- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-09
- Bylos Nr.
- BIK-250/2026
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Alvydas Pikelis (pirm.), Alenas Piesliakas, Artūras Ridikas
- Nuteistasis
- L. A.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Artūro Ridiko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo L. A. kasacinio skundo dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 18 d. nutarties priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu L. A. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. nuosprendį, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 18 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Kasaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nekaltumo prezumpcijos ir teisingo bylos išnagrinėjimo principus, o savo išvadą pagrindė remiantis prielaidomis.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas išsamiai netyrė pateikto apeliacinio skundo ir nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra išsamiai motyvuotas ir neprieštaraujantis procesinėms teisės normoms.
Kasaciniame skunde nesutinkama su teismų atliktu įrodymų vertinimu, keliamas klausimas dėl įrodymų patikimumo ir pakankamumo nuteistojo kaltei pagrįsti, ginčijama Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos Specialisto išvada, darant prielaidą, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje ant tiriamo objekto DNR pėdsakus galėjo palikti kiti asmenys. Be to teigiama, kad specialisto išvada neįrodo, kad nuteistasis žinojo, jog tirtoje plastiko dėžutėje buvo narkotinės ar psichotropinės medžiagos.
Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, jog byloje nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kasatoriaus ir D. Š. tarpusavio susitarimą daryti nusikalstamą veiką, o taip pat nenustatytas ir kasatoriaus vaidmuo darant šią nusikalstamą veiką.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas vienu iš pakankamų įrodymų kasatoriaus kaltei pagrįsti nurodė užrašų knygutėje rastus ranka darytus kasatoriaus įrašus su asmenų banko sąskaitomis. Tačiau teismui nepaneigus šių įrodymų patikimumo ir suteikus jiems lemiamą reikšmę, liko nepašalintų abejonių, ar įrodymų vertinimas buvo išsamus ir neprieštaraujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimams. Kadangi ir išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka liko nepašalintų abejonių, jos, vadovaujantis in dubio pro reo principu, turėjo būti aiškinamos L. A. naudai.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus apibrėžia BPK 369 straipsnis, nustatantis, kad įsiteisėjęs nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu: 1) netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas; 2) padaryta esminių BPK pažeidimų. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų).
Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasaciniu skundu, BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų nenustatė. Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti ir teisiniais argumentais pagrindžiami kasacijos pagrindai (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nors kasatorius nurodo, kad buvo netinkamai pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalis, BK 260 straipsnio 1 dalis ir padaryti BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 44 straipsnio 6 dalies, BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimai, išdėstyti motyvai grindžiami ne teisiniais argumentais, o nesutikimu su atliktu įrodymų vertinimu, pateikiant savąją įrodymų vertinimo versiją bei keliant klausimą dėl įrodymų patikimumo ir pakankamumo. Kai kasatorius kasaciniame skunde nurodo kasacijos pagrindą, tačiau nepateikia jį patvirtinančių teisinių argumentų, arba pateikia atitinkamus argumentus, tačiau jų nesieja su konkrečiu kasacijos pagrindu, kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-719/2026). Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-788/2019).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais ir 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti nuteistojo L. A. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.