunkumo, rastos narkotinės medžiagos kiekio, nustatytų jos išplatinimo faktų, fiksuotų narkotinių medžiagų pėdsakų ant tyrimui reikšmingų daiktų, kaip aplinkybių, pakankamų manymui apie nuteistojo galimybę turėti turtinės naudos iš jam inkriminuotos nusikalstamos veikos ar didelę tikimybę apie nusikalstamą pas nuteistuosius rastų pinigų kilmę. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.

12. Iš BK 72³ straipsnio formuluotės ir taikymo sąlygų matyti, kad jame nurodyta galimybė konfiskuoti ir kitą turtą, kuris gautas nusikalstamu būdu, o ne tiesiogiai iš inkriminuotos nusikalstamos veikos. Tačiau pagrindo išvadai, kad nuteistojo G. B. turtas, kuriam prašoma taikyti išplėstinį turto konfiskavimą, galėjo būti įgytas būtent nusikalstamu, o ne kokiu nors kitokiu, kad ir neteisėtu būdu, nėra. Nuteistasis anksčiau nebuvo teistas, taip pat nėra duomenų apie jo atžvilgiu kitus atliktus ar atliekamus ikiteisminius tyrimus (proceso dalyvių duomenys, b. l. 24–25). Baudžiamojoje byloje pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 2 veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. J. 2020 m. lapkričio 26 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog turima duomenų, kad M. S. (pravarde „K“) per tarpininką M. V. (pravarde „K“) platina fentanilį, kurį M. S. tiekia G. B. (pravarde „P“); pastarasis medžiagas slepia slėptuvėje, telefonu informuoja M. S., o šis nuvyksta ir medžiagą pasiima iš slėptuvės; slėptuvė papildoma apie vieną kartą į dvi savaites (t. 1, b. l. 46). Tačiau vėlesniame – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo valdybos vyriausiojo tyrėjo V. V. 2021 m. balandžio 22 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-46698-20 jokių duomenų dėl M. S. ir M. V. neteisėtų veiksmų negauta (t. 1, b. l. 95). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai taip pat nepateikta jokių kitų duomenų apie nuteistojo G. B. nusikalstamas veikas. Prokuroro nurodyta aplinkybė, kad kratos G. B. gyvenamojoje vietoje metu rastos elektroninės svarstyklės su narkotinių medžiagų pėdsakais, negali būti vertinama atsietai nuo aukščiau nurodytų aplinkybių, o taip pat nevertinant byloje esančių duomenų apie kitą nuteistojo G. B. veiklą, iš kurios jis galėjo gauti pajamas.

13. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota taisykle, jog, esant duomenų apie įvykdytus prekybos narkotikais, pinigų plovimo, korupcijos ar kitus sunkius nusikaltimus, sprendžiant klausimą dėl pajamų, gautų iš tokių nusikaltimų konfiskavimo, neteisėtos turto kilmės įrodinėjimas grindžiamas didelės tikimybės principu, derinamu su savininko negalėjimu įrodyti, kad yra priešingai (2015 m. gegužės 12 d. sprendimas byloje Gogitidze ir kiti prieš Gruziją, peticijos Nr. 36862/05, par. 107; 2018 m. birželio 26 d. sprendimas byloje Telbis ir Viziteu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 47911/15, par. 68 ir kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2021). Pagal teismų praktiką duomenims, kurie pagrįstų nusikalstamą lėšų kilmę, galėtų būti priskiriami duomenys apie nusikalstamos veikos tęstinumą, t. y. jos trukmę, jos pobūdį, iš jos gaunamos turtinės naudos pobūdį, jos adekvatumą tam turtui, kurį turi kaltininkas, nuteistojo daugkartinius kontaktus ar ilgalaikius ryšius su nusikaltimus padariusiais ar įtariamais asmenimis ir pan.

14. Šioje byloje prokuroras prašė taikyti išplėstinį turto konfiskavimą ir konfiskuoti kratos nuteistojo G. B. kartu su G. A. gyvenamojoje vietoje metu rastas ir paimtas pinigines lėšas (16 600 Eur), esant pagrindui manyti, kad šis turtas gautas nusikalstamu būdu, ir esant kitoms BK 72³ straipsnyje nustatytoms išplėstinio turto konfiskavimo sąlygoms.

15. Skundžiamu nuosprendžiu išplėstinis nuteistojo G. B. turto konfiskavimas netaikytas. Teismas pažymėjo, kad, nors pagal turto tyrimo pažymoje (proceso dalyvių duomenys, b. l.42–61) pateiktą pajamų, turto, išlaidų analizę nustatyta, jog skirtumas tarp nuteistųjų teisėtų pajamų ir išlaidų yra 27298,25 eurai, nėra pagrindo išvadai apie didelę tikimybę, kad kratos metu rasti pinigai 16600 eurų yra nusikalstamos kilmės. Teismas kaip tikėtinus vertino G. B. ir G. A. nurodytus duomenis apie tiriamuoju laikotarpiu turėtus jų pajamų šaltinius, nes dalis jų patvirtinti objektyviais įrodymais, o apie kitus galima spręsti iš byloje ištirtų įrodymų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu vertinimu.

16. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ilgą laiką iki grįžimo į Lietuvą 2017 metais abu nuteistieji legaliai dirbo Didžiojoje Britanijoje ir gavo atlyginimą, taip pat gavo nemažas išmokas už du mažamečius vaikus (proceso dalyvių duomenys, b. l. 216-305). Bylos duomenimis, gyvenant Didžiojoje Britanijoje, nuteistiesiems gimė du vaikai – M. A. 2012 m. liepos 6 d., D. A. 2015 m. rugsėjo 12 d. (t. 3, b. l. 150 –151). Dėl įgimtų dukters M. A. sveikatos sutrikimų (t. 4, b. l. 71-73) nuteistajai G. A. Didžiojoje Britanijoje buvo mokamos ir vaiko neįgalumo, slaugymo išmokos (proceso dalyvių duomenys, b. l. 227-240). Nors visų dokumentų apie nuteistųjų grynais pinigais gautą darbo užmokestį ir kitas išmokas Didžiojoje Britanijoje nėra, šios šalies įstaigos HM Revenue & Customs (Mokesčių inspekcijos) pateikti duomenys apie G. A. 2010 – 2016 metais ir G. B. 2011 – 2012 metais turėtus pajamų šaltinius bei G. A. taikytas mokesčių lengvatas leidžia daryti išvadą, kad minėtais laikotarpiais nuteistieji Didžiojoje Britanijoje turėjo legalias pajamas (proceso dalyvių duomenys, b. l. 253-256, 286-288, 215-226). Pažymėtina ir tai, kad minėtais HM Revenue&Customs (Mokesčių inspekcijos) duomenimis, o taip pat duomenimis apie laikotarpiu nuo 2007 iki 2013 metų nuteistajai G. A. taikytas mokesčių lengvatas (proceso dalyvių duomenys, b. l. 260-285), patvirtinančiais minėtu laikotarpiu G. A. turėtų legalių pajamų faktą, paneigiama byloje pateiktos turto vertinimo pažymos p. 4.1 nurodyta aplinkybė, kad asmuo (šeima) tiriamojo laikotarpio pradžioje 2016 m. sausio 1 d. Lietuvoje ir užsienyje piniginių lėšų neturėjo. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje G. B. dirba ūkyje, verčiasi ūkinių gyvūnų veisimu ir pardavimu, tai patvirtina duomenys apie ūkyje registruotą arklį, o taip pat ūkinių gyvūnų apskaitos žurnalo įrašai, kad G. B. ūkyje auginami ir veisiami arkliai, iš kurių dalis realizuota (t. 3, b. l. 160-163). Analogiškos aplinkybės nurodytos ūkininko A. M., kurio ūkyje G. B. taip pat darbuojasi, pareiškime (t.3, b. l.156–158). Rašytiniai įrodymai (automobilių pirkimo–pardavimo dokumentai) patvirtina faktą, kad G. B. verčiasi automobilių remontu ir prekyba (proceso dalyvių duomenys, b. l. 74-213). Nuteistajai G. A. socialinės išmokos mokamos ir Lietuvos Respublikoje. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. vasario 28 d. atlikto G. A. 2016 – 2020 m. laikotarpio mokestinio tyrimo dėl patirtų išlaidų neatitikimo gautoms pajamoms metu, įvertinus baudžiamosios bylos duomenis, „Swedbank“ AB pateiktus 2016–2020 m. laikotarpio bankinius įrašus bei VMI informacinių sistemų duomenis, taip pat atliekant G. B. mokestinį tyrimą mokėtojo atstovo pateiktus G. A. vardu Didžiojoje Britanijoje esančios banko sąskaitos išrašus už 2015 m. kovo 30 – 2016 m. spalio 11 d. laikotarpį, neatitikimo tarp gautų pajamų ir patirtų išlaidų nenustatyta (t. 5, b. l. 90).

17. Aptarti bylos įrodymais nustatyti faktiniai duomenys neleidžia atmesti nuteistųjų G. A. ir G. B. parodymų apie tai, kad kratos jų gyvenamojoje vietoje rasti pinigai 16600 eurų yra iš teisėtų pajamų šaltinių (iš gautų išmokų už vaikus) gauti pinigai, sutaupyti jų dukrai M. A. reikalingai širdies operacijai, kuri, kaip paaiškino ją gydantys gydytojai, bus reikalinga atlikti užsienio gydymo įstaigoje ir kainuoja didelius pinigus. Minėtą aplinkybę patvirtina ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai pateikti duomenys apie nuteistųjų dukters M. A. gydymo eigą ir numatytą širdies operacijos datą (t. 5, b. l. 63, 104). Minėtų duomenų vertinimui neturi reikšmės prokuroro apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad kratos metu rasti pinigai buvo paslėpti, nes jų laikymo, saugojimo ar slėpimo būdas niekaip nerodo jų kilmės.

18. Remiantis aukščiau išdėstytu, sutiktina su skundžiamame teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad baudžiamojoje byloje nebuvo gauta duomenų apie nuteistųjų kokių nors naujų nusikalstamų veikų padarymą ar inkriminuotos veikos tęstinumą, nebuvo fiksuota šių asmenų daugkartinių kontaktų ar ilgalaikių ryšių su nusikaltimus padariusiais ar įtariamais asmenimis, kas leistų daryti prielaidą, jog G. A. ir G. B. pragyvena ir pragyveno iš rezultato, gaunamo iš nusikalstamų veikų, o pateikti duomenys apie jų legalią veiklą ir pajamas yra tik priedanga galimai nusikalstamu būdu pajamoms pagrįsti. Sutiktina ir su tuo, kad G. B. dalį pajamų nuslėpė, pildant automobilių pardavimo dokumentus nurodydamas mažesnę automobilių pardavimo kainą, kas nepateisinama ir net gali būti neteisėta, sprendžiant asmens mokestinės ar kitos atsakomybės klausimą, tačiau ši aplinkybė niekaip nereiškia, kad piniginės lėšos už automobilių pardavimą yra gautos būtent nusikalstamu būdu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad išplėstinio turto konfiskavimo nuostatai taikyti nepakanka nustatyti fakto, jog asmuo neturėjo teisėtų pajamų turtui įsigyti, kas gali išaiškėti atlikus patikrinimą Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ar specialų asmens ūkinės finansinės veiklos tyrimą, o būtina nustatyti ir įtikinamais duomenimis pagrįsti, kad lėšos gautos būtent nusikalstamu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-1073/2018).

19. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad prokuroro apeliaciniame skunde nesant argumentų apie aiškiai nustatytas visas būtinąsias BK 72³ straipsnio taikymo sąlygas (nėra duomenų, kad nagrinėjamu atveju nuteistojo įgytas turtas gautas panaudojant būtent iš nusikalstamų veikų, o ne kitokiais veiksmais ar iš nenustatytų šaltinių), nėra pagrindo taikyti išplėstinį turto konfiskavimą kratos nuteistųjų G. A. ir G. B. gyvenamojoje vietoje rastoms piniginėms lėšoms 16600 eurų.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo ir G. B. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės

20. Prokuroras skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam G. B. paskyrė neteisingą bausmę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nes, nesant pagrindo, taikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskyrė mažesnio dydžio, nei numatyta straipsnio sankcijoje, laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis G. B. apeliaciniame skunde prašo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirti švelnesnę, mažesnio dydžio, negu paskirta skundžiamu nuosprendžiu, laisvės atėmimo bausmę, kuri užtikrintų realų bausmės įvykdymą bei bausmės tikslų įgyvendinimą, o taip pat nepadarytų žalos jo socialiniam gyvenimui, teigia, kad teismas nepakankamai įvertino šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinių skundų argumentais.

21. BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, nes tik visų paminėtų aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį. Taigi, teismas bausmę gali paskirti tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali viršyti baudžiamojo įstatymo sankcijos ribas. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas BK 54 straipsnio 3 dalyje.

22. Bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo, ir visuomenės ar valstybės interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Teismų praktikoje BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės švelninimo pagrindas yra siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę šiuo pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad už nusikalstamos veikos padarymą straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas asmeniui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7/2010, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K- 432/2014 ir kt.).

23. Pažymėtina, kad teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, Nr. 2K-429-303/2015, Nr. 2K-477-746/2015 ir kt.). Taigi, baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad, taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones, būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

24. Nagrinėjamoje byloje minėtų įstatymo nuostatų pažeidimų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, negalima išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam G. B. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirta bausmė yra neteisinga, neproporcinga, neatitinka kaltininko padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio ir pavojingumo laipsnio bei yra per švelni ar per griežta. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas šią bausmę ir kitas nuteistajam paskirtas bausmes, tinkamai vadovavosi BK bendrosios dalies normomis, kuriomis reglamentuota bausmės paskirtis, bausmių skyrimo pagrindai (BK 41, 54 ir 61 straipsniai), įvertino padarytų nusikaltimų bei bausmių proporcingumą ir nuteistajam paskyrė teisingas bausmes. Atsižvelgta tiek į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, motyvą ir tikslą, kaltininko asmenybę, į nustatytas dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei tai, kad nenustatyta sunkinančių atsakomybę aplinkybių, tiek į kitas aplinkybes, visoms šioms aplinkybėms skiriant vienodą dėmesį, jas vertinant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei bausmei keliamų tikslų kontekste.

25. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas įvertino, kad G. B. padarė tris tyčinius nusikaltimus, kurių du priskiriami nesunkiems, o vienas –labai sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis ir 6 dalis). Nusikaltimai yra baigti, labai sunkus nusikaltimas susijęs su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Tuo pačiu buvo vertintos ir nuteistojo apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, kad G. B. yra neteistas, augina du mažamečius vaikus, kurių vienas turi sunkių sveikatos sutrikimų, prižiūri sunkiai sergančią motiną. Pirmosios instancijos teismas G. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikė tai, kad jis pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei kad savanoriškai atlygino padarytą neturtinę žalą nukentėjusiesiems (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šių aplinkybių nustatymu. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad teismas, individualizuodamas skirtinas bausmes, įvertino ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Byloje nustatyta, kad G. B. anksčiau teistas nebuvo, buvo baustas administracinėmis nuobaudomis, nors oficialiai nedirba, tačiau verčiasi automobilių remontu ir prekyba bei gyvulių auginimu, gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, turi mažamečių vaikų, už kuriuos gauna socialines išmokas. Taigi, šių aplinkybių visumos pagrindu, o taip pat atsižvelgus į labai sunkaus nusikaltimo pobūdį, trukmę, nuteistojo poziciją (G. B. kaltę pripažino visiškai, ikiteisminio tyrimo pareigūnams savanoriškai nurodė daugiau jį apkaltinančių aplinkybių, nei pareigūnai galėjo žinoti (dėl narkotinių medžiagų išplatinimo), narkotinė medžiaga buvo sulaikyta ir paimta iš apyvartos) bei nuteistojo įvardintas priežastis, galėjusias įtakoti jo nusikalstamą elgesį, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas nuteistajam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą ir paskirti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį mažesnio dydžio, nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali, laisvės atėmimo bausmę. Už kitas nusikalstamas veikas parinktos straipsnių sankcijose numatytos bausmės. Įvertinus padarytų nusikaltimų pobūdį, aplinkybes, paskirtos bausmės subendrintos nuteistajam palankesniu bausmių bendrinimo būdu – apėmimu.

26. Bausmės skyrimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, o apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę paprastai gali pakeisti (sušvelninti ar pagriežtinti) tik tada, kai tam tikros bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos arba jos įvertintos netinkamai ir dėl to paskirta aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni bausmė. Tačiau tokių aplinkybių teisėjų kolegija nenustatė. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje buvo atsižvelgta į visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, joms skiriant vienodą dėmesį ir nei vienos iš jų nelaikant išskirtine individualizuojant bausmes, todėl pagrindo konstatuoti, kad paskirtos bausmės rūšies nustatyti dydžiai, o taip pat subendrinta galutinė bausmė yra per griežta ar per švelni, nėra.

27. Konstatuotina, kad aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šios aplinkybės, nors ir nepaneigia G. B. padaryto labai sunkaus nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnio ir nemažina nuteistojo kaltės, tačiau rodo mažesnį jo asmenybės pavojingumą bei sudaro pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, nes BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos netgi minimalios bausmės paskyrimas G. B. aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir bausmės paskirčiai. Todėl pirmosios instancijos teismas, G. B. už labai sunkaus nusikaltimo padarymą taikęs BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskyręs mažesnio dydžio, nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali, bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams, priešingai, negu nurodoma skunde, šį baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai. Teismas argumentavo, kad, paskyrus nuteistajam G. B. tokio dydžio bausmę, bus įgyvendinta bausmės paskirtis, įtvirtinta BK 41 straipsnio 2 dalyje, bei bus pašalintos bet kokios prielaidos formuotis nebaudžiamumo nuotaikoms. Pagrindo išvadai, kad, kaip nurodė apeliaciniame skunde nuteistasis, ir tokio dydžio bausmė yra aiškiai per griežta, nėra. Kaip minėta, visos šio klausimo sprendimui reikšmingos aplinkybės buvo išanalizuotos ir įvertintos, kitaip jas vertinti nėra teisinio pagrindo, kokių nors naujų paaiškėjusių aplinkybių, galinčių sudaryti pagrindą švelninti už labai sunkų nusikaltimą paskirtą bausmę, nenustatyta. Ši bausmė, taip pat ir už kitus nusikaltimus paskirtos bausmės bei subendrinta bausmė yra adekvatus ir proporcingas jo įvykdytoms nusikalstamoms veikoms baudžiamasis poveikis, neprieštarauja teisingumo principui ir atitinka keliamus prevencinius bausmės tikslus.

Dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo

28. Nuteistoji G. A. apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria BK 72 straipsnio pagrindu, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, konfiskuotas jai nuosavybės teise priklausantis automobilis AUDI A4 valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantė nurodo, kad šis automobilis nepagrįstai pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes jis nebuvo būtinas tiek jos, tiek kito nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų padarymui, o tokia teismo išvada nepagrįsta baudžiamosios bylos duomenimis. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutikti nėra pagrindo.

29. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 1-3 dalys).

30. Byloje nustatyta, kad G. B. nusikalstamos veikos – neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu, panaudojant fizinį smurtą, pasipriešinimas valstybės tarnautojams įvykdytos, panaudojant automobilį AUDI A4 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažintos nusikaltimo padarymo priemone. Nuteistosios skundo argumentas, kad automobilis nebuvo būtinas nusikalstamų veikų padarymui, atmestinas, kaip paneigtas baudžiamojoje bylos faktiniais duomenimis. Nustatyta, kad nuteistasis, 2020 m. gruodžio mėn. tiksliau nenustatytu laiku nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijęs labai didelį narkotinės medžiagos kiekį, jį paslėpė miško masyve esančioje slėptuvėje, kuri buvo vietovėje, žymiai nutolusioje nuo jo gyvenamosios vietos, šios medžiagos nenustatytą dalį per tris kartus išplatino nenustatytam asmeniui, kitą dalį 2021 m. sausio 6 d. paėmė iš slėptuvės ir gabeno automobiliu; persekiojant policijos pareigūnams, pasipriešino jiems kaip valstybės tarnautojams, jų atžvilgiu panaudodamas fizinį smurtą, kuris pasireiškė tuo, kad nuteistasis G. B., judėdamas automobiliu, pastarojo priekiniu sparnu parbloškė pareigūną T. Š., priekiniu bamperiu kliudė pareigūną M. J.. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs šias nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, pagrįstai automobilį AUDI A4 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino nusikaltimų padarymo priemone. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti priešingas išvadas.

31. Konstatuotina, kad nuteistajam G. B. tinkamai pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – nusikalstamos veikos -priemonės konfiskavimas (BK 72 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, paskyręs G. B. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą, išlaikė teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių, teisingumo ir protingumo kriterijų ir proporcingumo principo nepažeidė.

32. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, jog Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 13 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Pagrindai panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliantų apeliacinių skundų argumentais nenustatyti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, nuteistojo G. B. (G. B.), nuteistosios G. A. apeliacinius skundus atmesti.