- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-12
- Bylos Nr.
- ATP-243-366/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00924-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Sigitas Bagdonavičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) – apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutarimo E. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamu nutarimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio teisės pažeidimo bylą E. Č. atžvilgiu pagal ATPK 163² straipsnio 1 dalį nutraukė. Administracinio teisės pažeidimo protokolas E. Č. buvo surašytas už tai, kad jis 2014-03-28 apie 09.30 val., adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., jis pardavė akcizais apmokestinamą prekę, cigarečių pakelį ,,(duomenys neskelbtini)“ su Baltarusijos Respublikos banderole, kurio muitinė vertė 7,58 Lt, neturėdamas nustatyta tvarka išduotos licenzijos verstis tokia ūkine veikla ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Tabako kontrolės įstatymo 10 straipsnio 1 dalį bei padarė ATPK 163² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-04-18 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo tirti įgaliotai institucijai (Panevėžio apskrities VPK Panevėžio rajono PK Viešosios policijos skyriui). Nurodo, jog Panevėžio miesto apylinkės teismas nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą nepilnai, nevisapusiškai įvertino byloje esančias aplinkybes ir ją nepagrįstai nutraukė. Šiam teiginiui pagrįsti Institucija cituoja skundžiamą nutarimą bei teigia, kad E. Č. parodymai neatitinka administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų, tai yra V. B. savo paaiškinime nurodo, kad žinojo, kad (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., prekiaujama rusiškomis cigaretėmis, įėjęs į kiemą sutiko vyriškį (kurį apibūdino), kuris nuėjo į namus ir atnešė cigarečių pakelį firmos „(duomenys neskelbtini)“ už 4,50 Lt. Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, jog stebėjo minėtą namą, nes Panevėžio rajono policijos komisariate yra užvesta rašytinė kaupiamoji medžiaga dėl pardavimo akcizinių prekių, minėtu adresu. Policijos pareigūnai matė, kaip užėjo vyriškis (pil., V. B.) bei kieme sutikęs namo šeimininką (E. Č.) pakalbėjo, o šis nuėjo į namą atnešė rankoje daiktą panašų į cigarečių pakelį ir vyriškis išėjo į gatvę ir tik todėl buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Medžiagoje matyti, kad iš V. B. padarytas poėmis 1 cigarečių pakelis firmos „(duomenys neskelbtini)“ su Baltarusijos Respublikos banderole. Po nustatyto administracinio teisės pažeidimo, t.y. 1 cigarečių pakelio pardavimo, buvo apklausiamas paaiškinimu E. Č. (E. Č. matė, kad iš jo išėjusį V. B. sustabdė policijos pareigūnai ir šis jiems pateikė cigarečių pakelį) kuris demonstratyviai nurodė, kad jis neprisipažins dėl cigarečių pardavimo paaiškinime, nors žodžiu neneigė pardavimą.
Institucija taip pat nurodo, jog surašant administracinio teisės pažeidimo fabulą, administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) (Roik Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo neteisingai suformuotas administracinio teisės pažeidimo kaltinimas E. Č.. E. Č. buvo surašomas administracinis teisės pažeidimo protokolas už 1 cigarečių pakelio pardavimą (ATPK 163² straipsnio l dalis), o ne už tai, kad neturėdamas nustatyta tvarka išduotos licenzijos verstis tokia ūkine veikla (ATPK 173 straipsnis). Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo eilę pastebėtų administracinės medžiagos įforminimo pažeidimų ir nors pagal ATPK 284 straipsnio 2 dalį - turi teisę pakeisti nuorodą į kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą ir t.t., tačiau to nepadarė.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą E. Č. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-04-18 nutarimą palikti galioti nepakeistą. Nurodo, kad nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir teigia, kad nepardavė V. B. cigarečių pakelių su Baltarusijos Respublikos banderole. 2014-03-28 V. B. atėjo į jo sodybos kiemą. Jis paprašė pasiskolinti kastuvą, tačiau kastuvo jam nepaskolino, kadangi negavo žmonos sutikimo. Po šio pokalbio V. B. išėjo iš ir nuėjo kapinių link. Netrukus į jo kiemą atvyko policijos pareigūnai ir paaiškino, kad iš V. B. paėmė cigarečių pakelį su kitos šalies – Baltarusijos banderole. Jiems paaiškino, kad V. B. jokio cigarečių pakelio neperdavė, kadangi jis prašė ne cigarečių, o paskolinti kastuvą, kurio neskolino.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Institucija apeliaciniu skundu nesutikdama su apylinkės teismo priimtu sprendimu iš esmės ginčija įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms – Institucija nesutinka su apylinkės teismo išvadomis ir teigia, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamai įrodymų pagrindžiančių E. Č. kaltę dėl jo padaryto, ATPK 163² straipsnio 1 dalyje numatyto, administracinio teisės pažeidimo. Taigi iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad Institucija savaip interpretuoja byloje nustatytas faktines aplinkybes ir siūlo besąlygiškai remtis jos dėstomu vertinimu, o ne byloje esančiu ir išnagrinėtų duomenų visetu. Šios aplinkybės rodo, kad Institucija tik jai palankų įrodymų vertinimą laikytų tinkamu ir teisingu. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visumą byloje surinktų įrodymų, ir dėl jų padarė teisingas išvadas, dėl to pagrįstai konstatavo, jog byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta – E. Č., padarė jam inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 163² straipsnio 1 dalyje. Daryti kitokias išvadas apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Tai, kad byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų Institucija, dar nereiškia, kad į jas nebuvo atsižvelgta.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-6511/2010).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių E. Č. kaltę padarius ATPK 163² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys tvirtina, kad priimdamas ginčijamą nutarimą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.
Institucijos teigimu, esminis E. Č. kaltę patvirtinantis ir surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes pagrindžiantis įrodymas – V. B., kuris net nebuvo apklaustas teismo posėdyje, paaiškinimas, kuriame jis nurodęs, jog jis nuėjo į (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., esantį gyvenamąjį namą, nes žinojo, kad ten prekiauja cigaretėmis. Ten susitiko iš matymo jam pažįstamą vyriškį, apie 30-40 metų amžiaus, jo vardo ir pavardės nežino, ir jo paprašė, kad jam parduotų pakelį cigarečių. Tas vyriškis iš namų atnešė ir padavė 1 pakelį rusiškų cigarečių „(duomenys neskelbtini)“ ir jam sumokėjo 4,50 Lt (11 b.l.). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Institucijos nurodoma aplinkybė, kad policijos pareigūnai tiesiogiai matė, kaip E. Č. nuėjo į namą ir atnešė rankoje daiktą panašų į cigarečių pakelį, kurį perdavė V. B. atsirado tik apeliaciniame skunde, tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo byloje esančiuose policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (7-8 b.l.) yra nurodyta, jog jiems stebint gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., apie 9.30 val. pastebėtas į namo kiemą įeinantis vyriškis, kuris maždaug po 5 minučių išėjo. Taigi, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta įrodymų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą dėl teisei priešingų E. Č. veiksmų.
Kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, Institucija nagrinėjamu atveju iš esmės neatliko jokių veiksmų siekdama surinkti administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimui reikšmingus duomenis – nebuvo padaryta nei krata, kuri galėtų patvirtinti ar paneigti E. Č. nurodytą aplinkybę, jog jis neprekiauja cigaretėmis, neišimti iš E. Č. pinigai, kurie pagal V. B. byloje esantį rašytinį paaiškinimą, buvo perduoti E. Č. už cigarečių pakelį, V. B. paaiškinime taip pat nedetalizavo to asmens iš kurio galimai pirko cigaretes ir pan., ir nors apeliaciniame skunde ir teigiama priešingai, tačiau administracinio teisės pažeidimo byloje esantys duomenys – tarnybiniai pranešimai, leidžia tvirtinti, kad patys policijos pareigūnai cigarečių pakelio pardavimo nestebėjo ir to fakto patvirtinti negali.
Institucija prašymą grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai iš esmės grindžia tuo, jog surašant administracinio teisės pažeidimo fabulą buvo neteisingai suformuluotas kaltinimas E. Č., tai yra jog 1 pakelį cigarečių jis pardavė neturėdamas nustatyta tvarka išduotos licenzijos verstis tokia ūkine veikla, tačiau pagrindo tenkinti šį prašymą nagrinėjamu atveju nėra pagrindo. Kaip jau ir minėta administracinio teisės pažeidimo byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, kuriais remiantis butų galima daryti išvadą dėl paties cigarečių pardavimo fakto, o ir apeliaciniame skunde Institucija nenurodė jokių aplinkybių, kad gali pateikti papildomų duomenų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo tirti įgaliotai institucijai.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą 2014 m. balandžio 18 d. nutarimą, tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti Institucijos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių Panevėžio miesto apylinkės teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
NUTARIA:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.
Šis nutarimas neskundžiamas.