Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3537-322/2018 pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui A. G., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos bei bendravimo su tėvu nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

I. R. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) nustatyti nepilnametės K. G. gyvenamąją vietą su mama R. S.; 2) priteisti iš atsakovo A. G. materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai: 900 Eur įsiskolinimą (už 2017-09-01 – 2018-01-31 laikotarpį); periodinėmis išmokomis po 150 Eur kiekvieną mėnesį nuo 2018-02-01 iki jos pilnametystės, materialinį išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; 3) paskirti ieškovę uzufrukto teisėmis tvarkyti dukrai skirtas lėšas; 4) leisti atsakovui bendrauti su dukra K. G. tokia tvarka: prieš dvi dienas informuoti ieškovę, kada atsakovas norės pasiimti iš Kelmės rajono vaiko teisių apsaugos skyriaus dukrą bendravimui, ir kada grąžins į Kelmės rajono vaiko teisių apsaugos skyrių; ieškovės pareiga sutartu laiku atvesti dukrą į Kelmės rajono vaiko teisių apsaugos skyrių ir iš ten ją pasiimti sutartu laiku.

Ieškinyje ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikiną materialinį išlaikymą K. G. (gim. (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur kiekvieną mėnesį dukrai iki bus išnagrinėta ši byla ir įsiteisės teismo sprendimas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas vaikui išlaikymo neteikia jau daugiau kaip pusė metų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas 2018 m. vasario 15 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, priteisė iš A. G. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai K. G. periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui pareiškimo – 2018 m. vasario 12 d. – iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3537-322/2018 priėmimo dienos. Nustatė, kad lėšas, skirtas dukrai K. G. išlaikyti, uzufrukto teise valdys ir tvarkys jos motina R. S..

Teismas nurodė, kad byla neišnagrinėta, kad teismas neturi visų įrodymų apie atsakovo sveikatos būklę, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, jo gaunamas pajamas, kreditorinius įsipareigojimus bei galimus kitus išlaikytinius, todėl šioje proceso stadijoje ieškovės prašymas yra tenkintinas iš dalies ir iki bylos išnagrinėjimo iš atsakovo A. G. priteistina nedidelė, tačiau būtina nepilnametės K. G. minimaliems poreikiams (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui) tenkinti laikino išlaikymo suma – po 100 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo dienos iki bus priimtas teismo sprendimas

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo atskirąjį skundą argumentai

Skųsdamas pirmosios instancijos teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartį, atsakovas (apeliantas) prašo nutartį pakeisti – sumažinti priteistą laikiną išlaikymą vaikui nuo 100 Eur iki 75 Eur kas mėnesį, mokamus nuo 2018-02-12 iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Atsakovas (apeliantas) nurodė, kad teismo nustatyta suma yra per didelė, neatitinka jo turtinių galimybių, kadangi šiuo metu jis yra bedarbis, sergantis, turi skolų, teikia išlaikymą dar vienam vaikui.

Atsiliepdama į atskirąjį skundą, ieškovė nurodė, kad nuo 2017-09-01 atsakovas vaikui yra davęs materialinio išlaikymo už 100 Eur, o nuo 2018 m. sausio mėnesio vaikui pinigų nėra davęs. Pažymėjo, kad atsakovas nėra neįgalus, gali dirbti vairuotoju (jeigu atgautų dėl neblaivumo prarastą vairuotojo pažymėjimą), turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės prašymas buvo tenkintas iš dalies – taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir priteistas 100 Eur dydžio laikinas išlaikymas vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 11 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Minėta laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaikų išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaikų poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Šių kriterijų – vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties – pusiausvyrą padeda išlaikyti CK3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus.Pažymėtina ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai, ar bent dalį tokių poreikių vaiko tėvai tenkina savanoriškai ir pan.Tuo tarpu šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) teismas privalo užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad, pirmosios instancijos teismas, siekdamas maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, įvertinęs nepilnamečio vaiko (K. G.) amžių bei preliminarius tokio amžiaus vaiko poreikius (išlaikymas yra būtinas minimaliems vaiko poreikiams (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui)), pagrįstai sprendė, kad 100 Eur dydžio suma yra protingo dydžio ir yra pakankama tam, kad bylos nagrinėjimo eigoje patenkintų nepilnamečio vaiko būtiniausius poreikius, kad laikinai (bylos nagrinėjimo metu) būtų apsaugoti nepilnamečio vaiko interesai. Taigi nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje taikyta laikinąja apsaugos priemone buvo užtikrinta nepilnamečio vaiko interesų apsauga; užtikrinta, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o reikalingas ir būtinas konkretus išlaikymo vaikui dydis bei realios tėvų galimybės teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą savo vaikui, bus įvertintos išnagrinėjus bylą iš esmės, teismui išanalizavus bylos faktines aplinkybes, šalių pateiktus įrodymus ir pan., t. y. teismui nustačius vaiko poreikius ir tėvų galimybes šiuos poreikius patenkinti.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to apsaugo prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, todėl atskirojo skundo argumentais keisti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.