- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-18
- Bylos Nr.
- eI-215-505/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01626-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Daina Kukalienė (pirm.)
- Atsakovas
- A. T.
- Pareiškėjas
- UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras
- Trečiasis asmuo
- Birštono savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 12.18.1Prašymai dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolos išieškojimo
- 51.5Rašytinis bylų nagrinėjimas
- 55.1.1Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
- 57.3Atstovavimo išlaidos ir jų paskirstymas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui A. T., trečiasis suinteresuotas asmuo Birštono savivaldybės administracija, dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo trečiajam suinteresuotam asmeniui Birštono savivaldybės administracijai 196,31 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. S-20-5175 (reg. Nr. DOK-1356) skundo reikalavimą patikslino ir prašė priteisti iš atsakovo 145,80 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei 9,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjas prašyme (reg. Nr. DOK-17045) nurodė, jog jam yra pavestas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas Birštono savivaldybėje. Birštono savivaldybės taryba 2008 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. TS-90 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurie buvo pakeisti nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiais Birštono savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. TS-18 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais. Minėti nuostatai įpareigoja pareiškėją teikti mokėjimo pranešimus rinkliavos mokėtojams, vykdyti rinkliavos išieškojimą. Rinkliava – tai savivaldybės tarybos patvirtinta dvinarė rinkliava, kurią nuostatuose nustatyta tvarka privalo mokėti visi komunalinių atliekų turėtojai, naudojantys, valdantys nekilnojamąjį turtą. Sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nebuvo sudaryta, nes prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Atsakovas yra nekilnojamojo turto, esančio Birštono savivaldybėje, savininkas, tačiau iki 2020 m. kovo 31 d. nesumokėjo 145,80 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri buvo apskaičiuota remiantis nuostatuose nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką, jog vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertinama kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, ir nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Nėra jokių Birštono savivaldybės tarybos sprendimų, kurių pagrindu atsakovas būtų atleistas nuo rinkliavos mokėjimo. Pareiškėjo nuomone, reikalavimas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovo yra pagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į patikslintą prašymą bei teismo posėdžio metu nurodė, kad mokesčio dydis už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. nepagrįstas, nes jis nepagrįstai pripažįstamas vietinės rinkliavos mokėtoju, disponuojančiu nekilnojamojo turto objektu adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad Birštono savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 5 d. rašte Nr. (3.10)-S pripažįstama, kad minėtame objekte niekas negyvena, o atliekų surinkimo konteineris nuo minėtos sodybos yra nutolęs 1 km atstumu, taip pat uždarosios akcinės bendrovės „Birštono vandentiekis“ 2020 m. gegužės 25 d. pažymoje nurodyta, kad šiame objekte centralizuoti šalto vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklai neprijungti, todėl jokios paslaugos nebuvo teikiamos. Pabrėžė, kad jis gyvena ir gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini), todėl sistemingai moka už atliekų išvežimą. Akcentavo, kad ne kartą kreipėsi dėl lengvatų taikymo į Birštono savivaldybę ir pareiškėją, tačiau šie nepagrįstai atsisakė patenkinti jo prašymus skirti lengvatą. Prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 2 punkto, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies, Nuostatų bei Naujos redakcijos nuostatų pagrindu. Šie teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., LVAT 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008, 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A556-334/2014) konstatavo, kad atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Akcentuotina ir tai, kad LVAT yra išaiškinęs, jog savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (ABTĮ 13 str., 20 str.; žr., pvz., LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010). Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo (toliau – ir ETT) išaiškinimui, kuriame imperatyviai pabrėžiama, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata, komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (žr., pvz., ETT 2009 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. C-254/2008 F. byloje I. srl H. F. ir kt. (48–50 p.).
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020 pažymėjo, jog naujuoju teisiniu reglamentavimu yra įvesta dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių. Naujojo teisinio reguliavimo normomis nuo vietinės rinkliavos galima atleisti tik tiek, kiek yra pateikiamas prašymas dėl kintamosios rinkliavos dedamosios dalies, o nuo pastoviosios dedamosios dalies netgi netinkami naudojimui objektai vis tiek apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi (pastoviosios įmokos dalies nereikia mokėti, jei statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinio naudojimą sustabdė įgaliotas subjektas). Papildomai pažymėjo, kad sisteminis aktualaus teisinio reguliavimo aiškinimas suponuoja, jog pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu, taigi ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo ir negalima atleisti nekilnojamojo turto savininko nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų, juolab kai net naudojimui netinkami objektai pagal 2017 m. liepos 1 d. Nuostatus yra apmokestinami tam tikro dydžio vietinės rinkliavos pastoviąja dalimi. Tiek, kiek tai susiję su kintamąja vietinės rinkliavos dalimi, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje pabrėžė, kad pati savivaldybė galimą atleidimo nuo kintamosios dalies tvarką susiejo su deklaracija, kad objekte nebus gyvenama / vykdoma veikla, ir taip iš esmės sudarė galimybę nuo šios dalies būti atleistiems tiems asmenims, kurių veikloje faktiškai atliekos nesusidarys, kurie pateikė reikalingus prašymus bei 2017 m. liepos 1 d. Nuostatuose nurodytas svarbias faktines aplinkybes patvirtinančius dokumentus arba kurie 2017 m. liepos 1 d. Nuostatų tvarka kreipėsi su prašymu įtraukti netinkamą naudoti / gyventi ar fiziškai sunaikintą nekilnojamojo turto objektą į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją.
Atsakovas nurodė, jog nekilnojamame objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), niekas negyvena, konteineris pastatytas už vieno kilometro bei yra neprivažiuojamas kelias iki minėtos sodybos, todėl minėtas objektas neturėtų būti apmokestinamas. Pažymėtina, kad Birštono savivaldybės taryba numato galimybę fizinius asmenis atleisti nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nenaudojamų pastatų savininkus, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas sprendimu būtų buvęs atleistas nuo rinkliavos mokėjimo laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. (už nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini)). Iš atsakovo pateikto Birštono savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. TS-116 matyti, kad atsakovas nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), buvo atleistas nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau tai nėra aktualu nagrinėjamai bylai. Iš atsakovo pateikto Birštono savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 5 d. rašto Nr. (3.10)-S matyti, jog atsakovas kreipėsi į Birštono savivaldybės administraciją, prašydamas atleisti jį nuo vietinės rinkliavos mokesčio už atliekų surinkimą ir tvarkymą, tačiau minėta institucija nurodė, jog faktai, kad niekas negyvena ar kad konteineris nuo minėtos sodybos yra pastatytas 1 km atstumu, negarantuoja 100 proc. atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokesčio už atliekų surinkimą ir tvarkymą, bei pažymėjo, kad pastoviąją įmokos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, pastoviosios įmokos dalies nemoka negyvenamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas, vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 27 d. raštu Nr. S-20-2216 atsakovui iš esmės analogiškai paaiškino dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokesčio pažymėdamas, kad pagal pateiktus atsakovo dokumentus (vandentiekio ir elektros tinklų pažymas) lengvatų pritaikyti negali, todėl rinkliavos mokestis už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą skaičiuojamas pagal šiuo metu galiojančius savivaldybės sprendimus. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog jis užsiima šiokia tokia ūkine veikla, t. y. laukuose yra pasėlių, taip pat ganyklų. Atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog minėtoje sodyboje nesusidaro atliekų, t. y. nepateikta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas sodyba, esančia (duomenys neskelbtini), nesinaudoja ir joje nesusidaro atliekų. Atsakovo argumentas dėl atliekų konteinerio pastatymo kilometro atstumu nuo sodybos vertinamas kritiškai, nes asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu ir (ar) naudojimu. Minėtas Birštono savivaldybės administracijos Birštono seniūnijos 2020 m. vasario 5 d. raštas taip pat patvirtino faktą, kad bendro naudojimo konteineris pastatytas nuo atsakovo sodybos 1 km atstumu. Taigi, nurodytų aplinkybių pagrindu bei nesant duomenų, kad atsakovui kompetentingos institucijos sprendimu būtų suteiktos vietinės rinkliavos lengvatos arba jis nuo tokios rinkliavos mokėjimo būtų buvęs atleistas, pareiškėjo reikalavimas dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo tenkintinas, priteisiant iš atsakovo Birštono savivaldybės administracijai 145,80 Eur įsiskolinimą.
Teismas nevertina atsakovo argumentų, kad Birštono savivaldybė ir uždaroji akcinė bendrovė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras nepagrįstai atsisako patenkinti jo prašymus skirti lengvatą, kadangi tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas, o nagrinėjamoje byloje yra sprendžiama tik dėl pareiškėjo reikalavimo iš atsakovo priteisti susidariusį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimą.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo patirtas 9,68 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Iš bylos duomenų matyti, kad teisines paslaugas pareiškėjui teikė advokatas R. S..
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).
Vertinant pareiškėjo vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, jog įmonėje veikia struktūrinis padalinys – Teisės, viešųjų pirkimų ir projektinės veiklos padalinys, kuriame dirba 4 darbuotojai, taip pat teisininkė skolų administravimui (duomenys iš uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro interneto svetainės https://www.aratc.lt/apie-aratc/kontaktai-darbo-laikas). Prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, palyginti su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, pajėgumais. Be to, nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymui, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas yra papildytas Penktuoju skirsniu „Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo“, pagal kurį pareiškėjas galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodamas vienodas procesinių dokumentų formas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362.
Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Pažymėtina, kad nors atsakovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas išlaidas, nepateikė. Be to, šioje byloje pareiškėjo skundas yra patenkintas, todėl atsakovui atlyginti bylinėjimosi išlaidas nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Prašymą patenkinti.
Priteisti Birštono savivaldybės administracijai iš atsakovo A. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 145,80 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.