Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2013-07-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-537-754/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-07-31
Bylos Nr.
1-537-754/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alberta Baltušytė
Kaltinamasis
S. B.
Advokatai
Edmundas Jonušas
Baudžiamoji byla Nr. 1-412-754/2012
Procesinis Nr.1-10-9-00053-2012-4Procesinė kategorija:1.2.14.13.; 2.3.2.2.;(S)2.3.4.; 2.3.6.4.4.;VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Alberta Baltušytė,

sekretoriaujant Ramintai Braškienei ir Anetai Mockaitei, vertėjaujant Marijai Grigorian, Ritai Daškevičienei, E. V., Giedriui Račkauskui, Svetlanai Minakovai, dalyvaujant prokurorui Rolandui Jurkevičiui, specialistui R. R., kaltinamajai S. B., jos gynėjui advokatui Edmundui Jonušui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, netekėjusi, turinti vidurinį išsilavinimą, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal LR BK 189¹ str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. kaltinama tuo, kad neteisėtai praturtėjo, o būtent, žinodama, kad turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, po 2010-12-11 įstatymo XI-1199 įsigaliojimo turėjo nuosavybės teise didesnį negu 500 MGL vertės turtą – 99.500 litų vertės 0,1000 ha žemės sklypą su statiniais (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurį neturėdama teisėtų pajamų įgijo 2010-07-19 pirkimo-pardavimo sutartimi už 100.000 litų.

Kaltinamoji S. B. kalta neprisipažino ir parodė, kad ji dirbo Anglijoje, kai 2010 metų vasarą paskambino motina ir pasakė, jog yra parduodamas žemės sklypas su nebaigtu statyti namu. Ji atvyko į Lietuvą ir susitarė dėl pirkimo, nes patiko žemės sklypas ir pradėtas statyti namas adresu (duomenys neskelbtini), sutarė kainą - 100 000 Lt. Statomo namo buvo pastatyta tik „dėžė“, t.y. namo sienos, bet buvo labai daug statybinių medžiagų namo statybai užbaigti ir stogui. Langų ir durų nebuvo, stogo karkasas jau buvo, namo grindys buvo cementinės, o ūkinių pastatų sklype nebuvo. Statybinės medžiagos buvo saugomos statomo namo rūsyje. Iškart po sutarties patvirtinimo pas notarą ji sumokėjo D. R. 40 000 Lt, iš jų 2000 buvo JAV doleriais, visa kita buvo litais, po 500 Lt ir 200 Lt kupiūromis, šiuos pinigus ji turėjo sutaupiusi, užsidirbo Anglijoje, dar pasiskolino pinigų iš krikšto mamos. Anglijoje 2010 m. vasario mėn. jai gimė dukra, už vaiką kas savaitę ji gaudavo 500 Lt išmoką, t.y. per mėnesį gaudavo 2000 Lt. Savaitei pragyventi užtekdavo 50 svarų, už būstą ji nemokėjo, nes Anglijoje buvo laikoma vieniša motina, todėl jai padėjo socialinės rūpybos įstaiga „housebenefit“, kuri apmokėjo už namo nuomą, jai tereikėdavo kartą per mėnesį primokėti 30-40 svarų. Prieš išvykstant į Angliją, 2008 m. kovo mėn. įvyko jos vestuvės, surinko apie 30 000 Lt grynais pinigais bei apie 800 g aukso dovanų. Jos sugyventinis uždarbiaudavo, darydavo remontą, bet ji neturi įrodymų dėl faktinio sutuoktinio pajamų. Anglijoje ji dirbo picerijoje nuo 2009 m. balandžio iki 2010 m. birželio, po gimdymo taip pat dirbo, kai 2010 m. kovo mėnesį baigėsi dekretinės atostogos. Picerijoje ji uždirbdavo 90 svarų per savaitę į rankas bei gaudavo kreditą už vaiką - 130-135 svarus. Pinigus ji perduodavo savo motinai, kuri organizavo jos namo statybos darbus, mokėjo darbininkams. Iš viso motinai ji perdavė apie 62 000 Lt, pinigus motina laikė namie. Kai sugrįžo į Lietuvą, D. R. sumokėjo 40 000 Lt už sklypą, nes buvo taip sutarę, nors ir nebuvo susitarę dėl galutinio visos pinigų sumos sumokėjimo termino. Paskutinį kartą pinigus D. R. sumokėjo 2011 m., liko dar 13 000 Lt suma mokėti. Ji skolinosi 100 000 Lt iš savo krikšto mamos N. Č., nes reikėjo namą užbaigti statyti, namo statyba kainavo apie 80 000 Lt. Neturi statybinių medžiagų įsigijimo dokumentų, nors būdavo, kad statybines medžiagas pirko parduotuvėje, taip pat būdavo, kad pirko ir iš pažįstamų asmenų. Ji nebūtų galėjusi sumokėtiD.R. visų pinigų iš karto, atidavinėjo pinigus dalimis, tai matė jos motina ir D. R. motina, kai susitikdavo D. R. motinos namuose tabore. Neturi jokios sutarties su darbininkais, nes tai buvo jos pažįstamų pažįstami asmenys, kurie atliko statybos darbus. Langus namui pirko jos motina, sumokėjo apie 22 000 Lt. Daugiausia namo statybas prižiūrėdavo jos mama, nes ji turi daugiausia pažįstamų, kurie jai padėdavo. Pažįstami darbininkai imdavo mažiau pinigų, nei darbininkai iš firmos. Jos mama neturi savo namo, kartu su ja gyvens. Jeigu N. Č. nebūtų paskolinusi jai 100 000 Lt, nebūtų pirkusi namo, nes nebūtų užtekę pinigų.

Liudytoja R. B. parodė, kad kaltinamoji S. B. yra jos dukra, žino, kad 2010-07-19 ji įsigijo žemės sklypą su nebaigtu statyti namu, ji dalyvavo sudarant šią prikimo-pardavimo sutartį. Ji iš kitų čigonų sužinojo, kadD.R. parduoda sklypą su nebaigtu statyti namu, dukra Saida tuo metu buvo Anglijoje, todėl jai paskambino ir pasakė apie tokį pasiūlymą. S. B. susidomėjus, ji nuėjo pasD.R. paklausti kainos, jis pasakė, kad norėtų gauti 100 000 Lt. Ji paaiškino, kad jos dukra Saida norėtų pirkti, bet iš karto tiek pinigų neturi, bet D.R. norėjo nors dalį pinigų gauti iš karto. Kai dukra grįžo iš Anglijos, ji suD.R. galutinai susitarė dėl kainos. Jos dukra S. B. visą laiką buvo savarankiška, nors tuo metu buvo tik 19 metų amžiaus, pati išvažiavo į Angliją ir ten dirbo po 16 valandų kavinėje, kitoje vietoje dirbo valytoja. Ji visą laiką norėjo turėti savo namus, sudaryti sąlygas savo 2 m. 3 mėn. dukrytei. Ji turi darbo sutartis, pajamų deklaracijas. Nors per savo vestuves S. B. gavo labai daug pinigų, apie 40 000 Lt, nutarė visų savo santaupų D.R. neatiduoti, statyti namą, o reikalingą sumą pasiskolinti. S. B. krikštamotė N. Č. neseniai buvo pardavusi žemę ir turėjo pinigų, todėl su ja susitarė, kad ji paskolins pinigų, dėl toD.R. 40 000 Lt dukra sumokėjo iš karto, o dėl 60 000 Lt buvo sutarta žodžiu, kadD.R. palauks. Su N. Č. susitarė, kad ji su dukra S. dirbs užsienyje ir tą skolą atiduos per 5 metus. Šiuo metu jos dukra su N. Č. dar neatsiskaitė. Vestuvinių dukters dovanų nedeklaravo, nėra tokios tradicijos jų tautoje. Dukters vyras taip pat prisidėjo prie turto įsigijimo, dirbo Anglijoje. Ji taip pat prisidėjo prie dukters turto įsigijimo, buvo išvažiavusi dirbti į Angliją, dovanojo jai pinigų apie 50 000 Lt, bet dabar ji gyvena pas sūnų Geležinės g. 30, Vilniuje. Asmeniškai jos išlaidos nedidelės, per mėnesį užtenka 350 Lt. Ji dabar yra darbo biržos įskaitoje, gauna socialinę pašalpą, tačiau nuo 2008 iki 2009 metų dirbo Anglijoje įdarbinta oficialiai, per tą laiką uždirbo nemažai pinigų, per mėnesį gaudavo apie 360 svarų sterlingų, dar gaudavo apie 550 svarų sterlingų už vaiką, už namo nuomą mokėjo valstybė, patiems reikėjo susimokėti tik komunalines paslaugas, kurios per mėnesį sudarydavo apie 20 svarų sterlingų, maistui per savaitę išleisdavo apie 60-70 svarų sterlingų. Per savaitę ji su dukra S. B. atidėdavo po 200-220 svarų sterlingų, taip per 12 mėnesių sutaupė apie 9500 svarų sterlingų, kuriuos į Lietuvą atsivežė dalimis. Pinigus iškeitė į eurus, nes tai stabili valiuta, ir saugojo namuose. Iš tų pinigų ėmė apie 2000 eurų namo įrangai, pirko tinką, kitas statybines medžiagas, vamzdžius, kuriuos klojo lauke bei namo viduje, paskui dar apie 2500 eurų namo langams, daugiau tie pinigau namo remontui nebuvo naudojami. Su dukra S. būdamos Anglijoje turėjo tokius darbus, kad ji dirbo tris dienas, o per laisvas dienas prižiūrėjo dukters vaiką, o dukra vaiką žiūrėjo per savo laisvadienius. SuD.R. atsiskaitydavo pati dukra S., jam grąžindavo po 10 000 - 20 000 Lt, taipD.R. jau atidavė apie 38 000 Lt. Anglijoje dirba du jos broliai, kurie ten gyvena apie 10-12 metų ir jai padėjo rasti namą, darbą, todėl ten ir važiavo užsidirbti.

Liudytoja N. Č. parodė, kad S. B. yra jos krikšto dukra, bet ne giminaitė. Kai S. B. pasakė, kad jai reikia pinigų, nes nori statytis namą, ji 2010-07-18 paskolino 100 000 Lt. Paskolos sutarties nesudarė, tik surašė paskolos raštelį, kai pinigus perdavė savo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Pinigų ji turėjo, nes neseniai pardavė namą Kenoje. Jos vyras mirė 2010 m., pinigus S. B. skolino dar vyrui esant gyvam. Namą Kenoje pardavė už 150 000 Lt, turi namo pardavimo dokumentus, taip pat S. B. paskolos raštelį. Pinigų S. B. dar negrąžino, jai pinigus skolino 5 metų laikotarpiui. Čigonai pasitiki vienas kitu, todėl neima jokių užstatų, neina pas notarus. Kol jos vyras buvo gyvas, jis užsiėmė arklių perpardavinėjimu, už arklį jam likdavo nuo 500 Lt iki 2000 Lt. Jos vaikai gyvena atskirai, pragyvenimui ji išleidžia mažai, drabužių nusiperka labdaroj. Jai nežinoma buvo, kad VMI atliko kažkokį tyrimą jos atžvilgiu, ji nebuvo supažindinta su jokiomis išvadomis. Neįsivaizduoja, kaip VMI galėjo paskaičiuoti, kiek ji išleidžia pragyvenimui, nes net nežino, ką ji perka valgyti ar buičiai. Jos vyras uždirbdavo daugiau, nei nurodė VMI, tačiau jis savo pajamų nedeklaruodavo, nes tokio reikalavimo nebuvo. Jos vyras taip pat pardavinėjo metalą, prekiavo „Gariūnų“ turguje. Dabar ji gyvena name adresu (duomenys neskelbtini), namas priklauso jai, anksčiau priklausė jos vyrui. Ji turėjo namą ir (duomenys neskelbtini.

Liudytoja L. R. parodė, kad ji S. B. pardavė žemę su fundamentu adresu (duomenys neskelbtini). Tą žemę ji buvo pirkusi prieš 5 metus. Jos apklausos protokolas b.l. 112-113 surašytas teisingai. Už parduotą sklypą S. B. jai pirmą kartą sumokėjo 40 000 Lt, mokėjo dar du kartus, bet dar trūksta, liko skolinga 12 000 – 13 000 Lt. Parduodant žemę joje buvo pamatai, sienos, stogas, tačiau statiniai parduotame žemės sklype nebuvo registruoti Registrų centre. Ji S. B. jokių pretenzijų neturi, žino jos šeimą ir tai, kad ji tikrai atiduos likusius pinigus. Kada S. B. antrą kartą atidavė pinigus, nepamena, galimai po apklausos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje.

Liudytojas D. R. parodė, kad S. B. jis pardavė sklypą ir namą (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neprisimena. Pardavė nepilnai pastatytą namą ir 10 arų žemės sklypą už 100 000 Lt. S. B. jam sumokėjo iš pradžių 40 000 Lt, o vėliau – dar apie 60 000 Lt. S. B. su juo dar nepilnai atsiskaitė, liko skolinga 13 000 Lt. S. B. jam sumokėjo ir litais, ir doleriais, ji buvo kartu su savo mama. Kadangi jie pažinojo vienas kitą, todėl tiksliai nesutarė, kada S. B. galutinai atsiskaitys. Kai pardavė žemę S. B., sklype buvo namo fundamentas ir nebaigta statyti namo „dėžė“, bei pusė stogo.

Liudytojas A. B. parodė, kad atliko ikiteisminį tyrimą dėl narkotikų gabenimo iš Baltarusijos fakto, buvo atlikti operatyviniai veiksmai, nustatyti A. B. su L. B. pokalbiai. A. B. gyveno (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini)lankėsi statyboje, kur dirbo darbininkai. Jo nuomone, R. B. ir A. B. yra šeima. Jis nedisponavo informacija, kas yra (duomenys neskelbtini) savininkai.

Liudytoja D. J. parodė, kad (duomenys neskelbtini)gyvena trys R. B. vaikai: S., A. B. ir A. B.. Taip pat šiuo adresu dar būna S. vyras ir R. vyras, čia R. su vaikais atsikraustė prieš 15 metų. Kas gyvena (duomenys neskelbtini), ji nežino, ten nėra buvusi, bet iš R. B. žodžių žino, kad jos vaikai norėjo gyventi atskirai, todėl dukra S. buvo išvykusi į Angliją užsidirbti pinigų, ten susilaukė dukrelės, o paskui grįžo į Lietuvą.

Specialistas R. R. paaiškino, kad Vilniaus apskrities VMI atliko S. B. mokestinį tyrimą ir nustatė, kad S. B. 2010-07-19 įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini)už 40 000 Lt iš D. R. ir L. R.. 2011-07-29 kartu su operatyvios kontrolės skyriaus specialistais nuvykus minėtu adresu, nustatyta, kad šiame žemės sklype yra nebaigti statyti statiniai: gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, jie yra užfiksuoti nuotraukose. Mokestinio tyrimo metu S. B. buvo įteiktas mokesčių administratoriaus nurodymas pateikti paaiškinimus dėl 2008-2010 metų laikotarpiu įsigyto turto ir pajamų gavimo šaltinius bei perleistas lėšas ir tai pagrįsti, taip pat gyventojo apytikslio suvartojimo ir kitas išlaidas, banke ar ne banke turimas pinigines lėšas, jas pagrįsti įrodymais. S. B. paaiškinimus pateikė, kad 2010-07-09 įsigytame žemės sklype įsigijimo metu jau buvo pradėtas statyti gyvenamasis namas: padėti pamatai, sienos, bet dar nebuvo langų, stogo, todėl žodiniu susitarimu buvo sutarta, kad už pradėtą statyti namą sumokės papildomai 60 000 Lt. Įsigijus žemės sklypą, buvo atlikti tokie darbai: įdiegta šildymo sistema, sudėti langai, durys, uždengta stogo danga, atlikta dalinė vidaus apdaila. Šie darbai vyko 2010 metais, kainavo apie 80 000 Lt. S. B. nurodė, kad 2008-01-01 turėjo 4 500 Lt ne banke, kad tai buvo motinos R. B. dovana, 2008 – 2010 m. patyrė 142 200 Lt išlaidas: įsigijo 4 automobilius už 2 200 Lt, žemės sklypą (duomenys neskelbtini) už 40 000 Lt, patyrė 20 000 Lt vartojimo išlaidų, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)statybos ir apdailos darbai kainavo apie 80 000 Lt. Taip pat, S. B. nurodė, kad 2008-2010 m. gavo 165 073,19 Lt pajamų, t.y. 200 Lt darbo užmokestis, 400 Lt pajamų iš (duomenys neskelbtini)“, 2 100 Lt už trijų automobilių pardavimą, o užsienyje gautų pajamų suma litais - 62 373, 19 Lt, bei 100 000 Lt paskola pagal N. Č. pasirašytą 2010-07-18 paskolos raštelį. S. B. nurodė, kad 2010-12-31 turėjo 60 000 Lt piniginių lėšų ne banke. Įvertinus visą S. B. pateiktą informaciją darytina išvada, kad S. B. nepagrindė 32 626,81 Lt sumos. 2011-10-06 buvo išsiųstas paklausimas Airijos mokesčių administratoriui dėl S. B. gautų pajamų šioje valstybėje. Airijos mokesčių administratorius 2012-03-15 informavo, kad nėra jokių įrašų (duomenų) apie S. B. įdarbinimą Jungtinėje Karalystėje, tačiau pagal Jungtinės Karalystės duomenis, S. B. yra gavusi darbo mokesčių kreditus, kurie leidžia manyti, jog ji yra dirbusi kai kuriose įmonėse, taip pat ji yra gavusi vaiko mokesčių kreditus laikotarpiu nuo 2010-04-05 iki 2011-04-05. Airijos mokesčių administratorius nenurodė, kokia pašalpos suma buvo išmokėta S. B.. 2012 m. balandžio mėnesį dar buvo papildomai kreiptasi į Airijos mokesčių administratorių, kad jie patikslintų šią informaciją, tačiau atsakymas nėra gautas iki šiol. Siekiant įvertinti N. Č. galimybes teikti 100 000 Lt paskolą S. B., 2011-09-26 buvo atliktas N. Č. operatyvus patikrinimas, kurio metu N. Č. buvo įteiktas mokesčių administratoriaus nurodymas pateikti paaiškinimus apie įsigytą turtą, perleistas lėšas, pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti. 2011-08-12 N. Č. nurodė, kad 2006 m. sausio 1 d. turėjo nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini), turimų piniginių lėšų nenurodė, 2006-2010 m. jokio turto neįsigijo. Nustatyta, kad 2010-12-22 ji įsigijo automobilį VW Golf už 100 Lt. Taip pat N. Č. nurodė, kad 2006-2010 m. gavo 150 000 Lt pajamų – t.y. 2006-07-14 pardavė žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini). už 150 000 Lt, 2010-12-31 turėjo 50 000 Lt piniginių lėšų ne banke. Atsižvelgiant į N. Č. bei jos sutuoktinio A. Č., mirusio 2010-09-25, ir nepilnametės dukters K. Č. vartojimo išlaidas, taip pat dukros S. J., kuri pilnametystės sulaukė 2006-07-08, vartojimo išlaidas remiantis Statistikos departamento atliktų tyrimų duomenimis, vidutinės vieno namų ūkio nario vartojimo išlaidos didžiuosiuose miestuose 2006 m. sudarė 783, 30 Lt, 2007 m. - 902,70 Lt, 2008 m. – 931,20 Lt. Nuo 2009 m. Statistikos departamentas tyrimų nebeatlieka, tačiau yra pateiktos šio departamento rekomendacijos, kaip apskaičiuoti vidutines vartojimo išlaidas, remiantis kitais duomenimis. Statistikos departamentas, skaičiuojant 2009 ir vėlesnių metų vartojimo išlaidas vienam namų ūkio nariui, rekomenduoja naudoti nacionalinių sąskaitų rodiklį, kai yra vertinama BVP išlaidų metodu, nustatomos namų ūkio vartojimo išlaidos to meto kainomis. Šį rodiklį reikia apskaičiuoti vienam gyventojui, t.y. jį padalinti iš vidutinio gyventojų skaičiaus tais metais. Tokiu būdu apskaičiavus 2008 metų rodiklį, ir 2009 metų rodiklį, 2009 metų rodiklį reikia padalinti iš 2008 metų rodiklio. Jei 2009 metais gaunamas 86,4 % rodiklis, šį rodiklį Statistikos departamentas rekomenduoja padauginti iš 2008 metų vidutinių vartojimo išlaidų ir pagal gautą rezultatą vertinti vidutines statistines išlaidas. Lygiai taip pat yra ir dėl 2010 metų. Tokiu būdu, 2009 metais vidutinės vieno namų ūkio nario vartojimo išlaidos didžiuosiuose miestuose sudarė 804,60 Lt, 2010 m. - 788, 50 Lt. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, N. Č. 2006-2010 m. susidaro 50 523, 60 Lt vartojimo išlaidų, jos sutuoktiniui A. Č. iki mirties datos (2010-09-25) susidaro 48 026, 70 Lt, nepilnametei dukrai K. Č. – 50 523,60 Lt vartojimo išlaidų, o dukrai S. J., iki jai suėjo pilnametystė, sudaro 4 901, 90 Lt. Tokiu būdu per 2006-2010 metų laikotarpį N. Č. šeimai susidarė 153 975,80 Lt. Vertinant A. Č. pajamas ir išlaidas, nustatyta, kad 2006-2010 m. laikotarpiu pagal trečiųjų asmenų Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktus duomenis, gavo 78 309, 13 Lt, atėmus išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį, pajamų mokestį iš žemės ūkio veiklos bei metalo laužo pardavimą. Tokiu būdu, įvertinus tai, kad N. Č. nepateikė informacijos apie 2006 metų sausio 1 d. turėtą piniginių lėšų likutį, jo nepagrindė jokiais įrodymais, 2006-2010 metais ji, kartu su sutuoktiniu, gavo 220 309, 13 Lt pajamų, įsigijo automobilį už 100 Lt, remiantis Statistikos departamento duomenimis šeimos išlaidos sudaro 153 975, 80 Lt. N. Č. 2010-12-31 nurodė turimą 50 000 Lt piniginių lėšų. Nustatyta, kad N. Č. pajamos viršija išlaidas 24 233, 33 Lt. Todėl remiantis visa šia informacija, N. Č. neturėjo galimybių 2012-07-18 suteikti 100 000 Lt paskolos S. B.. 2011-09-26 buvo surašyta operatyvaus patikrinimo ataskaita, kurioje yra padaryta aritmetinė klaida apskaičiuojant A. Č. 2006-2010 m. pajamas: 60 060 Lt pajamų iš žemės ūkio ir metalo laužo pardavimo. Susipažinęs su visa operatyvaus patikrinimo medžiaga, jis pastebėjo, kad pagal trečiųjų asmenų pateiktą informaciją, jis 2006-2010 metais gavo 78 309, 13 Lt, t.y. beveik 18 000 Lt daugiau. Jis pateikė trafaretines išvadas, vadovaudamasis Statistikos departamento rekomendacijomis, Statistikos departamentas duomenų, kad, atsižvelgiant į tam tikrų bendruomenių gyvenimo būdą, N. Č. tautinę priklausomybę, jų išlaidos realiai gali būti mažesnės, neturi. Sutinka, kad yra asmenų, kurie gauna ir mažesnes pajamas, nei kad jo minėtos nuo 700 iki 900 Lt žmogui, ir iš tų pajamų pragyvena. Tačiau šiuo atveju, jo nuomone, reikėtų atsižvelgti į tai, kad N. Č., nuo 2006 metų disponuoja pakankamai didele pinigų suma: 150 000 Lt, gautais iš nekilnojamojo turto pardavimo. Todėl nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad jos pragyvenimo lygis buvo ženkliai žemesnis už vidutinį pragyvenimo lygį. Nežino, ar N. Č. buvo gavusi pajamų už nepilnamečių vaikų išlaikymą dar tuo metu, kai antra dukra taip pat buvo nepilnametė. S. B. pateikė dokumento kopiją, kuriame nurodyta, kad ji gavo 8 675 £ iš darbovietės Anglijoje. Renkama informacija ir iš kitų institucijų, bet tokios praktikos, kad VMI kreiptųsi į SODRA kiekvienu atveju, neturi. Duomenų apie minimalias pragyvenimo išlaidas taip pat neturi. Statistikos departamento duomenys apie išlaidas yra pateiktos įvairiais pjūviais: samdomųjų darbuotojų vidutinės pragyvenimo išlaidos per 2006-2010 m. yra apie 739, 80 Lt, o pensininkų 2006-2010 m. vidurkis yra 614,50 Lt, šie duomenys yra iš Statistikos departamento skelbiamų jų internetinėje svetainėje duomenų. Yra duomenys apie gyventojų grupes, kurios mažiau išleidžia, negu pensininkai: vartojimo išlaidų kaimuose vidurkį sudaro 592,70 Lt (už 2006-2010 m.), kitų asmenų, išskyrus samdomus darbuotojus, žemdirbius, dirbančius asmenis ir pensininkus, vidurkis yra 537, 80 Lt. Mažiausia suma, už kurią žmogus gali išgyventi, pagal Statistikos departamento turimus duomenis yra: namų ūkiai, turintys 3 ir daugiau vaikų – 394 Lt per mėnesį. Vidurkis šeimos, turinčios 2 vaikus, 2006-2010 m. yra 561 Lt. Tačiau vertinant N. Č. išlaidas, buvo remtasi visai kitu pjūviu – tai yra namų ūkiu didžiuosiuose miestuose ir į turėtų vaikų skaičių nebuvo atsižvelgta. Statistikos departamente nėra tokių duomenų, kad skaičiavimai būtų atliekami apimant ir gyvenamąją vietą, ir vaikų skaičių, ir pan. Jeigu yra atsižvelgiama į vaikų skaičių, tai nėra vertinama pagal tai, ar jie gyvena didžiuosiuose miestuose, ar ne. N. Č. pati negalėjo apklausos metu pateikti tokių duomenų – nurodyti bent apytikslių duomenų, už kiek ji ir jos šeima pragyvena. S. B. pateikė duomenis apie vaiko ir dirbančiųjų mokesčių kreditus, t.y. tam tikras pašalpas. Bet čia nurodyta ne tai, kiek ji faktiškai gavo, bet numatomos išmokėti pašalpos nuo 2010 m. balandžio iki 2011-04-05, šiuos duomenis jis įskaitė kaip gautas pajamas, nes galutinio atsakymo iš Jungtinės Karalystės VMI negavo. Pripažįsta, kad apskaičiuojant N. Č. sutuoktinio išlaidas, VMI buvo padaryta aritmetinė klaida.

Byloje pateikta rašytinė medžiaga: Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kad S. B. vardu nuosavybės teise registruotas nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini) (1 t. 127 l.); 2010-07-19 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kur nurodyta, kad D. R. ir L. R. parduoda, o S. B. perka žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 40.000 litų (1 t. 19-28 l.); 2010-07-18 sutartis, kur nurodyta, kad N. Č. skolina S. B. 100.000 litų penkerių metų terminui be procentų (1 t. 50-51 l.); S. B. pateikta dokumento kopiją, kuriame nurodyta, kad ji gavo teisėtų pajamų iš darbovietės Jungtinėje Karalystėje (1 t. 31-49 l.); S. B. mokestinio patikrinimo pažyma, kur nustatyta, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra nebaigti statyti statiniai – gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, tačiau nekilnojamojo turto kadastre gyvenamasis namas iki šiol neįregistruotas (1 t. 75-77 l.), kad Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai S. B. paaiškino, jog 2010-07-19 žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo iš paskolos 100.000 litų, kurią pagal 2010-07-18 sutartį gavo iš savo krikšto mamos N. Č.. Žemės sklypo įsigijimo metu jau buvo pradėtas statyti namas, buvo pamatai, sienos, tačiau nebuvo langų, stogo, todėl su namo pardavėjais buvo sutarta, kad už pradėtą statyti namą reikės papildomai sumokėti 60.000 litų (be jau sumokėtų 40.000 litų už žemės sklypą). Įsigijusi sklypą, ji įdiegė šildymo sistemą, sudėjo langus ir duris, uždengė stogo dangą, atliko dalinę vidaus apdailą. Visi statybos darbai buvo atlikti 2010 metais ir jai kainavo apie 80.000 litų. Statybos-remonto darbams atlikti ji panaudojo dalį lėšų, pasiskolintų iš N. Č., bei dalį pinigų, uždirbtų Jungtinėje Karalystėje. Iš S. B. pateiktų duomenų apie pajamas ir išlaidas nustatyta, kad 2008-01-01 ji turėjo 4500 litų ne banke; 2008-2010 metais gavo viso 165.073,19 litų pajamų (įskaitant 100.000 litų paskolą iš N. Č.) bei patyrė viso 142.200 litų išlaidų, taip pat 2010 m. 20.000 litų vartojimo išlaidų (2008-2009 m. ją išlaikė motina). 2010-12-31 ji turėjo 60.000 litų ne banke. 2011-04-02 kratos metu S. B. gyvenamojoje vietoje, adresu Geležinės g. 30, Vilniuje, buvo rasta 18.500 eurų (63.876,80 Lt), iš kurių, kaip paaiškino S. B., 8500 eurų (29.348,80 Lt) priklauso jai, o likusieji 10.000 eurų (34.528 Lt) - jos motinai R. B.. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad S. B. nurodytos 2008-01-01 – 2010-12-31 patirtos išlaidos viršija jos nurodytas gautas pajamas 132.626,81 litų (4500 Lt + 65.073,19 Lt (neįskaitant N. Č. paskolos) – 142.200 Lt – 60.000 Lt), ir jos vardu registruoto nekilnojamojo turto (sklypo ir namo) įsigijimo ir statybos išlaidos nepagrįstos oficialiais ir teisėtais pajamų gavimo šaltiniais, t.y. S. B. negali pagrįsti didesnės nei 500 MGL vertės jos vardu registruoto nekilnojamojo turto įsigijimo (1 t. 4-6 l.); 2011-09-26 atliktas N. Č. operatyvus patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad ji neturėjo finansinių galimybių 2010-07-18 paskolinti S. B. 100.000 litų. Operatyvaus patikrinimo metu įvertinus N. Č. 2006-2009 metais gautas pajamas (150.000 Lt), jos sutuoktinio gautas pajamas (60.060 Lt), Statistikos departamento nustatytas vartojimo išlaidas vienam namų ūkio nariui (3 asmenų išlaidų suma sudaro 121.704 Lt), taip pat įvertinus paaiškinime nurodytus 2010-12-31 turėtus 50.000 litų ne banke nustatyta, kad N. Č. paskolos S. B. suteikimo dienai, t.y. 2010-07-18, galėjo turėti 38.356 litų (150.000 + 60.060 – 121.704 – 50.000) (1 t. 54-55, 78-94 l.); 2013-04-17 specialisto išvada Nr. (4.65)-86-13, kad S. B. įgyto turto kaina (duomenys neskelbtini) (167000 Lt) neatitinka S. B. gautų pajamų 129851,13 Lt sumos (998,85 MGL) (2 t. 102-109 l.).

Kaltinimas S. B. iš esmės yra grindžiamas mokestinio patikrinimo pažyma ir specialisto R. R. išvada bei paaiškinimu, tačiau įvertinęs įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog neįrodyta, kad S. B. padarė nusikalstamą veiką.

Kaltinamosios S. B. parodymus, kad ji turėjo teisėtai įgytų lėšų prieš įsigyjant iš L. irD.R. nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini)už 100 000 Lt, nes dirbo Jungtinėje Karalystėje nuo 2009 m. balandžio iki 2010 m. birželio, o po gimdymo atostogų vėl dirbo ir per savaitę uždirbdavo 90 svarų sterlingų (atskaičius mokesčius), gaudavo kreditą už vaiką po 135 svarus sterlingų ir taupė, be to, turėjo 30 000 Lt per jos vestuves dovanotų lėšų, todėl iškart po sutarties pas notarą patvirtinimo sumokėjoD.R. 40 000 Lt iš savo turėtų 62 000 Lt santaupų, kad vėliau mokėjo dalimis ir liko skolingaD.R. 13 000 Lt, kad 5 metų laikotarpiui pasiskolino 100 000 Lt iš N. Č. namo statybai, kuri kainavo apie 80 000 Lt, patvirtina rašytiniai įrodymai byloje bei liudytojų parodymai. Kaltinamosios S. B. parodymus dalyje dėl Jungtinėje Karalystėje gautų pajamų patvirtino teismo posėdyje apklaustas specialistas R. R. bei rašytiniai įrodymai, esantys byloje 1 t. 31-49 l..

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios S. B. parodymus patvirtino liudytojai R. B., N. Č., L. irD.R.. Liudytoja R. B. parodė, kad 2010-07-19 dalyvavo sudarant prikimo-pardavimo sutartį dėl žemės sklypo su nebaigtu statyti namu, kad sužinojusi apie šio turto pardavimą apie tai pranešė dukrai S., kuri dirbo Anglijoje, kad S. B. susitarė su L. irD.R., jog 40 000 Lt sumokės iš karto, o dėl 60 000 Lt susitarė žodžiu, kadD.R. palauks, kol sumokės dalimis. Ši liudytoja parodė, kad ji taip pat vyko dirbti į Jungtinę Karalystę ir padėjo dukrai, kad per savaitę jos abi atidėdavo po 200-220 svarų sterlingų ir taip per 12 mėnesių sutaupė apie 9500 svarų sterlingų, kuriuos į Lietuvą atsivežė dalimis. SuD.R. jos dukra S. B. atsiskaitė grąžindama po 10 000 - 20 000 Lt ir taip atidavė apie 38 000 Lt skolos. Liudytoja N. Č. parodė, kad savo krikšto dukrai S. B. 2010-07-18 paskolino 100 000 Lt ir surašė paskolos raštelį, kad pinigų ji turėjo, nes pardavė namą Kenoje už 150 000 Lt, kad skolos S. B. jai dar negrąžino, pinigus paskolino 5 metų laikotarpiui. Liudytojai L. R. irD.R. parodė, kad S. B. pardavė 10 arų žemės su namo fundamentu adresu Navasiškių g. 5 už 100 000 Lt, už parduotą nekilnojamąjį turtą S. B. jiems liko skolinga 13 000 Lt, pirma jos įmoka buvo 40 000 Lt.

Iš specialisto R. R. paaiškinimo matyti, kad pagal Jungtinės Karalystės duomenis, S. B. yra gavusi darbo mokesčių kreditus, kurie leidžia manyti, jog ji yra dirbusi kai kuriose Jungtinės Karalystės įmonėse, taip pat ji yra gavusi vaiko mokesčių kreditus laikotarpiu nuo 2010-04-05 iki 2011-04-05, bei patvirtino, kad S. B. pateikė dokumentų kopijas, kur nurodyta, kad ji gavo 8 675 £ iš darbovietės (duomenys neskelbtini). Taip pat iš specialisto išvados ir paaiškinimo matyti, kad 2006 m. sausio 1 d. N. Č. turėjo nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini)., 2006-07-14 pardavė žemės sklypą su statiniais Kenos k., Vilniaus r. už 150 000 Lt, bei 2010-12-31 turėjo 50 000 Lt piniginių lėšų ne banke. Taip pat iš šio paaiškinimo matyti, kad savo išvadoje jis pateikė trafaretines išvadas dėl 931,20 Lt pragyvenimo vidurkio, kurį jis pritaikė N. Č., kad pensininkų pragyvenimo vidurkis yra 537, 80 Lt, o mažiausia suma, už kurią žmogus gali išgyventi, pagal Statistikos departamento turimus duomenis 2006-2010 m. yra 394 Lt per mėnesį turint 3 vaikus, bei 561 Lt turint 2 vaikus. Pripažino, kad N. Č. nuo 2006 m. disponavo pakankamai didele pinigų suma, kad nežino ir neįvertino, ar N. Č. gavo pajamų už nepilnamečių vaikų išlaikymą, kuomet abi dukros buvo nepilnametės, bei pripažino, kad apskaičiuojant N. Č. sutuoktinio pajamas ir išlaidas, VMI buvo padaryta aritmetinė klaida. Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes, teismas abejoja S. B. mokestinio patikrinimo pažyma ir specialisto išvada šioje byloje, kad N. Č. 2010-07-18 negalėjo paskolinti S. B. 100 000 Lt, o S. B. 2010-07-19 negalėjo įsigyti nekilnojamojo turto Navasiškių g. 5, Vilniuje už 100 000 Lt, todėl mokestinio patikrinimo pažyma ir specialisto išvada nesiremia.

Be to, pagal 2013-04-17 specialisto išvadą Nr. (4.65)-86-13, S. B. įgyto turto kaina (duomenys neskelbtini)- 167000 Lt, o jos gautų pajamų suma - 129851,13 Lt, tai specialisto nuomone nepagrįsta teisėtomis pajamomis - 37.149 Lt suma, t.y. mažiau nei 286 MGL ir vien dėl to nebūtų LR BK 189 ¹ str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties, nes neteisėtas praturtėjimas yra turėjimas nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turto, žinant arba turint ir galint žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.

Vertindamas byloje ištirtų įrodymų visumą teismas daro išvadą, N. Č. galėjo turėti ir paskolinti S. B. 100 000 Lt, o S. B. turėjo teisėtų pajamų Jungtinėje Karalystėje bei galėjo turėti dovanotų lėšų iki įsigydama už 100 000 Lt nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini), pagrįstai manytina, kad ji galėjo iš savo santaupų sumokėti J. irD.R. 40 000 Lt pirminę įmoką už jai parduotą nekilnojamąjį turtą ir daryti paskesnes įmokas, bei, atsižvelgiant į Jungtinėje Karalystėje gaunamas pajamas, S. B. turėjo pagrindą pagrįstai manyti, kad per 5 metus iš savo uždarbio sugebės grąžinti N. Č. skolą, nes ir po 2010-07-19 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, kaip patvirtino kaltinamoji bei liudytojai, ji tęsė darbą Jungtinėje Karalystėje ir mokėjimusD.R.. Kaip patvirtino mokestinį patikrinimą atlikęs specialistas R. R., Jungtinėje Karalystėje S. B. dirbo iki 2011-04-05. 2011 m. pradėjus S. B. mokestinį patikrinimą, ji grįžo į Lietuvą, o 2012-04-26 jai pranešta apie įtarimą ir paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, todėl teismas daro išvadą, kad objektyviai dėl šių aplinkybių ji negalėjo tęsti darbo Jungtinėje Karalystėje ir įgyti lėšų skoloms grąžinti. Teismo manymu, byloje nenustatytas subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis, kad S. B. žinojo, jog turto negali įsigyti teisėtai įgytomis pajamomis, todėl nėra LR BK 189 ¹ str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties. Byloje nustatyta, kad turto įgijimo metu ji turėjo teisėtų pajamų, galiojantys įstatymai nedraudžia įsigyti turtą iš skolintų lėšų, turėdama pastovias teisėtas pajamas Jungtinėje Karalystėje, S. B. galėjo pagrįstai tikėtis sugrąžinti skolą N. Č. bei L. irD.R..

Teismas, išanalizavęs kaltinamosios ir liudytojų parodymus, byloje surinktus įrodymus, juos patikrinęs teismo posėdžio metu konstatuoja, jog nenustatyta, kad kaltinamoji S. B. padarė LR BK 189¹ str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, t.y. kad ji neteisėtai praturtėjo žinodama, kad turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, kai po 2010-12-11 įstatymo XI-1199 įsigaliojimo turėjo nuosavybės teise didesnį negu 500 MGL vertės turtą – 99.500 litų vertės 0,1000 ha žemės sklypą su statiniais (registro Nr(duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurį įgijo 2010-07-19 pirkimo-pardavimo sutartimi už 100.000 litų. S. B. išteisintina, baudžiamoji byla nutrauktina (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p., 3 str. 1 d. 1 p.).

Panaikintinas S. B. nuosavybės teisių apribojimas į žemės sklypą su statiniais adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. 1/44171, unikalus Nr. 0101-0070-0191.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str.,

nusprendė:

S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išteisinti nepadarius veikos, numatytos LR BK 189¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Panaikinti S. B. nuosavybės teisių apribojimą į žemės sklypą su statiniais adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja (parašas)Nuorašas tikras:Teisėja Alberta Baltušytė