Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, baustas administracine tvarka, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 8 mėnesiams; vadovaujantis LR BK 92 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir tęsti mokslą arba dirbti;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams; vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 9 dalimi, 1 dalimi, 4 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams; vadovaujantis LR BK 92 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir tęsti mokslą arba dirbti;

V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pradinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, neteistas;

D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat; pagrindinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje 9 klasėje, administracine tvarka nebaustas, neteistas;

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L., V. P. ir D. R. veikdami bendrai ir tyčia, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, pagrobė automobilį, t. y. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, 2015 m. spalio mėn. pabaigoje, šalia pastato adresu S. Konarskio g. 25, Vilniuje, V. P. ir D. L. suradus vyrišką rankinę su joje buvusiais automobilio „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rakteliais ir dokumentais, priklausančiais M. S., perskaičius automobilio registracijos liudijime nurodytą savininko adresą (duomenys neskelbtini), kur nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, rado stovintį automobilį „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kitą dieną turimu signalizacijos pulteliu D. L. atrakinus automobilį, įsėdus į vairuotojo vietą ir raktu užvedus automobilį, V. P. ir D. R. taip pat įsėdus į automobilį, juo išvažiavo ir važinėjosi po miestą iki 2015 m. spalio 29 d., kol buvo sustabdyti policijos pareigūnų, tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė L. B. vardu įregistruotą M. S. naudojamą automobilį „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 5 200 Eur vertės ir automobilyje buvusius du gesintuvus bei vaistinėlę, bendros 50 Eur vertės.

Apklaustas teisme kaltinamasis D. L. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad maždaug prieš metus jis buvo su draugais, sėdėjo Gerosios Vilties g., nusprendė nueiti pas draugą Artūrą, vakarop atėjo „V“. Pradėjo su draugu R. R. šnekėti apie kažką, pasikvietė ir jį ir pasakė, kad V. turi raktus nuo automobilio ir automobilį. Kieno tai automobilis, jam nepasakė. Po to R. pasakė, kad raktų su savimi neturi, kad juos palikęs yra pas draugą kartu su automobilio dokumentais. Kad mašina vogta, jam nesakė. Kitą dieną susitiko su R. ir V., jis turėjo raktelius, ir visi nukeliavo prie automobilio. Tai buvo tamsiai žalios spalvos automobilis „Mitsubishi Pajero“. Radę tą automobilį, jis su pulteliu jį atrakino ir visi įsėdo, jis užvedė automobilį ir nuvažiavo link Gerosios Vilties g. Sėdėjo pas draugą L. kieme, atėjo daugiau draugų ir visi nusprendė važiuoti pasivažinėti. Visi atsisėdo į automobilį, draugė pasiūlė nuvažiuoti į jos mamos kaimą, ten nuvyko, prabuvo naktį, iš ryto nusprendė važiuoti į Vilnių. Važiuojant link Vilniaus, juos sustabdė policijos ekipažas. Kai sustabdė, automobilyje buvo 10 žmonių. Automobiliu pradėjo važinėtis nuo 12 val. dienos, kitą dieną ryte juos sustabdė apie 10 val. Automobilį vairavo tik jis. Kai pirmą kartą atėjo prie automobilio su juo buvo R. R., V., ar D. buvo, neprisimena. R. jam padavė automobilio raktelius ir automobilio dokumentus. R. kai su V. šnekėjo, pasakė, kad čia kažkieno iš V. draugų automobilis. Vėliau užvedė tokią temą ir jie papasakojo, kad eidami namo rado rankinę su rakteliais ir dokumentais. Tai sužinojo pirmą dieną, kai važinėjosi. Apie rastą rankinę pasakojo V.. Jis paklausė, ar jie tos rankinės žmogui iš rankų neišplėšė, daugiau nieko. Rastos rankinės jam nerodė. Jis suprato, kad toks poelgis vertinamas kaip automobilio vagystė. Kai apie tai sužinojo, į policiją neskambino. Automobilio dokumentuose buvo nurodytas automobilio numeris, markė, savininkas M. S.. Teisės vairuoti automobilį jis neturi, tačiau nuo vaikystės moka vairuoti. Važiuojant tuo automobiliu, jokių avarijų nebuvo, nepadarė nei vieno įbrėžimo. Ar automobilyje buvo vaistinėlė ir gesintuvas, nežino, bagažinę buvo atidaręs, ten buvo užvedimo laidai, valymo priemonės, iš automobilio nieko neėmė. Gailisi dėl savo poelgio, bet su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes nei į avariją nebuvo patekęs, nei automobilį apgadino. Pažadėjo, kad daugiau taip nepasikartos. Šiuo metu draugės seneliui padeda statybose, ketina mokytis profesinėje mokykloje, nori mokytis profesijos, susietos su automobiliais.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis V. P. savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad eidamas su D. R. prie „Norfos“ parduotuvės rado vyrišką rankinę, ją paėmė, nuėjo į tualetą, joje rado automobilio dokumentus, raktelius. Matė asmens vardą ir pavardę, parašytą dokumentuose, kam priklausė automobilis. Rankinę išmetė netoli, kieme, dokumentus ir automobilio raktus pasiliko. Vėliau vakare jis nuvažiavo pas draugą A. ir papasakojo, kad rado dokumentus ir raktelius. D. taip pat pasakė, kad rado rankinę. Po to ieškojo automobilio. Tai buvo automobilis „Mitsubishi Pajero“, automobilis buvo mėlynos spalvos. Raktelius pasiliko D., visi išsiskirstė. Kitą dieną atėjo prie automobilio – D., jis, R., D., susitiko prie Gerosios Vilties. Kam kilo mintis pasivažinėti automobiliu, kas davė D. raktelius, nepamena. D. vairavo, nes jis moka vairuoti, visi buvo be vairuotojo teisių. Apie 24 val. buvo (duomenys neskelbtini). Važiuojant atgal juos sustabdė policija. Automobilyje buvo 10 žmonių ir šuo. Jis sėdėjo automobilio gale, kas sėdėjo priekyje, nepamena. Nepamena, ar matė vaistinėlę, gesintuvą, iš automobilio nieko nepaėmė. Jokių eismo įvykių nepatyrė važiuodami. Ką padarė, suprato, kodėl taip pasielgė, nežino, taip padarė pirmą kartą. Labai gailisi dėl to, pažadėjo, kad tai nepasikartos ateityje.

Apklaustas teismo posėdyje kaltinamasis D. R. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad su V. surado rankinę ir, nuėję į restorano tualetą, ją patikrino, pasižiūrėjo, kas yra viduje. Paėmė automobilio raktelius, dokumentus - draudimą, techninės apžiūros taloną, ir pakeliui rankinę išmetė. Pagal dokumentus surado, kur automobilis, pažiūrėjo, kad atitiko numeriai. Jo valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilis buvo tamsiai žalios spalvos. Raktelius pasiliko jis. Kitą dieną V. pasakė L., kad turi automobilį. Susitiko jis, V., L., nuėjo prie automobilio. L. atsisėdo į mašiną, užvedė ją ir jie išvažiavo, vairavo L.. D. neklausė apie automobilio atsiradimo aplinkybes, jis D. pamatė kitą dieną. Važinėdami sutiko draugų, jie irgi atsisėdo ir vienai draugei pasiūlius, visi nuvažiavo pas jos mamą į kaimą. Ten pernakvojo. Kitą dieną sustabdė pareigūnai. Su automobiliu nebuvo pakliuvę į avariją, automobilis nebuvo apibraižytas. Teigia supratęs, kad pavogė automobilį, kai nuvažiavo į kaimą. Vėliau, turbūt, tą automobilį būtų grąžinę, surastų pagal dokumentus, kur gyvena savininkas. Nelabai saugiai jautėsi važiuodamas svetimu automobiliu, savo elgesį vertina blogai.

Kadangi kaltinamieji D. L., V. P. ir D. R. po kaltinamojo akto paskelbimo visiškai prisipažino padarę inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir davė parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės abejonių nekėlė, teismui įvykdžius Lietuvos Respublikos BPK 291 straipsnio reikalavimus ir apklausus kaltinamuosius, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimas buvo sutrumpintas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų prisipažinimų, jų kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje esančiais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis M. S. parodė, kad 2015 metais spalio mėnesio pabaigoje jis pametė savo rankinę S. Konarskio gatvėje, Vilniuje. Rankinėje buvo jo automobilio „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rakteliai su pulteliu, jo asmens tapatybės kortelė, automobilio registracijos liudijimas, draudimo polisas. Automobilis priklauso jo dukrai L. B., tačiau juo naudojasi tik jis. Dukra gyvena (duomenys neskelbtini), todėl jam paliko įgaliojimą juo naudotis. Kažkur po paros laiko su juo susisiekė policijos pareigūnai ir pranešė, kad rastas jo automobilis, kurį kaip jam nurodė vairavo asmuo, pavarde L., tačiau šio asmens jis nepažįsta. Po šio įvykio jis suprato, kad kažkas surado jo pamestą rankinę ir taip surado automobilį. Po kelių dienų jis nuvyko į Širvintus, kadangi ten buvo sulaikytas jo automobilis, kurį vairavo L.. Nuvykęs pastebėjo, kad automobilis buvo apgadintas, subraižytas kairės pusės šonas, šiek tiek sulaužytas priekinis bamperis, dingę du gesintuvai ir vaistinėlė, kurių bendra vertė yra 50 Eur. Neatsirado jo rankinė, kurios materialiai nevertina. Nuvykęs į Širvintus, jis atsiėmė savo automobilį ir visus dokumentus, taip pat atsirado ir jo asmens tapatybės kortelė. Buvo nuvežęs automobilį į autoservisą, kurio pavadinimo dabar neatsimena, kad įvertintų padarytus sugadinimus. Šių sugadinimų jis tiksliai įvardinti negali, bet viskas yra surašyta rašte, pateiktame iš autoserviso, iš viso jam padaryta turtinė žala dėl sugadinimų yra 528 Eur (1 t., b. l. 32-33; 35-36; 38).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyresnysis patrulis R. R. parodė, kad 2015 m. spalio 29 d. dirbo kartu su Vilniaus apskr. VPK Širvintų RPK VPS PB patruliu A. J.. Patruliavo tarnybiniu automobiliu „Mitsubishi L200“. Gal apie 9.30 val. gavo iš budėtojo pranešimą, kad Širvintų r., (duomenys neskelbtini)., važinėja automobilis „Mitsubishi“, kurio vairuotojas galimai neturi vairuotojo pažymėjimo. Vyko į įvykio vietą keliu Musninkai - Čiobiškis - Gelvonai - Vytinė. Pastebėjęs automobilį „Mitsubishi Pajero“, jis pradėjo jį stabdyti. Automobilis „Mitsubishi Pajero“ sustojo. Priėjo prie vairuotojo durelių. Vairuotojo vietoje sėdėjo D. L., jis pateikė mokinio pažymėjimą, daugiau jokių nei savo, nei automobilio dokumentų nepateikė. Pamena, kad vairuotojas aiškino, jog automobilį jam davė pavairuoti draugas. Automobilyje dar buvo devyni asmenys, iš išvaizdos panašūs į nepilnamečius (1 t., b.l. 50-51).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulis A. J. davė analogiškus parodymus liudytojo R. R. parodymams (1 t., b. l. 54-55).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. N. parodė, kad 2015 metais, gal spalio mėnesį, tikslios datos ji neatsimena, susitiko su savo draugais D. L., kiek atsimena, su jais buvo ir D. R.. Susitikę nuėjo prie automobilio „Mitsubishi Pajero“, valstybinių numerių neatsimena, lyg tai tamsios spalvos. Paklausė, kieno yra šis automobilis, D. jai paaiškino, kad automobilis yra jo ir ji įsėdo į automobilį. D. atsisėdo už vairo ir jie visi išvažiavo, ilgą laiką važinėjosi po Vilnių, bevažinėjant paėmė dar daugiau draugų, tačiau tiksliai negali įvardinti, ką tokius, tačiau jų iš viso buvo apie dešimt žmonių, atsimena tarp jų dar buvo jos pažįstama G. P.. Visi važinėjosi šiuo automobiliu po Vilnių, po rajoną dvi dienas, kitą dieną jiems bevažinėjant automobiliu, juos Širvintų rajone sustabdė policija ir visus pristatė į komisariatą. Visą laiką, kol važinėjosi automobiliu, jį vairavo D., kiek jai buvo žinoma, tas automobilis buvo jo, o iš kur tiksliai jis jį gavo, ji pasakyti negali, nes jai to niekas nesakė (1 t., b.l. 57-58).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. M. (A. M.) parodė, kad 2015 metais, kiek atsimena spalio mėnesį, tikslios datos neatsimena, jam atrodo, kad buvo su draugu S. R. (S. R.) garaže, (duomenys neskelbtini) prospekte, netoli (duomenys neskelbtini) gatvės ir ten su džipu „Mitsubishi Pajero“, valstybinių numerių neatsimena, tamsiai mėlynos spalvos, privažiavo D. L., jis vairavo šį automobilį, kiek atsimena, šalia jo sėdėjo V. ir gal dar kažkas, bet jis jau pasakyti negali, nes neatsimena. D. pasiūlė pasivažinėti, jie sutiko ir įsėdo į automobilį, tada paklausė, iš kur jį gavo. D. paaiškino, kad tai jo automobilis, lyg ir sakė, kad dėdė paskolino, ar tai nusipirko pats, tačiau tiksliai pasakyti negali, nes neatsimena. Jie su šiuo automobiliu važinėjosi po Vilnių ir Vilniaus rajoną, iš viso po truputį susirinko gal apie dešimt žmonių, tarp jų buvo R. R., M., kurio pavardės neatsimena, G., kurios pavardės nežino, dar taip pat V., kurio pavardės nežino. Kitą dieną bevažiuojant Širvintų rajone juos sustabdė policija ir visus pristatė į policijos komisariatą. D. L. visą laiką vairavo automobilį ir konkrečiau apie jo įsigijimą nieko nepasakojo (1 t., b.l. 61-62).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. R. (M. R.) parodė, kad per jo rudens atostogas, o kada jos tiksliai buvo, jis neatsimena, buvo lauke netoli savo namų ir prie jo privažiavo džipas „Mitsubishi Pajero“, kuriame sėdėjo jo pusbrolis S. R., tame automobilyje dar buvo V., D. L., V. N., Rojus, kurio pavardės nežino, R. S. ir G. P.. Už vairo buvo D. L., o jo pusbrolis S. pasiūlė jam važiuoti su jais pasivažinėti, po to jis paklausė mamos, ar gali važiuoti ir likti pas pusbrolį svečiuose. Jis paklausė D., kieno šis automobilis, ir D. pasakė, kad jo. Jie važinėjosi su šiuo automobiliu kelias dienas po Vilnių ir Vilniaus rajoną, kitą dieną, kiek jis atsimena, važiavo į Širvintus ir ten juos sustabdė policija, visus nuvežė į policijos komisariatą, automobilį pasiėmė (1 t., b. l. 64-65).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. S. parodė, kad tiksliai neatsimena kada, kokią dieną ir kokią valandą, tačiau žino, kad vakare, susitiko su savo draugu D. L., kur susitiko, neatsimena. Atsimena tik tiek, kad jis buvo su automobiliu „Mitsubishi Pajero“, tamsios spalvos. D. jam pasakė, kad mašina yra jo ir pasiūlė pasivažinėti, važinėjosi po miestą ir po Vilniaus rajoną. Atsimena, kad jų ten iš viso buvo dešimt draugų: V., G., A., M., D., V., D., S. ir R.. Kas ir po ko susirinko, jis jau tiksliai neatsimena. Visą laiką už vairo buvo D.. Jie su automobiliu važinėjosi kažkur gal porą dienų, atsimena, kad juos netoli Širvintų sustabdė policija ir visus pristatė į policijos komisariatą. Apie tai, kad šitas automobilis vogtas, jis nieko nežinojo (1 t., b.l. 69-70).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. R. parodė, kad tiksliai neatsimena, kada, kokią dieną ir kokią valandą, susitiko su savo draugu D. L., kur susitiko, jau nelabai atsimena. D. buvo su automobiliu „Mitsubishi Pajero“, valstybinių numerių jis tikrai neatsimena, tamsios spalvos, D. tą automobilį vairavo. Nelabai atsimena, kaip jis tiksliai pasakojo, iš kur gavo šį automobilį, jam pasiūlė pasivažinėti su šiuo automobiliu ir jis sutiko. Atsimena, kad jų važinėjosi labai daug, tarp jų buvo R., V., D., A., V., G. ir M., gal dar kažkas, tačiau jis jau neatsimena. Kaip, kada ir kas po ko susirinko į automobilį, jis neatsimena, tačiau visą laiką vairavo D.. Jie važinėjosi gal porą dienų po Vilnių ir rajoną, kol netoli Širvintų juos sustabdė policija ir visus nuvežė į komisariatą. Kad šis automobilis buvo vogtas, jis nieko nežinojo (1 t., b. l. 73-74).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. P. parodė, kad 2015 metų spalio 28 d. jai paskambino D. L. ir pasiūlė susitikti. D. buvo su automobiliu, kurio markės nežino ir valstybinių numerių neatsimena, tamsiai mėlynos spalvos, modelis - džipas. Iš kur D. pasiėmė automobilį nežino. Su D. buvo draugų, tarp jų V. N., „Š.“ (vardo nepamena), kitų vardų nepamena, visi nepilnamečiai. D. pasiūlė pasivažinėti, todėl ji įlipo į tą automobilį, D. vairavo, tą vakarą važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, ten nakvojo, o kitą dieną apie pietus juos sustabdė policija (1 t., b.l. 79-80).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. R. (S. R.) parodė, kad tiksliai neatsimena kada, kokią dieną ir kokią valandą, bet tai buvo šiais metais, jis buvo garaže, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ten remontavo savo motorolerį, ten bebūnant susitiko su savo draugu D. L., kuris atvažiavo su džipu „Mitsubishi Pajero“, valstybinių numerių neatsimena, tamsios, lyg ir mėlynos spalvos, jis tą automobilį vairavo. Su juo, jei jis gerai atsimena, buvo D., V. ir gal R.. O jis buvo, jei gerai atsimena, su R., Vi. ir A., tačiau jau tiksliai negali įvardinti, ar tikrai, nes tiksliai neatsimena. D. atvažiavęs lyg ir minėjo, kad šitą automobilį jam davė pavairuoti kažkoks giminaitis. Jis jau nelabai atsimena, kaip jis tiksliai pasakojo, iš kur gavo šį automobilį, jam pasiūlė pasivažinėti su šiuo automobiliu, jis sutiko. Tada jie važiavo pas jo pusbrolį M. R., jį pasiėmė ir važinėjosi po Vilnių ir po Vilniaus rajoną. Jis tiksliai negalėtų įvardinti kas, po ko susirinko į mašiną, bet tikrai žino, kad kartu važinėjosi D., kuris visada buvo už vairo, jis, M., V., D., A., R., V., G., R. ir gal dar kažkas, bet jis jau neatsimena. Jie su automobiliu važinėjosi nepilnas dvi dienas, kiek jis matė, D. visada buvo už vairo, bevažinėjant kitą dieną Širvintų rajone juos sustabdė policija ir visus pristatė į komisariatą, kas toliau buvo su šiuo automobiliu, jis nežino (1 t., b.l. 82-83).

2015 m. lapkričio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota vieta, adresu Beržyno g. 14, Vilniuje, kurioje stovėjo automobilis „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 9-11).

2015 m. lapkričio 6 d. surasto automobilio „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokole užfiksuota, kad vairuotojo ir keleivio durelių atraktai bei galinis automobilio dangčio atraktas be vizualiai matomų laužimo įrankio pėdsakų. Automobilio užvedimo jungtis be vizualiai matomų laužimo įrankių pėdsakų (1 t., b. l. 22-29).

Esant anksčiau nurodytų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumai, darytina išvada, kad D. L., V. P. ir D. R. veikdami bendrai ir tyčia, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2015 m. spalio mėn. pabaigoje pagrobė L. B. priklausantį ir M. S. vairuojamą automobilį „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 5200 Eur vertės, ir automobilyje buvusius du gesintuvus bei vaistinėlę, bendros 50 Eur vertės. D. L., V. P. ir D. R. veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas

Už nusikaltimo, numatyto LR BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Skirdamas kaltinamiesiems bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo D. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.). Teismas įvertina tai, kad D. L., būdamas nepilnametis, padarė apysunkį nusikaltimą (LR BK 11 str. 4 d.), veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Jis, būdamas nepilnametis, jau yra du kartus teistas, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, jo atžvilgiu nagrinėjamos dar 4 baudžiamosios bylos, baustas administracine tvarka. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (1 t., b. l. 180-181), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (1 t., b. l. 182), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, taip pat tai, jog D. L. jau du kartus teistas, padarė apysunkį nusikaltimą, nusprendžia, kad kitos rūšies bausmės nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, todėl LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai ir paskirtis bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, D. L. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytas bausmės vidurkis, todėl jam skiriama 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

LR BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad D. L. šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu iki 1 metų laisvės atėmimo.

Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą (LR BK 75 str. ir 92 str.) apžvalgoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis teismų praktika Nr. 28 p. 342) pažymėta, kad galiojantis baudžiamasis įstatymas neįtvirtina reikalavimo, jog nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą. Tačiau teismas turėtų motyvuoti, kodėl tikslinga atidėti bausmės vykdymą kaltinamajam, kuris veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, ir todėl teismas mano, kad ir vėl bus pasiekti bausmės tikslai. Įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti LR BK 75 ir 92 straipsnius ir tais atvejais, kai nuteistasis anksčiau yra padaręs nusikalstamas veikas, turi neišnykusį teistumą. Tačiau ši diskrecinė teismo teisė iš esmės suponuoja pareigą papildomai (dar kruopščiau) įvertinti kaltinamojo asmenybę. Pažymėtina, kad pagrįsdamas išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad nuteistasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų, ir spręsdamas klausimą atidėti paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, bendrininkavimo formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.). Kitaip tariant, teismas turi vadovautis LR BK 41 straipsnio, 54 straipsnio nuostatomis ne tik skirdamas bausmę nuteistajam, bet ir spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, teismas įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę). Kaltinamojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylai aplinkybės, turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą.

Įvertinęs tai, kad kaltinamasis D. L. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, nors šiuo metu yra teistas du kartus, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu jo atžvilgiu nebuvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, šiuo metu jis nubaustas laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas yra atidėtas, realios laisvės atėmimo bausmės jam atlikti neteko, nedirba, tačiau ketina mokytis ir įgyti specialybę, be to, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, teigė, kad daugiau nenusikals, teismas mano, kad jo atžvilgiu realus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarautų bendriems teisingumo ir protingumo principams, nes tokiu atveju D. L. prarastų galimybę mokytis bei įgyti profesiją, o atlikdamas bausmę pataisos namuose, galimai bendrautų su neigiamą įtaką galinčiais daryti asmenimis. D. L. įvykdė nusikalstamą veiką, kuri nesukėlė sunkių padarinių. Teismas neturi duomenų, kad kaltinamasis nesilaiko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nuosprendžiu jam nustatytų įpareigojimų. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas mano, kad jų visuma leidžia D. L. paskyrus bausmę ir ją subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, taikyti LR BK 92 straipsnį ir dar kartą atidėti jam paskirtos ir subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, suteikiant jam galimybę pasitaisyti. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu D. L. paskiriamos auklėjamojo poveikio priemonės – elgesio apribojimas 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. (LR BK 87 str. 2 d. 1 p.), tęsti mokslą arba dirbti (LR BK 87 str. 1 d. 2 p.) bei dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse (LR BK 87 str. 1 d. 5 p.).

Kaltinamajam D. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 162-163), paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi (LR BK 59 st. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.). Teismas įvertina tai, kad V. P., būdamas nepilnametis, padarė apysunkį nusikaltimą (LR BK 11 str. 4 d.), veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, jis savo kaltę pripažino, gailėjosi, aktyviais veiksmai padėjo atskleisti veiką, dalyvavo visuose procesiniuose veiksmuose. Jis neteistas, administracine tvarka nebaustas (2 t., b.l. 30), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (3 t., b.l. 33-34), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (2 t., b.l. 35), pradinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, nusprendžia, kad LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai ir paskirtis bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, V. P. skirtina 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose bei tęsti mokslą.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad V. P. šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu iki 4 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose bei tęsti mokslą.

Kaltinamajam V. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė - nepilnamečio atidavimas prižiūrėti (2 t., b. l. 23-25), paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamojo D. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.). Teismas įvertina tai, kad D. R., būdamas nepilnametis, padarė apysunkį nusikaltimą (LR BK 11 str. 4 d.), veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, jis savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, aktyviais veiksmai padėjo atskleisti veiką. D. R. neteistas, administracine tvarka nebaustas (2 t., b.l. 68, 69), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (2 t., b.l. 71, 73), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (2 t., b.l. 72), yra pagrindinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, nusprendžia, kad LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai ir paskirtis bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, D. R. skirtina 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose bei tęsti mokslą.

LR BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad D. R. šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu iki 4 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose bei tęsti mokslą.

Kaltinamajam D. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė - nepilnamečio atidavimas prižiūrėti (2 t., b. l. 62-63), paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo M. S. civilinis ieškinys dėl jam padarytos 578 Eurų turtinės žalos ( 1 t., b. 1. 42) atlyginimo netenkintinas. Nors M. S. teismui pateikė automobilio „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbų užsakymo sutartį, tačiau nėra jokių duomenų, patvirtinančių užsakymo sutarties apmokėjimo faktą. Teismas konstatuoja, kad nėra įrodyta, kad dėl kaltinamųjų padaryto nusikaltimo reikėjo taisyti automobilį, kad transporto priemonė buvo sugadinta dėl netinkamo eksploatavimo. Nagrinėjant bylą teisme kaltinamieji nurodė, jog į jokį eismo įvykį nebuvo pakliuvę ir tikrai automobilio neapgadino, apžiūros protokole bei fotolentelėse (1 t., b. l. 22-29) nėra užfiksuoti jokie automobilio apgadinimai, be to ir pats M. S., iš policijos pareigūnų atsiimdamas automobilį, pakvitavime (1 t., b. l. 30) nurodė, kad pretenzijų neturi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neaišku kodėl, tačiau nukentėjusysis dėl automobilio remonto kreipėsi tik po beveik dviejų mėnesių nuo jo atgavimo. Byloje nepateikta duomenų, kokia buvo automobilio būklė iki nusikalstamos veikos padarymo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad užsakymo sutartyje nurodyti remonto darbai (dirželių pakeitimas, pilnas paskirstymo dėžės remontas, paskirstymo dėžės nuėmimas, pastatymas, tepalų keitimas, galinio tilto blokiratoriaus remontas) priežastiniu ryšiu susiję su padaryta nusikalstama veika. Tuo tarpu išlaidos paskirstymo diagnostikai (nurodyta toje pačioje užsakymo sutartyje) iš viso nėra ir negali būti pripažintos pagrįstomis išlaidomis, susijusiomis su nusikalstama veika. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, M. S. civilinis ieškinys dėl 578 Eur turtinės žalos atlyginimo pripažintinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-308 straipsniais,

nusprendžia:

D. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir D. L. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir D. L. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, įskaityti bausmę, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nuosprendį ir jame įskaitytus laikotarpius.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, D. L. bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą arba dirbti bei dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam D. L. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo, o pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikinti.

V. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose bei tęsti mokslą.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir V. P. paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose bei tęsti mokslą.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam V. P. skirtą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo, o pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikinti.

D. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose bei tęsti mokslą.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir D. R. paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose bei tęsti mokslą.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam D. R. skirtą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo, o pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikinti.

Nukentėjusiojo M. S. civilinį ieškinį dėl 578 Eurų turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.