Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-06-28 · Administracinė byla Nr. I-5290-362/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-06-28Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-11-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-28
Bylos Nr.
I-5290-362/2019
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00788-2019-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Arvydas Martinavičius
Pareiškėjas
A. Z.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-5290-362/2019Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00788-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1; 20.5.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 28 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Arvydas Martinavičius,sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,nedalyvaujant pareiškėjui A. Z.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. Z. skunde Šiaulių apygardos administracinio teismo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Skunde pareiškėjas A. Z. nurodė, kad nuo 2017 m. gegužės 01 d. iki 2019 m. vasario 15 d. jis buvo kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, ir ten jam nebuvo tiekiamas jam priklausantis dietinis maitinimas, kuris yra jam paskirtas gydytojų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, dėl virškinimo trakto sutrikimų. Per visą buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpį jis buvo marinamas badu, kadangi dietinis maitinimas jam nebuvo skirtas. Pretenzijas reiškė žodžiu, nes dėl paūmėjusios ligos negalėjo rašyti skundų. Dėl to jis jautė bendrą sveikatos būklės pablogėjimą, alkį, orumo pažeminimą, dvasinę kančią. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą. Prašo priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Iš 2019-05-13 pažymos matyti, jog pareiškėjas A. Z. į Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo trumpai, periodiškai nuo 2017-05-02 iki 2017-05-04, nuo 2017-05-29 iki 2017-06-08, nuo 2017-06-19 iki 2017-06-22, nuo 2017-12-04 iki 2017-12-14, nuo 2018-01-15 iki 2018-01-22, nuo 2018-01-29 iki 2018-02-05, nuo 2018-03-01 iki 2018-03-08, nuo 2018-03-29 iki 2018-04-05, nuo 2018-04-09 iki 2018-04-16, nuo2018-0,5-08 iki 2018-05-17, nuo 2018-05-24 iki 2018-05-31, nuo 2018-06-07 iki 2018-06-14, nuo 218-06-18 iki 2018-06-21, nuo 2018-07-02 iki 2018-07-05, nuo 2018-07-16 iki 2018-07-19, nuo 2018-09-10 iki 2018-09-13, nuo 2018-09-24 iki 2018-09-27, nuo 2018-10-01 iki 2018-10-04, nuo 2018-10-22 iki 2018-10-23, nuo 2018-10-23 iki 2018-10-24, nuo 2018-12-10 iki 2018-12-17, nuo 2019-01-09 iki 2019-01-14. Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 173 str. 4 d, numato, jog asmenys gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos namų gydymo įstaigose – pagal dietinio maitinimo normas. Laisvės atėmimo vietose kalintys asmenys, turintys sveikatos sutrikimų, atsižvelgiant į medicinines indikacijas, gali būti maitinami pagal specialius valgiaraščius, tačiau šiuo klausimu būtinos kalinimo įstaigos sveikatos priežiūros tarnybos išvados. Įrašų asmens sveikatos istorijoje apie paskirtą dietinį maitinimą nėra. Duomenų, jog pareiškėjui Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo tiekiamas netinkamas maitinimas, nėra.

Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo A. Z. skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje nebuvo suteiktas dietinis maitinimas.

Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.).

Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 173 str. numato, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 yra patvirtintos „Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės“, kurių 7 punktas numato, jog suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius.

Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).

Pareiškėjas A. Z. nurodo, jog jam patekus į Šiaulių tardymo izoliatorių, jam nebuvo skirtas priklausantis dietinis maitinimas, kuris buvo paskirtas dėl jo susirgimų ir invalidumo.

Kaip matyti iš atsakovo pateiktos 2019-05-13 pažymos Nr. 60/09-2252 „Dėl A. Z.“, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas įvairiais laikotarpiais nuo 2017-05-02 iki 2017-05-04, nuo 2017-05-29 iki 2017-06-08, nuo 2017-06-19 iki 2017-06-22, nuo 2017-12-04 iki 2017-12-14, nuo 2018-01-15 iki 2018-01-22, nuo 2018-01-29 iki 2018-02-05, nuo 2018-03-01 iki 2018-03-08, nuo 2018-03-29 iki 2018-04-05, nuo 2018-04-09 iki 2018-04-16, nuo2018-0,5-08 iki 2018-05-17, nuo 2018-05-24 iki 2018-05-31, nuo 2018-06-07 iki 2018-06-14, nuo 218-06-18 iki 2018-06-21, nuo 2018-07-02 iki 2018-07-05, nuo 2018-07-16 iki 2018-07-19, nuo 2018-09-10 iki 2018-09-13, nuo 2018-09-24 iki 2018-09-27, nuo 2018-10-01 iki 2018-10-04, nuo 2018-10-22 iki 2018-10-23, nuo 2018-10-23 iki 2018-10-24, nuo 2018-12-10 iki 2018-12-17, nuo 2019-01-09 iki 2019-01-14. Tokiu būdu, Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo trumpais laikotarpiais, nuo 1 iki 10 dienų, jo statusas buvo nuteistasis.

Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2019-05-02 pažymoje Nr. 61/04-767 „Dėl A. Z.“ nurodyta, kad pareiškėjas A. Z. laikotarpiu nuo 2017-05-01 iki 2019-02-15 nesikreipė su skundais į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių dėl netinkamo maitinimo.

Teismui pateiktame Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2019-05-28 rašte Nr. S-2319 nurodyta, kad A. Z., būnant LALV, 2017-07-11 buvo paskirta dieta - R?B? gydymosi LALV slaugos skyriuje laikotarpiu, pacientą išrašant iš ligoninės išraše (epikrizėje) rekomenduotame gydyme dietinis maitinimas neberekomenduotas.

Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros skyriaus 2019-05-08 pažymoje Nr. 76/10-218 „Dėl A. Z.“ nurodyta, kad pareiškėjo A. Z. asmens sveikatos istorijoje duomenų, jog jam būtų skirtas dietinis maitinimas, nėra. Dietinis maitinimas skiriamas pagal esamas indikacijas, ir tik įvertinus specialistui.

Susipažinus su teismui pateikta pareiškėjo A. Z. asmens sveikatos istorija, joje duomenų, jog jam būtų neterminuotai skirtas dietinis maitinimas, nėra. Būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, pareiškėjas pas gydytojus kreipėsi, tame tarpe ir dėl virškinimo sistemos sutrikimų (tokių kaip vidurių užkietėjimas), tačiau duomenų, kad jis būtų nurodęs dėl paskirto dietinio maitinimo ar jam būtų skirtas dietinis maitinimas, nėra.

Vertinant pareiškėjo nurodymus, jog jis ne kartą žodžiu kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojus, teismas negali atmesti šios galimybės, jog tokie pokalbiai ar žodiniai prašymai buvo, tačiau vien teiginiais, jog buvo taip, o ne kitaip, teismas vadovautis, priimant sprendimą, negali. Pareiškėjas nesinaudojo galimybe teikti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui skundus ar rašytinius prašymus, tad teismas laiko neįrodytu, jog pareiškėjas teikė žodinius prašymus dėl dietinio maitinimo paskyrimo. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas 2018-02-26, 2018-03-29, 2018-11-12, 2019-01-21, 2019-03-04 teismui buvo pateikęs skundus dėl netinkamų Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmų, tame tarpe skundė ir apsunkintą jam, kaip invalidui, maisto priėmimą, tačiau nė karto nenurodė, jog jam buvo neskiriamas priklausantis dietinis maitinimas.

Kaip jau nurodyta, civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Byloje nėra nustatyta neteisėtų atsakovo veiksmų, pareiškėjui 2017-07-11 buvo paskirta dieta - R?B? gydymosi LALV slaugos skyriuje laikotarpiu, jį išrašant iš ligoninės išraše (epikrizėje) rekomenduotame gydyme dietinis maitinimas neberekomenduotas, jokių kitų neginčytinų įrodymų, jog pareiškėjui buvo paskirtas neterminuotas dietinis maitinimas, nėra.

Įvertinus virš išdėstytą, teismas mano, jog pareiškėjas neįrodė pateikto skundo, skunde išdėstytos aplinkybės paneigtos bylos medžiaga, tad skundas yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per sprendimą priėmusius teismo rūmus.

Teisėjas Arvydas Martinavičius