Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017-09-15 nutarimo Nr. NZTANN-117915320-17, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. U. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017-09-15 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. NZTANN-117915320-17 buvo nubaustas 430 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis yra savavališkai užėmęs 0,1825 ha K. G. nuosavybės teise priklausančios žemės (kadastro Nr. 4613/0006:44), esančios Naujasodžio k., Žeimių sen., Jonavos r., t. y. už Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimo pažeidimą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas R. U. palaikė skunde išdėstytus motyvus ir argumentus. Papildomai paaiškino, kad paveldėtą žemės sklypą jis dirbo iki tol, kol gretimo žemės sklypo savininkė K. G. pradėjo daryti kadastrinius matavimus 2013 m. lapkričio mėn. Savo žemės sklypo kadastrinių matavimų pagal naują tvarką nedarė, jie buvo atlikti pagal senąją tvarką. Mano, kad nereikia daryti kadastrinių matavimų, nes juos atlikus turimi žemės sklypo planai tampa negeri, todėl jų daryti neverta. Nuosavybės teise jis turi keturis žemės sklypus. Atlikus kadastrinius matavimus K. G. sklypas buvo perkeltas į jo sklypą. Jis K. G. sklypo matavime dalyvavo, tačiau akto pasirašyti jam nedavė. Per trisdešimties dienų laikotarpį jis kreipėsi į matininką su klausimais ir raštu gavo atsakymą iš matininko. Jokio nusikaltimo nepadarė, tiesiog dirba savo žemės sklypą pagal sklypo ribas. Mano, kad K. G. kadastriniai matavimai buvo atlikti ne pagal teisės aktus. Prašo panaikinti paskirtą nuobaudą, bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe (ANK 641 straipsnis).

ANK 110 straipsnio 1 dalis numato, kad savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Taigi administracinei atsakomybei pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą; arba 2) savavališką privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimą. Pažymėtina, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Dėl šios priežasties, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį klausimą, turi būti įrodytas ne tik pats žemės užėmimo faktas, bet ir asmens tyčia užimti ir naudoti valstybinį ar privatų žemės sklypą aiškiai suprantant, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas.

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas R. U. nesutinka, kad nusižengimo fabuloje nurodytas užimtas 0,1825 ha žemės plotas nuosavybės teise priklauso K. G., kadangi jos žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti ne pagal teisės aktų reikalavimus, pažeidžiant jo kaip gretimo žemės sklypo savininko teises ir teisėtus interesus. Teigia, kad jokio administracinio nusižengimo jis nepadarė, kadangi jis tik dirba savo žemės sklypą pagal savo turimuose dokumentuose nurodytas žemės sklypo ribas. Tuo tarpu institucija, surašiusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje, prieštarauja pareiškėjo R. U. pozicijai, kadangi K. G. priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti pagal visus reikalavimus, o R. U. nepasirašius paženklinimo – parodymo akte be priežasties ir per nustatytą terminą nepateikus pastabų dėl žemės sklypų ribų paženklinimo, K. G. žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenys buvo įregistruoti VĮ „Registrų centras”. Pažymėjo, kad turto kadastre įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad R. U. žemės sklypas suformuotas remiantis tik preliminariais matavimais, todėl nežinodamas tikslaus jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ploto negali teigti, jog yra pažeistos jo teisės.

Administracinio nusižengimo byloje įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Bylos nutraukimas turi būti grindžiamas ANK 591 straipsnyje numatytais pagrindais, kuomet yra nustatomos aplinkybės, darančios administracinio nusižengimo bylos teiseną negalima.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2013-11-04 UAB „TopoEra” parengė žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymų aktą, kuriuo žemės sklypo ribos buvo nustatytos savininkei K. G.. Šio akto 5 punkte įtvirtinta, kad gretimo sklypo savininkas R. U. ant minėto akto nepasirašė nenurodydamas priežasties. Visgi, teismo posėdžio metu R. U. patvirtino, kad dalyvavo K. G. žemės sklypo ribų matavime, tačiau jam nebuvo suteikta galimybė pasirašyti ant minėto akto. Iš UAB „TopoEra” nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos duomenų ir UAB „TopoEra” matininko J. B. ir R. U. rašytinio susirašinėjimo matyti, kad R. U. buvo atsakyta į jo raštą, nurodant, kad pareiškėjas ženklinimo metu nenurodė jokios konkrečios priežasties dėl ribų nustatymo, tik teigė, kad nesutinka su paženklintomis ribomis, nes riboženklis buvo pastatytas R. U. per daug naudojamame žemės sklype. Kadangi per Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo” 32.1.1.3 punkte nustatytą 30 dienų terminą R. U. nepateikė vykdytojui konkrečių pastabų dėl atliktų kadastrinių matavimų, UAB „TopoEra” vadovaudamasi minėtų nuostatų 65¹ punktu, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą tiesiogiai pateikė kadastro tvarkytojui, t. y. žemės sklypo planas nebuvo derinamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriuje. Nustatyta, kad pagal R. U. skundą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyrius atliko patikrinimą vietoje ir 2014-04-11 informavo VĮ „Registrų centras”, kad pareiškėjo R. U. pretenzijos yra nepagrįstos, kadangi žemės sklypų ribos iš esmės nepasikeitė. Atitinkamai, VĮ „Registrų centras” įregistravo K. G. žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenis, kurie įsigaliojo nuo 2014-04-14. Taigi atsižvelgiant į teismui pateiktus duomenis, darytina išvada, kad K. G. nekilnojamojo turto (žemės sklypo) kadastriniai matavimai buvo atliekami ir registruojami laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytos tvarkos, o pareiškėjas R. U. dalyvaudamas kadastrinių matavimų procedūrose buvo informuotas apie savo teisę ginčyti priimtus sprendimus.

Be kita ko, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai nėra savitikslis procesas, jis skirtas nustatyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, kuriuos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 4 dalis apibrėžia kaip duomenis, apibūdinančius nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų veiksmais negali būti koreguojami nuosavybės teisiniai santykiai, o nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis). Šiuo konkrečiu atveju K. G. žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atliekami esant teisėtam pagrindui, o pareiškėjas R. U. prieštaraudamas kadastrinių matavimų atlikimo procedūroms nesikreipė įstatymo nustatyta tvarka dėl jų nuginčijimo. Vertinant tai, konstatuojama, kad esant nenuginčytiems nekilnojamojo turto kadastre įrašytiems duomenims dėl K. G. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, jie laikomi teisingais ir pagrįstais.

Pabrėžtina, jog situacija, kai kompetetingų valstybės institucijų priimami sprendimai neatitinka pareiškėjo lūkesčių, negali būti pakankamas pagrindas teigti, kad tokie sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Teismo posėdžio metu R. U. nurodė, kad savo žemės sklypui, besiribojančiam su K. G. žemės sklypu, kadastrinių matavimų nėra atlikęs, nes nemato prasmės jų atlikti. R. U. nuosekliai tvirtino, kad dirba savo žemės sklypą pagal sklypo ribas. Iš teismui pateiktų pareiškėjo dokumentų matyti, kad R. U. savo žemės sklypo ribas kildina pagal preliminarų žemės sklypo planą, kuris buvo suformuotas pareiškėjo senelei A. M. 1995 m. atkūrus nuosavybės teisę į žemės sklypą ir pagal žemės sklypo abrisą. Kadangi pareiškėjas R. U. nėra atlikęs savo žemės sklypo kadastrinių matavimų, o jo teiginiai grindžiami tik 1995 m. preliminariu žemės sklypo planu ir abrisu, teismas pagrįstai tiki K. G. žemės sklypo kadastro duomenis, kurie yra įregistruoti ir šiai dienai nėra nuginčyti. Akcentuotina ir tai, kad šioje administracinio nusižengimo byloje sprendžiamas klausimas tik dėl R. U. atžvilgiu priimto nutarimo, kuriuo pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, pagrįstumo ir teisėtumo, o ne dėl K. G. žemės sklypo duomenų įrašytų kadastre nuginčijimo.

Taigi, 2017-07-20 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus žemės naudojimo patikrinimo aktu buvo nustatyta, kad pareiškėjas R. U. pažeisdamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimą, kuriame numatyta, kad žemės savininkas privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų, užėmė 0,1825 ha K. G. nuosavybės teise priklausančios žemės. Šiame patikrinime dalyvavo ir R. U.. Atsižvelgiant į tai ir aukščiau nurodytas aplinkybes, vertintina, kad yra įrodyta, jog R. U. užėmė ir naudoja nuosavybės teise ne jam priklausančią žemę.

Be to, kaip buvo minėta anksčiau, sprendžiant dėl asmens administracinės atsakomybės pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį klausimą, turi būti įrodytas ne tik pats žemės užėmimo faktas, bet ir asmens tyčia užimti ir naudoti valstybinį ar privatų žemės sklypą aiškiai suprantant, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad nors administracinėn atsakomybėn patrauktas R. U. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis neprisipažįsta padaręs nusižengimą, kadangi jo manymu jis naudojo jam nuosavybes teise priklausančią žemę, tačiau pažymėtina, kad dėl kaltės padarius ar nepadarius nusižengimą sprendžiama vadovaujantis ne tik asmens prisipažinimu padarius nusižengimą, bet ir byloje esančiais duomenimis, kurie įrodo asmens suvokimą apie atliekamus veiksmus. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad R. U. buvo informuotas apie atliekamus K. G. žemės sklypo kadastrinius matavimus ir jų duomenis, ne kartą pats raštu kreipėsi į institucijas prašydamas paaiškinti kodėl K. G. sklypo ribos buvo perkeltos į jo sklypą, be to, dar 2017-07-20 buvo atliktas žemės naudojimo patikrinimas vietoje, tačiau R. U. ir toliau dirbo K. G. priklausančio žemės sklypo dalį. Tai rodo, kad R. U. suprato savo daromų veiksmų prasmę ir norėjo taip veikti, t. y. naudojo žemės sklypą aiškiai suprantant, kad šio žemės sklypo savininkas yra K. G..

Teismas, vadovaudamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, juos išanalizavęs ir įvertinęs, daro išvadą, kad R. U. užėmė ir naudojo nuosavybės teise ne jam priklausančią žemę, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje, todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017-09-15 nutarimas Nr. NZTANN-117915320-17, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. R. U. už aukščiau nurodytą administracinį nusižengimą paskirta vidutinė ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta nuobauda – 430 Eur bauda. Nuobauda paskirta įvertinus pažeidėjo asmenybę, pažeidimo pobūdį, tai, jog nenustatyta atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, todėl yra pagrįsta ir teisinga.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo R. U. skundo netenkinti.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017-09-15 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZTANN-117915320-17 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Jonavos rajono apylinkės teismą.