- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-15
- Bylos Nr.
- I-2308-621/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01268-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- N. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas N. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2, 14, 21 b.l.) ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI), 3000 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad būnant Šiaulių TI, 2014-10-3113.36 val. Šiaulių TI buvo gautas pranešimas iš Panevėžio m. apylinkės teismo apie teismo posėdį dėl kardomosios priemonės suėmimo pratęsimo nagrinėjimo. Pareiškėjui šis dokumentas buvo įteiktas 2014-11-04 apie 16 val. Gavęs dokumentą, pareiškėjas pastebėjo, kad ant dokumento yra taisymo žymės. Geriau pasižiūrėjęs prieš šviesą pamatė, kad dokumentas buvo užregistruotas ankstesne data, bet užtušuota baltu korektoriumi ir ranka parašyta data, kad dokumentas gautas 2014-11-03. Nieko nelaukęs parašė skundą Šiaulių TI direktoriui. Gavo atsakymą, kuriame nurodyta, kad administracijos reikalų raštvedė padarė klaidą. Pareiškėjo nuomone, atsakovo veiksmai buvo nepakankamai rūpestingi, atsakovas nesilaikė įstatymų, tai sąlygojo pareiškėjui neturtinės žalos atsiradimo faktą, t.y. pareiškėjui sukėlė agresiją, neigiamus išgyvenimus, stresą, dvasines kančias, nepasitikėjimo jausmą, neapykantą, užkirto galimybę teisme apginti savo, kaip žmogaus, teises, patyrė išsiskyrimą su mylima moterimi, dėl šio incidento prarado du vaikus, ne savo, bet juos augino 8 metus, prarado socialinius ryšius.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jam įteikė dokumentą su užtušuota korektoriumi kita gavimo registracijos data. Dėl šių neteisėtų veiksmų pareiškėjas turėjo daužyti kameros duris, patyrė nervinį stresą, tai sukėlė nepasitikėjimą pareigūnais.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (97–101 b.l.) nurodė, kad su pareiškėjo N. Š. skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, bylą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad 2014-11-05 Šiaulių TI kalintis suimtasis N. Š. skundu reg. Nr. 71/04-7808 kreipėsi į Šiaulių TI direktoriaus pavaduotoją, vykdantį direktoriaus funkcijas, P. Ž. dėl netinkamo, jo manymu, dokumento registravimo ir įteikimo. Dėl suimtojo N. Š. 2014-11-05 skundo buvo pavesta išsiaiškinti Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkei J. L.. Atlikęs tarnybinį tyrimą Šiaulių tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyrius 2014-12-02 surašė tarnybinio tyrimo išvadą „Dėl suimtojo N. Š. 2014-11-05 skundo Nr. 71/04-7808“ bei 2014-12-02 pareiškėjui buvo išsiųstas atsakymas, kuriame išdėstytos tyrimo aplinkybės ir pareiškėjas informuojamas, kad nesutikus su gautu atsakymu, turi teisę jį apskųsti.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įstatymo numatytais atvejais skundas (prašymas) pirmiausia turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, po to skundas gali būti paduodamas ir administraciniam teismui. Specialusis įstatymas, reglamentuojantis bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus – Bausmių vykdymo kodeksas – numato privalomą bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų bei sprendimų išankstinio nagrinėjimo tvarką (BVK 143 str. 8 d., 183 str. 1–3 d.).
Kadangi administracinis ginčas dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2014-12-02 atsakymo į skundą Nr. 17/01-2521 nėra išnagrinėtas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, jis negali būti nagrinėjamas teisme (ABTĮ 22 str.3 d., 25 str. l d.) (2011 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2540/2011). Kadangi pareiškėjas nepasinaudojo privaloma ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, ir nėra galimybės pasinaudoti šia tvarka, todėl vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 8 dalimi byla turi būti nutraukiama. Atsakovas mano, kad pareiškėjas, būdamas rūpestingas savo teisių gynėjas, turėjo elgtis logiškai, rūpestingai ir, nesutikdamas su Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu, pasirūpinti apskundimu. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjui būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje, jo galimybės laiku ir operatyviai kreiptis dėl apskundimo nebuvo ribojamos.
Šalies argumentai
Iš 2014-12-02 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014-11-05 Šiaulių TI kalintis suimtasis N. Š. skundu reg. Nr. 71/04-7808 kreipėsi į Šiaulių TI direktoriaus pavaduotoją, vykdantį direktoriaus funkcijas, P. Ž. dėl netinkamo, jo manymu, dokumento registravimo ir įteikimo. Dėl suimtojo N. Š. 2014-11-05 skundo buvo pavesta išsiaiškinti Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkei J. L..
Tyrimo metu nustatyta, jog 2014-10-31 Šiaulių TI buvo gautas Panevėžio miesto apylinkės teismo pranešimas reg. Nr. 1-723-879/2014, adresuotas suimtajam N. Š., dėl teismo posėdžio. Tą dieną suimtasis N. Š. buvo kalinamas Šiaulių TI. Minėtas teismo pranešimas buvo gautas faksu, t.y. ne uždarame voke. Minėtas teismo dokumentas buvo įtrauktas į Gautų uždarų laiškų, pranešimų, skirtų suimtiesiems, nuteistiesiems, apskaitos žurnalą ir iš karto, nesupažindinus įstaigos vadovo su dokumentu, perduotas Įskaitos skyriaus darbuotojui. Kaip rodo praktika, kad ne tik šiuo atveju, bet visada, su tokio pobūdžio dokumentais Šiaulių TI direktorius nesupažindinamas, vykdytojas nepaskiriamas ir be įstaigos vadovo rezoliucijos perduodamas Įskaitos skyriaus darbuotojui. Šio tyrimo metu buvo daryta prielaida, kad tokių dokumentų, adresuotų suimtiesiems, įtraukimas į Gautų uždarų laiškų, pranešimų, skirtų suimtiesiems, nuteistiesiems, apskaitos žurnalą ir be įstaigos vadovo supažindinimo su dokumentu, kuris neturi galimybės paskirti vykdytojo, pažeidžia Taisyklių 23 punkte numatytus reikalavimus. Tyrimo metu nustatyta, kad 2014-10-31 13.36 val. Šiaulių TI buvo gautas Panevėžio miesto apylinkės teismo pranešimas reg. Nr. 1-723-879/2014, adresuotas suimtajam N. Š., dėl teismo posėdžio, kurį iš pradžių Administracijos reikalų skyriaus raštvedė L. K. planavo užregistruoti į Gautų dokumentų registrą. Po to raštvedė L. K. priėmė sprendimą, kad minimas dokumentas turi būti užregistruotas Gautų uždarų laiškų, pranešimų, skirtų suimtiesiems, nuteistiesiems, apskaitos žurnale, todėl dokumentą tą pačią dieną, teigia, perdavusi raštvedei U. S.. Kadangi 2014-10-31 Šiaulių TI administracijos darbo laikas buvo iki 14.15 val., tikėtina, kad minimą dokumentą L. K. perdavė U. S. baigiantis darbo valandoms arba sekančią darbo dieną, t.y. 2014-11-03. Tyrimo metu nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kada U. S. dokumentas registravimui buvo perduotas. Todėl nėra pakankamai surinkta įrodymų, patvirtinančių, kas iš raštvedžių pažeidė Taisyklių 10 punkte nustatytus reikalavimus, t.y. kad dokumentai registruojami tą dieną, kai jie gaunami. Tyrimo metu peržiūrėjus Administracijos reikalų skyriaus raštvedžiams pavestas atlikti pareigybių aprašymuose numatytas funkcijas, nustatyta, kad kiekviena raštvedžio pareigybė turi konkrečią paskirtį. Todėl konstatuota, kad 2014-10-31 gautą Šiaulių TI Panevėžio miesto apylinkės teismo pranešimą reg. Nr. 1-723-879/2014, adresuotą suimtajam N. Š., dėl teismo posėdžio, pagal pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, turėjo registruoti Administracijos reikalų skyriaus raštvedė L. K., kadangi ji yra atsakinga už gaunamos korespondencijos tvarkymą o ne dokumentų administravimą direktoriaus priimamajame vykdanti raštvedė U. S., kuri šią funkciją turėtų atlikti tik pavaduodama Administracijos reikalų skyriaus raštvedžius ligos, komandiruotės, atostogų ir kt. atvejais (Šiaulių TI direktoriaus 2012-12-03 įsakymu Nr. 1/01-253 patvirtinto Administracijos reikalų skyriaus raštvedžio pareigybės aprašymo 13 punktas). Jei nebūtų išderintas raštvedžių funkcijų atlikimas pagal numatytas pareigybių aprašymuose pavestas funkcijas, tikėtina, kad toks dokumento registravimo pažeidimas, nurodytas suimtojo N. Š. skunde, ir nebūtų įvykęs, o padarius pažeidimą, būtų konkretus asmuo, kuriam ir būtų galima taikyti drausminę atsakomybę. Be to, tyrimo metu nustatyta, kad dokumentų administravimą direktoriaus priimamajame vykdanti Administracijos reikalų skyriaus raštvedė U. S. atlieka ir dalį kitos Administracijos reikalų skyriaus raštvedės E. C., kuriai pavesta tvarkyti siunčiamą korespondenciją, funkcijas, t. y. pildo Siunčiamų suimtųjų ir nuteistųjų prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų apskaitos žurnalą, Siunčiamų atsakymų į asmenų prašymus, pranešimus bei skundus registrą. Administracijos reikalų skyriaus raštvedžių pareigybių aprašymuose yra numatyta funkcija vykdyti kitus su užimamomis pareigomis susijusius įstaigos direktoriaus, jo pavaduotojo pagal priskirtą veiklos sritį bei Administracijos reikalų skyriaus viršininko nenuolatinio pobūdžio pavedimus bei nurodymus. Papildomas funkcijas, nenumatytas pareigybių aprašyme, raštvedė U. S. Administracijos reikalų skyriaus viršininkės A. A. nurodymu vykdo maždaug nuo 2013 metų pradžios. Pagal tyrimo metu surinktus duomenis, darytina išvada, kad būtina pavesti Administracijos reikalų skyriaus viršininkei A. A. peržiūrėti jai pavaldžių darbuotojų atliekamą darbą ir pavesti atlikti darbuotojams pagal pareigybių paskirtį tik tas funkcijas, kurios numatytos pareigybių aprašymuose. Taip pat suimtasis N. Š. savo skunde nurodė ir tai, kad 2014-10-31 Panevėžio miesto apylinkės teismo pranešimas tą pačią dieną nebuvo užregistruotas ir jam nebuvo tą pačią dieną įteiktas, todėl jis prarado galimybę kreiptis į teismą su prašymu, kad jis būtų etapuojamas į teismo posėdį, vyksiantį 2014-11-10. Nustatyta, kad šiuo atveju Šiaulių TI darbuotojų veiksmuose pažeidimo nėra, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 15 straipsnio bei Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172, 45 punkto nuostatomis, suimtųjų vardu gauti atsakymai, pranešimai ir pan. (išskyrus teismo nutartis) įgaliotų darbuotojų yra įteikiami per dvi darbo dienas nuo jų gavimo dienos. 2014-10-31 Šiaulių tardymo izoliatoriuje gautas Panevėžio miesto apylinkės teismo pranešimas suimtajam N. Š. pasirašytinai įteiktas 2014-11-04, todėl įteikimo terminas nepažeistas. Atsižvelgiant į tai, N. Š. turėjo galimybę kreiptis į teismą dėl 2014-11-10 vyksiančio teismo posėdžio.
Atlikus tyrimą ir įvertinus tyrimo metu surinktus duomenis, konstatuota, kad 2014-10-31 gavus Šiaulių TI faksu iš Panevėžio miesto apylinkės teismo siųstą suimtajam N. Š. adresuotą pranešimą dėl teismo posėdžio, jis nebuvo tą pačią dieną įtrauktas į apskaitos žurnalą, buvo pažeistos Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-118 (toliau – Taisyklės), 10 punkto nuostatos, kuriose numatyta, kad „įstaigos parengti ir gauti su jos veikla susiję dokumentai turi būti užregistruoti. Dokumentai įstaigoje registruojami vieną kartą. Dokumentai registruojami tą dieną, kai jie gaunami, pasirašomi ar patvirtinami“. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Administracijos reikalų skyriaus raštvedės atlieka dalį funkcijų, kurios nenumatytos jų pareigybių aprašymuose, drausminės nuobaudos už šį padarytą pažeidimą Administracijos reikalų skyriaus raštvedei L. K. ir raštvedei U. S. nebuvo skirtos.
Žemesnės instancijos teismas
Būtina pažymėti, jog vadovaujantis LR suėmimo vykdymo įstatymo 15 straipsnio bei Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 45 punkto nuostatomis, suimtųjų vardu gauti atsakymai, pranešimai ir pan. (išskyrus teismo nutartis) įgaliotų darbuotojų yra įteikiami per 2 darbo dienas nuo jų gavimo dienos. Todėl atsakovas padarė išvadą, jog įteikimo terminas nepažeistas, nes Panevėžio apylinkės teismo pranešimas pareiškėjui įteiktas per 2 darbo dienas.
Pareiškėjo pretenzijos atsakovui laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo N. Š. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas N. Š. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas nurodo, jog neturtinę žalą patyrė dėl neteisėtų Šiaulių TI veiksmų, t.y. Šiaulių TI jam įteikė dokumentą, gautą iš Panevėžio miesto apylinkės teismo, kuris buvo adresuotas pareiškėjui, su užtušuota korektoriumi kita gavimo registracijos data, be to, dokumentas įteiktas pavėluotai. Iš byloje esančio Panevėžio miesto apylinkės teismo pranešimo (3 b.l.) matyti, kad šis raštas adresuotas N. Š., jame nurodoma, kad 2014 m. lapkričio 10 d. 11.00 val. Panevėžio miesto apylinkės teisme įvyks teismo posėdis dėl pareiškėjui paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo. Nurodyta, kad pareiškėjas į teismo posėdį pristatomas nebus, teismo sprendimas bus jam išsiųstas. Šis raštas gautas Šiaulių tardymo izoliatoriuje faksu 2014-10-31 13:36 val. Dešiniame viršutiniame rašto kampe matyti baltu korektoriumi užtušuotas tekstas, o ant jo uždėtas registracijos spaudas ir užrašyta registracijos data 2014-11-03 bei registracijos Nr. 5332. Pareiškėjas dėl šio rašto įteikimo bei jame padarytų ištaisymų pateikė skundą Šiaulių TI direktoriui (60–61 b.l.). Dėl gauto skundo Šiaulių TI atliko tyrimą ir surašė tarnybinio tyrimo išvadą (63–69 b.l.), kurioje nusprendė tarnybinį tyrimą laikyti baigtu; pripažinti, kad Šiaulių TI 2014-10-31 gavus faksu Šiaulių tardymo izoliatoriuje iš Panevėžio miesto apylinkės teismo siųstą suimtajam N. Š. adresuotą pranešimą dėl teismo posėdžio ir jo neužregistravus tą pačią dieną, pažeistos Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-118 (toliau – taisyklės), 10 punkto nuostatos; Šiaulių TI Administracijos reikalų skyriaus vyresniajai raštvedei L. G., raštvedei L. K. ir raštvedei U. S. drausminių nuobaudų neskirti; Šiaulių TI Administracijos reikalų skyriaus viršininkei A. A. pavesti peržiūrėti jai pavaldžių darbuotojų atliekamą darbą ir pavesti atlikti darbuotojams pagal pareigybių paskirtį tik tas funkcijas, kurios numatytos pareigybių aprašymuose; Šiaulių TI Administracijos reikalų skyriaus viršininkei A. A. pravesti jai pavaldžių darbuotojų pasitarimą, kurio metu aptarti suimtojo N. Š. skundo tyrimo metu nustatytas aplinkybes, pažeidimus bei užtikrinti, kad ateityje analogiški atvejai nepasikartotų. Iš tarnybinio tyrimo išvados matyti, kad gautas raštas nebuvo užregistruotas tą pačią dieną, kitų pažeidimų nenustatyta.
Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ant rašto yra padaryti taisymai korektoriumi, be to, raštas įteiktas pareiškėjui pavėluotai. Teisės aktai nenumato termino, per kurį turi būti įteiktas suimtajam adresuotas raštas iš kitos įstaigos. Kadangi teisės akto, reglamentuojančio ginčo santykį, nėra, todėl taikytini teisės aktai, reglamentuojantys panašius santykius. Suėmimo vykdymo įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atsakymai į suimtųjų pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus per dvi darbo dienas nuo jų gavimo momento pasirašytinai įteikiami suimtiesiems. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, VII skyriuje (36–45 punktuose) reglamentuotas suimtųjų laiškų, pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų priėmimas, išsiuntimas ir atsakymų į juos įteikimas, kopijavimo ir spausdinimo paslaugų teikimas. Šiame skyriuje numatyta, kad suimtajam atsiųstas laiškas prieš jį įteikiant suimtojo akivaizdoje atplėšiamas ir neskaitant patikrinamas, ar jame nėra daiktų ir reikmenų, kuriuos suimtiesiems draudžiama turėti (38 punktas); perkėlus suimtąjį į kitą laisvės atėmimo vietą, jo vardu gauti laiškai ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo laiško gavimo dienos tardymo izoliatoriaus sąskaita persiunčiami į tą įstaigą, į kurią suimtasis perkeltas (39 punktas); paleistų iš tardymo izoliatoriaus suimtųjų vardu gauti laiškai ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo laiško gavimo dienos tardymo izoliatoriaus sąskaita persiunčiami adresu, kurį suimtasis nurodė tardymo izoliatoriaus administracijai <...> (40 punktas); atsakymus į suimtųjų pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus suimtiesiems tardymo izoliatoriaus direktoriaus įgalioti darbuotojai įteikia per dvi darbo dienas nuo jų gavimo momento suimtajam pasirašant Suimtiesiems atsiųstų atsakymų apskaitos žurnale (8 priedas) (45 punktas). Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad raštą, gautą iš kitos įstaigos, Šiaulių TI turėtų įteikti suimtajam per protingą terminą atsižvelgiant į raštinės darbo krūvį. Teismas atsižvelgdamas į panašius santykius reglamentuojančių teisės normų visumą konstatuoja, kad protingas terminas, per kurį turėtų būti įteiktas suimtajam raštas, gautas iš kitos įstaigos, – dvi darbo dienos. Kaip minėta, Šiaulių TI pareiškėjui adresuotas raštas buvo gautas 2014 m. spalio 31 d. (penktadienį). Pirma darbo diena buvo 2014 m. lapkričio 3 d. (pirmadienis), antra darbo diena – 2014-11-04. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo bei kitų byloje esančių dokumentų, pareiškėjui gautas raštas buvo įteiktas 2014-11-04, t.y. per dvi darbo dienas nuo gavimo Šiaulių TI, todėl konstatuotina, kad pareiškėjui raštas buvo įteiktas laiku, nepažeidžiant nustatyto termino.
Kaip minėta, valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Šiaulių TI neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad Šiaulių TI neužregistravo iš Panevėžio miesto apylinkės teismo gauto rašto tą pačią dieną, ir taip buvo pažeistos Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-118, 10 punkto nuostatos. Tačiau, įvertinus tai, kad pareiškėjui raštas įteiktas per dvi darbo dienas nuo jo gavimo Šiaulių TI, o ne nuo registravimo dienos, todėl nėra priežastinio ryšio tarp Šiaulių TI neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodomų pasekmių. Kitų Šiaulių TI neteisėtų veiksmų nenustatyta. Nesant visumos sąlygų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, pareiškėjo prašymas priteisti jam neturtinės 3000 Eur žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88straipsnio 1 dalies1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo N. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.