Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) vadovu, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį, institucija surašiusi pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas, kuriuo prašoma: 1) iškelti administracinio nusižengimo bylą R. M.; 2) už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą paskirti R. M. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį – 2200 Eur dydžio baudą.

Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini) (toliau - Bendrovė), (duomenys neskelbtini) , įsteigta (duomenys neskelbtini) . Bendrovės vadovas nuo 2024-01-08 iki dabar - R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) Bendrovė yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024-08-23 duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 176.949,88 Eur.

Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, 2024-04-22 buvo pradėtas Bendrovės operatyvus patikrinimas, Operatyvus patikrinimas baigtas 2024-05-13, surašant 2024-05-16 operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Operatyvaus patikrinimo metu buvo patikrinta (duomenys neskelbtini) mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymas per laikotarpį nuo 2023-12-01 iki 2024-03-31. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė, vykdydama veiklą ir gaudama pajamas, atsiskaitė su kitais kreditoriais, būdama skolinga valstybės (savivaldybės) biudžetui. Tokiu būdu, Bendrovė, vykdydama operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodytus mokėjimus, pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, nes mokėjimai per atskaitingą asmenį buvo atlikti Bendrovei turint mokestinę nepriemoką.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmuo R. M. su pareiškimu nesutiko. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo neprisipažino. Parodė, kad mokėjimai buvo atliekami išmokant įmonės darbuotojams algas pagal atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, numatytą CK 6.930¹ straipsnyje. Taip pat buvo atliktas mokėjimas (duomenys neskelbtini) už gyventojų sunaudotą elektros energiją.

Institucijos, surašiusios pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 120 straipsnį numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais). Administracinio nusižengimo byla dėl ATPK 120 straipsnyje numatyto nusižengimo, pradedama atitinkamai pagal akcininko, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario ar kreditoriaus pareiškimą, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių ar kreditorių teisių pažeidimus (ANK 590 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 40 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios mokesčių mokėtojo pareigos mokestiniuose teisiniuose santykiuose. Pastebėtina, jog minėtoje nuostatoje nurodomas pareigų sąrašas nėra baigtinis, mokesčių mokėtojas privalo atlikti ir kitas MAĮ bei kituose įstatymuose ir lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas.

CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas - fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas i biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Įstatymų leidėjas nuo 2013-10-01 CK 6.923 straipsnio nuostatas dėl lėšų nurašymo iš banko sąskaitos eilės perkėlė į CK 6.930¹ straipsnį, išplečiant normos taikymą, t. y. nustatant atsiskaitymų tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais eilę, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Šio CK pakeitimo tikslas užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.

Nagrinėjamu atveju prašoma (duomenys neskelbtini) vadovui R. M. iškelti administracinio nusižengimo bylą ir skirti nuobaudą būtent už šios bendrovės kreditoriaus - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pažeistas teises – valstybės biudžetui nesumokėtą mokestį, kai tuo tarpu (duomenys neskelbtini) su kitais kreditoriais atsiskaitymus vykdė. Įvertinus byloje nustatytus duomenis, darytina išvada, kad R. M. vadovaujama (duomenys neskelbtini), vykdydama veiklą ir gaudama pajamas, atsiskaitydama su kitais kreditoriais, t. y., sumokėdama tiekėjams už prekes ir paslaugas, pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo nuostatas, nes CK 6.930¹ straipsnis reglamentuoja skolininko – fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumo tvarką. Būtent CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punktas imperatyviai numato, kad, kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tačiau šiuo atveju R. M. vadovaujama (duomenys neskelbtini), nesilaikydama Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnio nuostatų, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais ir taip pažeidė VMI prie FM kreditoriaus teises, t. y., nesilaikė atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos. Iš VMI prie FM pateiktų duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) turėdamas 176 949,88 Eur įsiskolinimą valstybės biudžetui, atliko atsiskaitymus su kitais kreditoriais.

Todėl R. M., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė yra skolinga valstybės biudžetui, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Pažymėtina, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti (LAT Administracinė byla Nr. 2AT-56-696/2015). Tokiu būdu R. M. savo neveikimu pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus, nesilaikydamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tuo pažeisdamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Nors R. M. nurodo, kad mokėjimus vykdė laikydamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. pirmiau atliko mokėjimus antrąja eile numatytoms išmokoms, atsirandančioms iš darbuotojų darbo sutarčių, tačiau teismas pažymi, kad antrąja eile atsiskaitymai vykdomi pagal išduotus vykdomuosius dokumentus. R. M. teismui jokių duomenų, kad įmonės darbuotojams buvo išduoti vykdomieji dokumentai, nepateikė.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad pažeidimas paaiškėjo 2024-05-16, kada mokesčių administratorius sužinojo apie Bendrovės vadovo padarytą teisės pažeidimą ir jį užfiksavo baigęs Bendrovės operatyvų patikrinimą bei surašęs operatyvaus patikrinimo pažymą. ANK 39 straipsnyje nurodyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, iškeltina administracinio nusižengimo byla ir administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnį trauktinas (duomenys neskelbtini) vadovas R. M.

R. M. kaltė dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais: byloje esančiais rašytiniais įrodymais: pareiškimu (b. l. 1-4), operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 5-7), išrašu iš JAR (b. l. 69-71), sąskaitų išrašais (b. l. 8-60), avanso apyskaitos išrašais (b. l. 61, 62), ir kita bylos medžiaga.

R. M. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Byloje duomenų apie paskirtas administracines nuobaudas nėra, todėl, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, R. M. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalyje, skirtina minimali sankcijoje numatyta nuobauda – 1400,00 Eur bauda (ANK 32, 34, 35, 36 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsnio 1-2 dalimis, teismas

nutaria:

Iškelti (duomenys neskelbtini) vadovui direktoriui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalį.

R. M. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti administracinę nuobaudą – 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą,- ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į valstybės pajamas. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Išaiškinti R. M., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.