Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 2 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d. 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu, t. y. prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į subendrintos bausmės laiką įskaityta bausmė, jau atlikta pagal Vilniaus apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nuosprendį, bei šiuo Vilniaus apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nuosprendžiu į bausmės laiką įskaityti laikotarpiai.

Nuspręsta M. K. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuspręsta UAB “F” (duomenys pakeisti) ieškinį tenkinti ir priteisti iš M. K. 1192,29 Lt žalos atlyginimą civilinio ieškovo UAB “F” (duomenys pakeisti) naudai.

Nuspręsta kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: jis 2013-05-07, apie 19.08 val., Vilniaus geležinkelio stotyje, adresu Geležinkelio g.16, Vilniuje, požeminėje perėjoje įrenginėjamame muitinės poste, atrakinęs duris, įsibrovė į patalpą, kurioje buvo saugomi UAB “F” (duomenys pakeisti) darbo įrankiai ir medžiagos, iš kurios pagrobė UAB “F” (duomenys pakeisti) priklausantį turtą: ritę su 60 m. kompiuterinio laido 3071 6-os kategorijos UTP 004EWH 4/23 - 70, 95 Lt vertės ir ritę su 50 m kompiuterinio laido 5-tos kategorijos FTP 4 porų- 28,12 Lt vertės, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013-05-07 apie 23.12 val., Vilniaus geležinkelio stotyje, adresu Geležinkelio g.16, Vilniuje, požeminėje perėjoje įrenginėjamame muitinės poste, įsibrovė į patalpą, kurioje buvo saugomi UAB “F” (duomenys pakeisti) darbo įrankiai ir medžiagos, iš kurios pagrobė UAB “F” (duomenys pakeisti) priklausantį turtą - drožlių siurblį „BOSH“ GAS25 - 1093,22 Lt vertės, tokiais savo veiksmais pagrobė svetimą, UAB „Fima“ priklausantį 1192,29 Lt vertės turtą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo M. K. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nuteistasis M. K. apeliaciniame skunde, neginčydamas veikos kvalifikacijos, apimties bei savo kaltės jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme, prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 2 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Nurodo, kad jam buvo paskirta per griežta bausmė.

BK 178 str. 2 d. nustatyta, kad tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. K. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, įvertino ir kitas, bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

M. K. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK 178 str. 2 d.), įvykdyta vagystė, kurios metu įsibrovus į patalpą buvo pagrobta turto už bendrą 1192,29 Lt – 345,31 Eur sumą, turtinė žala UAB “F” (duomenys pakeisti) neatlyginta, ši nusikalstama veika baigta. Reikia pažymėti, kad M. K. padaryta nusikalstama veika (svetimo turto vagystė) nebuvo atsitiktinė, M. K. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas 17 kartus (visus kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, paskutinį kartą teistas už analogišką nusikalstamą veiką), nagrinėjamą nusikaltimą apeliantas padarė esant neišnykusiems teistumams (t. 1, b. l. 77-94), nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, darbo biržoje nebuvo registruotas (t. 1, b. l. 95-96). M. K. Vilniaus Priklausomybės ligų centre nuo 2002-03-15 yra įrašytas į priežiūros grupę, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opiodus, priklausomybės sindromas (t. 1, b. l. 171). Pirmosios instancijos teismas nustatė M. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog M. K. prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką, ir esant įstatyme nustatytoms sąlygoms pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas bei M. K. paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

Vertinant apeliacinio skundo pagrįstumą, šiuo atveju reikšmingos BK 27 str. 1 d. nuostatos. Minėtas straipsnis nustato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Nagrinėjamu atveju nuteistasis M. K. skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytą tyčinę nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui už tyčinius nusikaltimus, todėl jis yra recidyvistas ir tai neigiamai apibūdina jo asmenybę. Taigi nusikaltimų recidyvas yra aplinkybė, turinti įtakos asmens pavojingumo vertinimui.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo M. K. paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl švelninti ją nėra pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat įvertinus, jog M. K. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas 17 kartų (visus kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, paskutinį kartą teistas už analogišką nusikalstamą veiką), nagrinėjamą nusikaltimą apeliantas padarė esant neišnykusiems teistumams, kad jo atžvilgiu vieną kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, konstatuotina, jog nuteistasis nedaro tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nenori paklusti visuotinai privalomoms elgesio taisyklėms, toliau linkęs nesilaikyti teisės normų, nusikalsti. Taigi švelnesnėmis bausmėmis BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai negali būti pasiekti ir jam pagrįstai paskirta griežčiausia įstatymo sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis yra mažesnis nei galimos skirti laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Apelianto skunde nurodomos aplinkybės, kad jis pasiryžo daugiau nedaryti nusikaltimų, laikytis įstatymų ir nustatytos tvarkos, kad paskyrus jam tokią didelę realią laisvės atėmimo bausmę, labai nukentėtų tiek jis, tiek jo šeima, kad turėdamas galimybę dirbti, jis pasistengs atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, nesudaro pagrindo švelninti M. K. pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės.

Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti nuteistojo M. K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.