Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. Š. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nutarimo A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas A. Š. surašytas už tai, kad jis 2014-02-11 22.55 val. Jonavoje, Panerių g., būdamas neblaivus (1.31 prom.) ir neįgijęs teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai 2009-02-23 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 str. jau buvo paskirta piniginė 4500,- litų bauda, apie kurios sumokėjimą duomenų nėra, be to automobilis neapdraustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. Tuo pažeidė KET 14, 238 p. reikalavimus, už ką numatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 130² str. ir 123 str. 5 d.

Ginčo dėl pažeidimo nėra. Aukštesnysis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 130² str. ir 123 str. 5 d. numatytus pažeidimus. A. Š. apeliaciniame skunde kelia nuobaudos individualizavimo klausimą ir prašo sušvelninti jam skirto administracinio arešto terminą.

Motyvuojamoji dalis

A. Š. apeliacinis skundas netenkintinas.

Už ATPK 130¹ str. numatytą pažeidimą asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, skiriamas administracinis areštas nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu. ATPK nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Parenkant nuobaudos rūšį, teismas turi įvertinti, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje nurodytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje.

Pagal ATPK 20 straipsnį, administracinė nuobauda – tai atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.

Pažeidėjui skiriamos nuobaudos dydis nustatomas pagal ATPK 30² str. nustatytas taisykles, t.y. pagal jos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tačiau ATPK 30 str. 2 d., reglamentuojančioje nuobaudų skyrimo bendrąsias taisykles, nurodyta, kad skiriant nuobaudą, be paminėtų sunkinančių ir lengvinančių atsakomybę aplinkybių atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę. Be to, ir ATPK 30² str. 3 d. numato, kad baudos dydžio didinimas ar mažinimas motyvuojamas organo, nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, nutarime, kas reiškia, kad teismas turi teisę motyvuotai skirti švelnesnę ar griežtesnę bausmę, nei numatyta pagal ATPK 30² str. 1 d. taisykles. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, prieš skiriant nuobaudą pagal numatytas taisykles, visų pirma reikia spręsti, ar tokia nuobauda atitiks jai keliamus tikslus.

Iš pažymos apie asmens nubaudimus matyti, kad A. Š. sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, už ką ne kartą baustas griežtomis nuobaudomis: jau 2005, 2007 metais jis buvo baustas už automobilio vairavimą neturint vairuotojo pažymėjimo, taip pat dar ir būdamas neblaivus, 2009-02-23 nutarimu jis baustas pagal ATPK 129 str. 4500 Lt bauda, už tai, kad vairavo būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, po to apeliantas dar du kartus - 2011-06-27 ir 2012-02-13 buvo baustas už analogiškus pažeidimus, paskiriant sankcijoje numatytas nuobaudas - administracinį areštą su transporto priemonių konfiskavimu. Tačiau visos šios A. Š. taikytos nuobaudos įtakos jo elgesiui neturėjo ir jis vėl padarė tokį patį pažeidimą - vairavo automobilį neturėdamas tam teisės ir būdamas neblaivus, už ką skundžiamu nutarimu jam paskirta administracinė nuobauda. Šios aplinkybės apibūdina apeliantą kaip piktybišką teisės pažeidėją, kuris ignoruoja visuomenės nustatytas elgesio normas, įžūliai pažeidinėja įstatymus, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro ir nerodo jokio noro pasitaisyti.

Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog teismas, skirdamas pažeidėjui maksimalų ATPK 130¹ str. numatytą administracinio arešto terminą, padarė teisingą išvadą, kad ši nuobauda yra adekvati padaryto pažeidimo pavojingumui ir tik paskyrus A. Š. būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Skunde apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad jis turi tris vaikus, žmona nedirba, augina mažametę dukrą, ir jam paskirta nuobauda sutrukdytų greičiau įsidarbinti ir prisidėti prie šeimos gerovės. Aukštesnysis teismas pažymi, kad tai, jog pažeidėjui paskirta nuobauda sukels neigiamus padarinius dėl finansinių, šeiminių aplinkybių, nesudaro pagrindo teigti, jog paskirtoji administracinė nuobauda akivaizdžiai neproporcinga padarytam pažeidimui ir nuobaudos siekiamiems tikslams. Pažymėtina, kad asmuo privalo numatyti bei atsakingai įvertinti savo elgesį, galimas pasekmes, administracinės nuobaudos tikslas yra ir tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, ir tuo siekiama prevencijos tikslų. Apelianto nurodytos šeimyninės aplinkybės neįtakojo jo elgtis teisėtai ir nedaryti teisės pažeidimų, todėl teismo įsitikinimu, pažeidėjui paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta siekiant nubausti bei auklėti nubaustą asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles bei kad nedarytų naujų teisės pažeidimų.

Įvertinus visas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. Š. apeliacinio skundo netenkinti ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.