Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Viktoras Preikšas, sekretoriaujant Linai Petraus­kie­nei, Renatai Radvila­vi­čiūtei ir Joanai Kardokienei, dalyvaujant prokurorams Aleksui Jurčiui ir Linai Eviltienei, nukentėjusiajam ir civili­niam ieškovui J. A. P., kaltinamajam S. M., jo gynėjui ad­vokatui Juozui Šilanskui, viešame teisiamaja­me posėdyje išnagrinėjo bau­džia­mą­ją bylą, kurioje

S. M., gim. (duomenys neskelbtini) Druskininkų m., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), Veisiejų sen., Lazdijų r., vi­du­ri­nio iš­si­la­vi­ni­mo, vedęs, nedirbantis, ­teistas:

1997 m. lapkričio 19 d. Kauno apygardos teismo pagal 1961 m. Baudžiamojo kodekso 16 str. 2 d. ir 272 str. 3 d., 35 str. laisvės atėmimu 7 metams su turto konfiskavimu, pritaikius 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 str. 2 d. 3 p. bausmė sumažinta 1 metais, nauja bausmė laisvės atėmimas 6 metams su turto konfiskavimu, Kaišiadorių ra­jo­no apylinkės teismo 2002 m. balandžio 17 d. nutartimi pagal 54² str. paleistas lygtinai 1 me­tams 3 mėn. 26 d., teistumas neišnykęs;2005 m. vasario 10 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal 2000 m. Baudžiamojo ko­dek­so 180 str. 1 d., 187 str. 1 d., 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p. laisvės atėmimu 1 metams, teis­tu­mas neišnykęs;2005 m. gegužės 4 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal 2000 m. Baudžiamojo ko­dekso 183 str. 1 d., 138 str. 1 d., 63 str. 4 d. laisvės atėmimu 1 metams, pagal 63 str. 9 d. su­bendrinus su 2005 m. vasario 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimu 1 me­tams 6 mėn., bausmę atliko 2006 m. birželio 7 d., teistumas neišnykęs;2007 m. birželio 1 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal 2000 m. Baudžiamojo ko­dek­so 180 str. 1 d., 182 str. 1 d., bausmes subendrinus pagal 63 str. 1 d. ir 4 d. laisvės atė­mi­mu 3 metams 6 mėn., Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. nutar­ti­mi pagal Bausmių vykdymo kodekso 57 str. lygtinai paleistas neatlikus 1 metų 1 mėn. 17 d. laisvės atėmimo bausmės, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Baudžia­mo­jo kodekso 281 str. 5 d. ir 144 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. M. 2009 m. gruodžio 27 d. apie 22 val. Lazdijų rajono Veisiejų miestelio Montvilos gatvėje, vairuodamas kelių trans­porto priemonę – automo­bilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 133, 134 ir 135 punktų rei­kalavimus, tai yra nepasirinko sau­gaus greičio – viršijo leistiną 50 km/h greitį gyvenvietėje, tamsiu paros metu neat­si­žvel­gė į meteo­ro­lo­gi­nes ir kelio sąlygas, atsiradus kliūčiai kelyje, nesugebėjo visiškai sustabdyti trans­por­to priemonę ir par­trenkė kelkraščiu ėjusią pėsčiąją M. P.. Eismo įvykio pasekmėje, dėl gal­vos smegenų su­mu­šimo, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kaukolės skliau­to ir pamato kau­lų lūžimo, M. P. žuvo. Be to S. M., automobiliu partrenkęs M. P., taip su­kėlęs pavojų jos gyvybei, turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiąja, turėdamas galimybę suteikti jai pagalbą nepagelbėjo, pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Šiais veiksmais S. M. padarė nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d. ir 144 str.

Kaltinamasis S. M. kaltu prisipažino iš dalies. Parodė, kad 2009 m. gruodžio 27 d. vakare su D. Ž., G. G. ir A. F. buvo šokiuose. Apie 21 val. 30 min. sėdo va­žiuoti namo. Jis vairavo automobilį Audi 80. Dar važiavo Donata, kurią išleido pakeliui. Toliau va­žia­vo per Veisiejus Montvilos gatve apie 40-50 km/h greičiu. Galėjo nepajutęs pašalusio grunto išva­žiuo­ti į šalikelę. Iš priekio važiavęs automobilis šviesomis jį apakino. Staiga už 10-15 m pamatė žmo­gaus siluetą dešinėje pusėje. Stabdė, tačiau nespėjo su­stabdyti ir dešine automobilio puse kliudė žmo­gų. Po susidūrimo pristabdė, pamatė, kad iš pas­kos at­važiuoja automobilis. Buvo šoko būsenoje, todėl nuvažiavo iš įvykio vietos. Išleisdamas ben­dra­ke­lei­­vius paprašė, kad jie iškviestų greitąją pagalbą. Iš automobilio sužalojimų suprato, kad žmo­gui ga­lė­­jo būti padaryti rimti sužalojimai. Vėliau automobilį nuskandino ežere.

Motyvuojamoji dalis

S. M. kaltė padarius inkriminuotus nusikaltimus įrodyta teisminio nagrinėjimo metu iš­tir­tais įrodymais.

Parodymų patikrinimo vietoje metu S. M. parodė kurioje vietoje partrenkė M. P., kurioje vietoje ežere paskandino automobilį (t. 1, b. l. 115-120).

Nukentėjusysis Jonas A. P., žuvusiosios vyras, parodė, kad 2009 m. gruodžio 27 d. apie 21 val. jo žmona M. P. išėjo iš namų pas sūnų, gyvenantį Veisiejų mies­telio Vytauto gatvėje. Po 15 min. kaimynas jam pranešė, kad Montvilos gatvėje partrenkta mo­teris. Nuėjęs rado negyvą žmoną. Jos kūnas gulėjo šalikelėje. Netoli buvo automobilio buferis, numeris, šukės. Jau buvo atvažiavusi greitoji pagalba. Kelias buvo nuvalytas.

Liudytojas D. Ž. parodė, kad įvykio vakarą S. M. jį su kitais nuvežė į šo­kius. Prieš 22 val. sėdo važiuoti į Veisiejus. Vai­ravo S. M.. Važiavo apie 50 km/h grei­čiu. Liudytojas buvo išgėręs. Automobilyje dar bu­vo du vyrai. Buvo slidu. Staiga gatvėje atsirado moteris, kuri atsitrenkė į S. M. vai­ruo­ja­mą automobilį. Tada S. M. automobilį sustabdė. Visi buvo pasimetę. S. M. sakė, kad 22 val. turi būti namuose. Liu­dytojas pamatė, kad įvykio vietoje sustojo kitas auto­mo­bi­lis. Tada S. M. nuvažiavo iš įvykio vietos, išleido visus iš automobilio, liepė iškviesti grei­tą­ją pagalbą.

Liudytojas A. F. parodė, kad įvykio dieną apie 21 val. su kaltinamuoju važia­vo į šokius. Iš šokių su kaltinamojo vairuojamu automobiliu važiavo per Veisiejus. Liudytojas bu­vo girtas. Automobilyje dar buvo G. G. ir D. Ž.. Automobilis galėjo važiuoti apie 40-50 km/h greičiu. Išgirdo smūgio garsą. Po smūgio kaltinamasis stabdė automobilį. Pa­matė iš pas­kos važiuojantį automobilį. Tada S. M. nuvažiavo toliau, nes sakė, kad 22 val. turi būti namuose. Už kokių 170 metrų išleido keleivius, liepė iškviesti greitąją pagalbą.

Liudytojas M. S., policijos darbuotojas, parodė, kad 2009 m. gruodžio 27 d. vakare su J. V. patruliavo Veisiejuose. Gatvėje pastebėjo gulinčią moterį. Gyvybės ženklų ji nerodė. Šalia buvo dar keli žmonės. Moteris gulėjo kelkraštyje. Apie žuvusiąją informavo policijos budėtoją. Įvykio vietoje rado automobilio dalį su valstybiniu numeriu, stiklo šukių, plastmasės nuolaužų. Gatvės asfaltas buvo plikas. Netrukus atvyko greitoji pagalba, vėliau – po­li­cijos tyrėjas.

Liudytojas J. V., policijos darbuotojas, parodė analogiškai.

Liudytojas S. M., policijos darbuotojas, parodė, kad 2009 m. gruodžio 27 d. su V. D. pagal pranešimą atvyko į įvykio vietą Veisiejuose. V. Montvilos gatvėje rado M. P. la­voną. Žuvusioji gulėjo nuo važiuojamosios kelio dalies dešinėje pusėje, kur plati gruntinės dangos šali­ke­lė. Įvykio vietoje rado automobilio valstybinio numerio ženklą, pagal kurį nustatė automobilio savi­nin­ką. Sužinojo, kad automobiliu naudojasi S. M.. Jis teigė automobilį pardavęs G. G..

Liudytojas V. D., policijos darbuotojas, parodė analogiškai.

Liudytoja I. G., medicinos darbuotoja, parodė, kad 2009 m. gruodžio 27 d. vakare pagal iškvietimą atvyko į įvykio vietą. Rado moterį be gyvybės ženklų. Kūnas gulėjo ant pla­taus kel­kraščio, ne ant asfalto. Netoli kūno buvo automobilio detalių.

Liudytojas Ž. S., greitosios pagalbos vairuotojas, parodė, kad 2009 m. gruodžio 27 d. vakare pagal iškvietimą išvyko į Veisiejus. V. Montvilos gatvėje kelkraštyje rado negyvą mo­te­rį. Įvykio vietoje buvo automobilio detalių.

Iš įvykio apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 15-24) matyti, kad Lazdijų rajone, Veisiejų mies­te­lio V. Montvilos gatvėje, ties namu Nr. 18, dešiniame kelkraštyje ras­tas M. P. lavonas. Gatvė neapšviesta. Važiuojamoji kelio dalis sausa. Jos plotis 5,40 m. Šalikelės plotis 4,50 m. La­vo­nas guli 3,10 m atstumu nuo asfalto krašto. Šalikelėje, nuo 6 m iki 19 m atstume nuo lavono, 1,20-3 m atstume nuo asfalto krašto, rastos automobilio apdailos detalių nuo­laužos, šukės, auto­mobilio valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) plaukų kuokštas, megz­ta kepurė. Kitoje lavono pusėje už 3,20 m, šalikelėje yra automobilio radiatoriaus grotelės. Kelio dangoje stabdymo žy­mių neužfiksuota. Ant žuvusiosios drabužių šviesą atspindinčių atšvaitų nėra, kel­nės suplyšusios.

Įvykio vietoje rasti daiktai apžiūrėti (t. 1, b. l. 25-32).

Iš papildomos įvykio apžiūros protokolo (t. 2, b. l. 89-94) matyti, kad Veisiejų miestelio V. Montvilos gatvėje, įvykio vietos ruože važiuojamosios kelio dalies asfalto plotis yra 5,5 m, de­ši­niojo kelkraščio plotis 3,6 m, už jo 2,4 m pločio asfaltuotas pėsčiųjų takelis.

Iš VšĮ „Lazdijų savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro“ pažymos (t. 1, b. l. 7) matyti, kad M. P. rasta negyva Veisiejų miestelio V. Montvilos gatvėje.

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės (t. 2, b. l. 83) matyti, kad greitoji pagalba į įvykio vietą atvyko 2009 m. gruodžio 27 d. 22 val. 25 min.

Iš daikto – automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 36-45) matyti, kad Druskininkų sav., Komorūnų k., iš Vilko ežero ištrauktas automobilis be priekinio valstybinio numerio ženklo, be priekinių grotelių. Priekinis bamperis dešinėje pusėje atsikabinęs. Išdužusi priekinė dešinioji lempa. Įlenkti variklio dangtis dešinėje pusėje, dešinysis prie­ki­nis sparnas, dešinės durelės. Nulaužtas dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis. Priekinis stiklas išdaužtas. Stogas ir galinis dangtis sulenkti. Automobilio vidus apdegęs.

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymos ir automobilio registracijos liudijimo kopijos (t. 1, b. l. 46, 47) matyti, kad automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra J. M., naudotojas S. M..

Iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje (t. 1, b. l. 91) matyti, kad prieš G. G. tyrimas nutrauktas, kadangi jis paaiškino automobilio nevairavęs.

Iš pažymos apie S. M. asmens duomenis (t. 1, b. l. 140) matyti, kad jam 2009 m. balandžio 23 d. buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, galiojantis iki 2019 m. balandžio 23 d.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 448/09 (06) (t. 1, b. l. 10-13) matyti, kad M. P. mir­tis įvy­ko nuo galvos smegenų sumušimo, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos sme­ge­nų dangalais, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimo. Lavone rasta daug kitų sužalojimų. Visi šie su­žalojimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje, suduodant kietomis automobilio kėbulo dalimis, su sekusiu užmetimu ant automobilio bei nubloškimu ant kieto kelio pagrindo. Pirminis smū­gis galėjo būti suduotas automobilio bamperiu į dešinės blauzdos nugarinį paviršių viduriniame treč­dalyje. M. P. lavono kraujyje rasta 1,05 promilės etilo alkoholio.

Iš kompleksinės teismo medicinos – eismo įvykio ekspertizės išvados (t. 2, b. l. 213-215, 216-220) matyti, kad M. P. buvo partrenkta dešiniajame kelkraštyje. Automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas S. M., neišvažiuodamas į dešinį kelkraštį ir juo nevažiuodamas, o va­žiuo­damas dešine kelio puse kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, turėjo techninę gali­my­bę išvengti susidūrimo su pėsčiąja. Netgi važiuodamas kelkraščiu 40-50 km/h greičiu, intensyviai stab­dydamas transporto priemonę, būdamas ne mažesniu kaip 21-29 m atstumu iki pėsčiosios, kaltinamasis būtų sumažinęs greitį iki priekyje judančios pėsčiosios greičio ir susidūrimas nebūtų įvykęs.

Iš ištirtų įrodymų – kaltinamojo parodymų, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, įvykio vietos ap­žiū­ros re­zul­tatų, teismo medicinos specialisto išvados, eismo įvykio specialisto išvados ir kitų įrodymų matyti, kad važiuojamosios dalies plotis įvykio vietoje yra ne mažiau kaip 5,40 m, šalikelės plotis apie 4,50 m. Kadangi kelio danga įvykio metu nebuvo slidi, stabdymo žymių nebuvo užfiksuota, automobilio detalių nuolaužos ir stiklų šukės išsimėčiusios per 18 metrų iki lavono buvimo vietos, jos ir lavonas randasi plačioje šalikelėje nuo 1,2 m iki 3,1 m atstumu nuo važiuojamosios kelio dalies as­fal­to krašto, todėl teismas neabejoja, kad automobilio susidūrimas su pėsčiąja įvyko šalikelėje, kal­tina­ma­sis iki susidūrimo nė nepradėjo stabdyti automobilį. Žuvusiajai padarytų sužalojimų pobūdis (daug kau­lų lūžimų, kraujosruvų ir odos nubrozdinimų), nuolaužų išsidėstymo plotas bei automobilio apga­di­ni­mo pobūdis (pažeistas priekinis bamperis, variklio dangtis – dešinioji jų pusė, išdužęs priekinis stiklas – daugiau dešinioji jo pusė), rodo gana stiprų smūgį, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamojo vai­ruo­ja­mo automobilio greitis buvo santykinai didelis. Kelių eismo taisyklės reikalauja neviršyti leis­tino grei­čio ir pasirenkant greitį atsižvelgti į visas sąlygas, kad esant reikalui galėtų saugiai sulėtinti greitį ar vi­siš­kai sustabdyti transporto priemonę. Kaltinamasis, artėdamas prie pėsčiosios gatve ir šalikele, pri­va­lėjo stabdyti savo vairuojamą automobilį. Iš ištirtų įrodymų teismas sprendžia, kad jeigu kaltinamasis būtų atidžiai stebėjęs kelią, vairavęs saugiu greičiu ir važiavęs važiuojamąja kelio dalimi, o ne šalikele, važiuodamas jo paties nurodytu 50 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios M. P. partrenkimo, laiku stabdydamas automobilį arba aplenkdamas pastebėtą kliūtį.

Teismas sprendžia, kad M. P. veiksmai – tamsiu paros metu ėjo neapšviestu dešiniu kel­kraščiu ta pačia kryptimi kaip ir važiuoja transporto priemonės, neturėjo šviečiančio žibinto, nevil­kė­jo ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais, nebuvo prisisegusi prie drabužių mato­mo­je vietoje atšvaitų – nors pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tačiau tiesioginės grėsmės eis­mo saugumui nekėlė, nes nukentėjusioji iki susidūrimo buvo plačioje šalikelėje, pakankamai toli nuo va­žiuojamosios kelio dalies krašto. Todėl teismas daro išvadą, kad M. P. veiksmai neturėjo neiš­vengiamo priežastinio ryšio su eismo įvykio kilimu.

Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendžia, kad ištirti įrodymai parodo tiesioginį priežastinį ryšį tarp S. M. veiksmų bei kilusių padarinių – eismo įvykio ir nukentėjusiosios mirties, tai yra kad jis, vairuodamas au­to­mo­bilį pažeidė Kelių eismo tai­sy­klių 133, 134 ir 135 p. rei­ka­la­vi­mus, viršijo leis­tiną saugų 50 km/h grei­tį gy­venvietėje, todėl tamsiu paros metu atsiradus kliūčiai kelyje laiku ne­su­mažino savo vai­ruo­ja­mos trans­porto priemonės greičio, nesugebėjo ją suvaldyti ir atsitrenkė į pėsčiąją, dėl ko ji žuvo, tai yra S. M. pa­darytus Kelių eismo taisyklių pažei­di­mus teismas pripažįsta tais, kurie bu­vo pagrindinė ir tiesioginė au­toįvykio priežastis.

Dėl kaltinamojo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų žuvo žmogus, todėl kaltinamojo vei­ka teisingai kvalifikuotina pagal Baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d.

Ištirtieji įrodymai taip pat patvirtina, kad kaltinamasis S. M., automobiliu partrenkęs nukentėjusiąją ir supratęs, kad taip su­kėlė pavojų jos gyvybei, nuvažiavo iš įvykio vietos, nesiėmė jokių priemonių suteikti M. P. kokią nors pagalbą, iškviesti greitąją medicininę pagalbą, nors turėjo galimybę su­teikti pa­galbą. Tokius savo veiksmus pateisino būtinumu iki 22 val. grįžti namo, taip įvykdyti jam nustatytą draudimą išvykti iš namų po 22 val., ir įsitikinimu, kad nukentėjusiąja pa­si­rū­pins kiti žmonės iš paskui važiavusio automobilio. Pats kaltinamasis neįsitikino nukentėjusiajai pa­da­ry­tų sužalojimų sunkumu ir grėsmės gyvybei akivaizdumu. Tačiau netrukus išsiskirdamas su ben­dra­ke­lei­viais jis prašė kad jie iškviestų greitąją pagalbą, tai yra suvokė, kad tokia pagalba dar gali būti rei­ka­lin­ga. Teismo nuomone, šios aplinkybės, kaip ir aplin­ky­bė, kad M. P. mirtis ga­lėjo įvykti netrukus po susidūrimo su automobiliu, nešalina kalti­na­mo­jo pareigos pačiam suteikti nukentėjusiajai pagalbą, todėl šie jo veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal Bau­džia­mo­jo kodekso 144 str.

Kaltinamasis padarė neat­sar­gų nusikaltimą (Bau­džiamojo kodekso 11 str. 2 d.) ir nesunkų tyčinį nusikaltimą (Bau­džiamojo kodekso 11 str. 3 d.), nusikalto būdamas lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės. S. M. buvo ne kartą teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs (t. 1, b. l. 144-147, 149-156, 157), todėl jis yra reci­dy­vis­tas (Baudžiamojo kodekso 27 str. 1 d.), buvo baustas ad­ministracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (t. 1, b. l. 158-166). Iš Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. nutarties (t. 1, b. l. 157) matyti, kad S. M. buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos lygtinai, įpareigotas registruotis pataisos ins­pek­ci­jo­je, jam uždrausta išeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val.

Iš šių aplinkybių teismas sprendžia, kad S. M. yra linkęs į teisės pažeidimus, ir daro išvadą, kad bausmės tikslams pa­siekti – sulaikyti kal­ti­na­mą­jį nuo nusi­kals­ta­mų veikų da­ry­mo, atimti galimybę daryti naujas vei­kas bei užtikrinti teisingumo prin­cipo įgyvendinimą (Bau­džia­mo­jo kodekso 41 str. 2 d.) jam skir­ti­na laisvės atėmimo bausmė (Baudžia­mo­jo kodekso 50 str., 56 str. 1 d.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Nukentėjusiosios padarytus Kelių eis­mo taisyklių pažeidimus, rizikingą jos elgesį teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 6 p.). S. M. nedirbo (t. 1, b. l. 167).

Už S. M. padarytą neatsargų nusikaltimą sankcijoje numatyta tik viena bausmės rūšis – terminuotas lais­vės atėmimas. Atsižvelgdamas į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir kaltinamąjį cha­rak­terizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad laisvės atėmimo baus­mės dydis S. M. nus­tatytinas mažesnis, negu sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, tačiau artimas jam (Baudžiamojo ko­dekso 61 str.).

Už S. M. inkriminuotą nesunkų tyčinį nusikaltimą numatytos įvairios bausmės. Ta­čiau skirdamas bausmę už šį nusikaltimą teismas atsižvelgia į aukščiau nurodytas kaltinamąjį charak­te­rizuojančias aplinkybes, į faktą, kad jis jau ne kartą buvo baustas laisvės atėmimo bausme, todėl spren­džia kad švelnesnės bausmės paskyrimas S. M. neatitiktų bausmės paskirties, todėl taip pat skiria laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė taip pat nustatytina artima bausmės vidurkiui (Bau­džia­mo­jo kodekso 61 str.).

Nusikalstamos veikos padarytos viena po kitos, jos tarpusavyje susijusios, todėl už jas ski­riamos bausmės turi būti subendrintos iš dalies bausmes sudedant (Bau­džia­mojo kodekso 63 str. 1 d. ir 4 d.).

Šias nusikalstamas veikas S. M. padarė nebaigęs atlikti laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 1 d. nuosprendžiu, nuo kurios dalies buvo lygtinai atleistas (t. 1, b. l. 157), todėl paskyręs bausmę teismas bendrina ją su neatliktąja bausme iš dalies jas sudėdamas (Baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d. ir 3 d.).

Kaltinamasis padarė neatsargų ir nesunkų tyčinį nusikaltimus, bylos nagrinėjimo metu 2011 m. kovo 17 d. susituokė (t. 2, b. l. 195, 204), S. M. ir A. M. (R.) turi vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 203), S. M. ir būdamas suimtas bendravo su savo sutuoktine, palaikė šeimos ryšius. Dėl šių priežasčių teismas sprendžia, kad bausmę jam paskirtina atlikti atviroje kolonijoje (Bausmių vykdymo ko­dek­so 90 str. 1 d.).

Kadangi S. M. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę, todėl va­do­vau­jantis Baudžiamojo kodekso 68 str. jam uždraustina naudotis specialia teise – teise vai­ruoti ke­lių trans­porto priemones.

Kadangi kaltinamasis nuteisiamas laisvės atėmimo bausme, jam paskirta kardomoji prie­mo­nė – suėmimas – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Sulaikyme (t. 1, b. l. 94, 95, 96, 97) ir suėmime (t. 1, b. l. 124, 131, 138, t. 2, 21, 57, 106, 171, 205) išbūtas laikas įskaitytinas į skiriamos laisvės atėmimo bausmės laiką (Baudžiamojo ko­dekso 66 str.).

Nukentėjusysis prašo priteisti iš kaltinamojo 6840 Lt turtinės žalos ir 60000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 15). Nurodė, kad beveik visas laidojimo išlaidas padengė savivaldybė. Savo pa­tir­tų išlaidų tiksliai nenurodė. Turtinės ir neturtinės žalos padarymo faktą ir aplinkybes nukentėjusysis išdėstė raštu (t. 2, b. l. 47).

Kaltinamasis pripažįsta padaręs nukentėjusiajam turtinės ir neturtinės žalos, tačiau nesutinka su reikalaujamu žalos dydžiu.

Iš nukentėjusiojo pateikto kvito (t. 2, b. l. 16) matyti, kad paminklas, tvorelė, pamatas ir kt. įvertinti 5840 Lt. Pinigų priėmimo kvitas nėra pasirašytas pinigus gavusio asmens. Pats ieškovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad kapas dar nėra sutvarkytas, pinigai už paminklą dar nėra sumokėti. Kitų įrodymų apie žuvusiosios laidojimui turėtas išlaidas A. J. P. nepateikė. Liudytojas Z. Sa­ba­liauskas, seniūnas, patvirtino, kad žuvusioji buvo palaidota už lėšas, A. J. P. gautas iš socialinės pa­ramos skyriaus ir seniūnijos bendruomenės komiteto. Teismas sprendžia, kad akivaizdu, jog žuvu­sio­sios kapas turi būti sutvarkytas. Tam bus reikalingos tam tikros lėšos. Jų dydis šiuo metu nėra žinomas, ieš­ki­nio dydžio negalima spręsti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus pa­pil­do­mos me­džiagos. S. M. kaltė dėl M. P. mirties yra įrodyta aukščiau aptartais įrodymais. Šio­mis aplinkybėmis nukentėjusiajam A. J. P. pri­pažintina teisė į ieškinio dėl turtinės žalos atly­gi­ni­mo patenkinimą, o klau­simas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti ci­vilinio proceso tvarka (Bau­džia­mojo proceso ko­dekso 115 str. 2 d.).

Reikalavimą priteisti netur­ti­nę žalą ir jo motyvus nukentėjusysis pateikė bylos teisminio nagrinėjimo metu (t. 2, b. l. 15, 47). Nurodė, kad po žmonos žūties liko vienas. Dėl kaltinamojo kaltės neteko žmogaus, kuris juo rūpinosi, neteko vilties sulaukti ramios ir laimingos senatvės.

Teismas sprendžia, kad yra natūralu, jog po artimo žmogaus netekties nukentėjusysis patyrė stresą, dėl to ilgą laiką iki šiol negali pilnavertiškai jaustis, tuo jam padaryta didelė moralinė ža­la. Duo­menų, kad dėl žmonos netekties nukentėjusiajam būtų labai pablogėjusi sveikata, nepateikta. Iš nu­kentėjusiojo pateikto įrašo iš medicininių dokumentų (t. 2, b. l. 46) matyti, kad jis yra ligonis, nors pa­mi­nėti susirgimai nėra susiję su jo sutuoktinės M. P. mirties aplinkybėmis. Iš šio teismas spren­džia, kad neturtinė žala nukentėjusiajam buvo padaryta. Neturtinę žalą S. M. padarė nu­si­kalstamais veiksmais, todėl ši žala iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina (Civilinio kodekso 6.246 str. 1 d., 6.248 str., 6.250 str.2 d.).

Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. apibrėžti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, tai yra patirtos žalos padariniai, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis ir kitos reikš­mingos ap­lin­ky­bės, taip pat sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijai. Neturtinės žalos priteisimas skir­tas bent iš dalies materialiai kompensuoti nukentėjusiojo asmens dvasinius išgyvenimus, tai yra kom­­pensuoti nematerialias vertybes.

Teismas, spręsdamas reikalavimą priteisti netur­ti­nę žalą, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis suprato, jog dėl jo veiksmų nukentėjusiajam padaryta didelė žala, kad su­tei­kė jam didelių pergy­ve­ni­mų. Kaltinamasis nukentėjusiojo atsiprašė.

Atsižvelgdamas į aukščiau paminėtas aplinkybes, į kaltinamojo turtinę padėtį – nekil­noja­mo­jo ir kitokio turto bei san­taupų jis neturi (t. 1, b. l. 175), buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vie­tos, šiuo metu jokių pajamų netu­ri, buvo bedarbis (t. 1, b. l. 167), taip pat į nukentėjusiojo turtinę pa­dė­tį – yra senatvės pensininkas, kitokių pajamų neturi, bei sąži­nin­gu­mo, tei­sin­gu­mo ir pro­tingumo kri­terijus, teismas sprendžia, kad reikalaujamas atlyginti netur­ti­nės ža­los dy­dis – 60000 Lt yra pernelyg didelis, kad nukentėjusiojo reikalavimas nėra pro­por­cin­gas pa­da­rytai žalai, todėl pri­teis­ti­nos netur­ti­nės žalos dydį mažina – ieškinį tenkina iš dalies (Bau­džiamojo pro­ce­so ko­dekso 115 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso ko­dek­so 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. ir 307 str. teismas

nusprendžia:

S. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Res­pu­blikos Bau­džia­mojo kodekso 281 str. 5 d. ir 144 str., ir nuteisti jį:

pagal Bau­džia­mojo kodekso 281 str. 5 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metamspagal Bau­džia­mojo kodekso 144 str. laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.

Pagal Bau­džia­mojo kodekso 63 str. 1 d. ir 4 d. bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 3 (trejiems) mėnesiams.

Pagal Baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d. ir 3 d. bausmę subendrinus su Alytaus rajono apy­lin­kės teismo 2007 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirta ir nebaigta atlikti laisvės atėmimo bausme jas iš dalies sudedant, prie naujai paskirtos bausmės pridėjus dalį nebaigtos atlikti bausmės, galutinę bausmę nustatyti lais­vės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Bausmę paskirti atlikti atviroje kolonijoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šios dienos. Pagal Baudžiamojo kodekso 66 str. į bausmės laiką įskaityti S. M. sulaikyme ir suėmime iš­bū­tą laiką – nuo 2009 m. gruodžio 29 d. iki šios dienos – 2011 m. birželio 9 d.

Kardomąją priemonę S. M. – suėmimą – palikti tą pačią iki nuos­pren­džio įsi­tei­sė­jimo dienos.

Pritaikius Baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d. ir 3 d., 68 str. uždrausti S. M. nau­dotis teise vai­ruo­ti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Nukentėjusiajam A. J. P. pripažinti teisę į ieškinio dėl turtinės žalos paten­ki­nimą, o klau­si­mą dėl šio ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš S. M. nukentėjusiajam A. J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 30000 (trisdešimt tūks­tančių) Lt ne­turtinės žalos atlyginimo.

Dėl nuosprendžio per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam kaltinamajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti paduotas ape­liacinis skundas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.