- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-10
- Bylos Nr.
- ATP-400-511/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-01211-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eligijus Gladutis
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eligijus Gladutis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs H. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu H. G. už ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimą paskyrė nuobaudą – 4600 (keturių tūkstančių šešių šimtų) Lt baudą be transporto priemonės konfiskavimo, už ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą – 1600 (vieno tūkstančio šešių šimtų ) Lt baudą, už ATPK 129 straipsnio pažeidimą – 4500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) Lt baudą. Vadovaujantis ATPK 33 str., galutinai paskirta 4600 (keturių tūkstančių šešių šimtų) Lt bauda be transporto priemonės konfiskavimo.
H. G. nubaustas už tai, kad 2013-05-16, 15.30 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, vairuodamas automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šią transporto priemonę, važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį ir taip apgadino abu automobilius. Palikęs automobilį, pasišalino iš įvykio vietos pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, o po to surastas, kategoriškai atsisakė pasitikrinti neblaivumą.
Šalies argumentai
H. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-08-05 nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad 2013-08-05 apie 15 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) namo kieme, Panevėžyje, vairuodamas automobilį VOLVO V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, savo vairuojamo automobilio galinio bamperio kampu prisilietė prie automobilio VW PASSAT priekinio rato, tačiau jokių apgadinimų nepadarė. Nors nukentėjusysis ir liudytojai teigia, kad automobilio VW PASSAT ratas pasviro į vidų, aiškino, kad buvo sulenktas amortizatorius ir pažeistas rato šarnyras, iš byloje esančių fotonuotraukų aiškiai matyti, kad taip nėra. Teismas atsisakė paskirti ekspertizę, kurios prašė jo atstovas, todėl iš esmės klausimai, ar ant abiejų automobilių esantys apgadinimai atsirado būtent šio autoįvykio metu, taip ir liko neatsakyti. Be to tokias teismo išvadas paneigia ir liudytoja D. B., kuri paaiškino, kad bamperio apibraižymai buvo dar iki minėto autoįvykio. Teismo išvados, jog tyčia pasišalino iš įvykio vietos, siekdamas išvengti atsakomybės, yra nelogiškos. Iš įvykio vietos pasišalino todėl, kad nukentėjusysis H. R. ir liudytojas G. L. iš jo reikalavo 3000 Lt, už neva padarytą žalą automobiliui VW PASSAT, o jam atsisakius mokėti tokią didelę ir neprotingą pinigų sumą, grasino susidorojimu. Dėl šios priežasties įvykio vietoje jiems nepavyko susitarti ir užpildyti deklaracijos apie eismo įvykį. Teismo posėdžio metu nei nukentėjusysis nei liudytojas G. L. neprisipažino apie jų padarytą neteisėtą veiką, nes tai gali jiems užtraukti netgi baudžiamąją atsakomybę. Byloje nėra neginčytinų duomenų, kad nebuvo grasinta, ir, vertinant įvykių eigą, logiška daryti išvadą, kad iš įvykio vietos jis pasišalino ne vengdamas atsakomybės, o galimo smurto panaudojimo prieš jį. Kadangi nėra vieno iš administracinės atsakomybės elemento, priskiriamo subjektyviajai pusei - tyčios pasišalinti iš įvykio vietos ir išvengti atsakomybės, todėl laikytina, kad jis nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. l d.
Skunde teigiama, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką vairuotojai, vengę pasitikrinti neblaivumą negali būti teisiškai prilyginami asmenims, vairavusiems transporto priemonę apgirtus nuo alkoholinių gėrimų, apsvaigus narkotinių ar psichotropinių medžiagų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimą administracinėje byloje Nr. N3 —1943/2007). Esant minėtam LVAT išaiškinimui, laikyti, kad transporto priemonę vairavo neblaivus negalima. Todėl laikytina, kad transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės vairuoti, kas atitiktų Lietuvos Respublikos ATPK 128 straipsnyje numatytą pažeidimą, o jei laikyti, kad vengė pasitikrinti girtumą tai tokiu atveju, atsakomybė numatyta ATPK 126 str. 4 d. Šiuo atveju taikyti atsakomybę pagal ATPK 129 str., kai nenustatytas neblaivumas, negalima.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys jog apeliantas padarė administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos yra nubaustas, išsamiai išdėstyti skundžiamame nutarime. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atlikta išsamia įrodymų analize, jų ir vertinimu bei teismo išvadomis.
Apelianto teiginiai, jog nutarime nurodytu metu ir aplinkybėmis įvažiavęs į automobilį VW PASSAT, šiam automobiliui apgadinimų nepadarė, paneigti byloje surinktais įrodymais. Duomenys, patvirtinatys automobilių kontaktą bei, kad toks rato pastūmimas į vidinę pusę fotonuotraukoje neatsispindi, argumentuotai ir įtikinamai aptarti skundžiamame nutarime. Tai, kad nuotraukoje apgadinimo nesimato, nesumenkina kitų byloje surinktų įrodymų. Kad po eismo įvykio įvykio nukentėjusiojo H. R. automobilio priekinis dešinės pusės ratas buvo pastumtas į vidinę pusę, patvirtino ne tik nukentėjusysis H. R. bei liudytojas G. L., bet ir pagal iškvietimą į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai E. B., S. P.. Be to, aplinkybę, jog automobiliui šio eismo įvykio metu buvo padaryta žala taip pat nustatė ir draudimo įmonė, kuri atlygino nukentėjusiajam žalą. Kad apeliantas H. R. automobiliui padarė minėtą apgadinimą, vadovaujantis byloje surinktais įrodymais, teismui jokių abejonių nekyla. Pažymėtina, jog nors automobilių apgadinimams ištirti skunde prašoma skirti ekspertizę, tačiau toks tyrimas nėra tikslingas, nes nukentėjusiojo automobilis bylos duomenimis po įvykio buvo suremontuotas, be to, apgadinimo faktui nustatyti visiškai pakanka aptartų byloje surinktų duomenų.
ATPK 127 str. 2 d. numato atsakomybę tam, kas padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Todėl apelianto veika dėl H. R. automobilio apgadinimo kvalifikuota teisingai ir atitinka ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą.
Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas žinojo ir turėjo suprasti, jog padarė eismo įvykį, t. y. apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą, taip padarydamas turtinę žalą. Tą patvirtina ne tik H. R. parodymai, bet ir paties apelianto nurodoma aplinkybė, jog su nukentėjusiuoju kilo ginčas dėl žalos atlyginimo. Pagal KET 232 punkto reikalavimus, jeigu šalys būtų sutarę dėl eismo įvykio aplinkybių, apeliantas privalėjo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Kadangi dėl eismo įvykio aplinkybių nebuvo sutarta, apeliantas privalėjo į eismo įvykio vietą kviesti policiją, neleisti, kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, pasilikti įvykio vietoje ir saugoti įvykio pėdsakus. Tačiau šių punktų reikalavimų jis nevykdė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nepagrįsta H. G. pasirinkta gynybos pozicija, kad jis, pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos, veikė esant ATPK 17 straipsnyje numatytam būtinajam reikalingumui. Sąlygos, šalinančios administracinę atsakomybę dėl veikimo būtinojo reikalingumo būklėje, yra gresiantis pavojus ir nebuvimas galimybės pašalinti pavojų kitomis sąlygomis. Tačiau, jei H. G. būtų grėsęs realus pavojus, jis turėjo galimybę pranešti apie eismo įvykį bei kito vairuotojo elgesį policijai, tačiau to nepadarė nei tuoj po eismo įvykio, nei vėliau. Tai įrodo, kad H. G. nesielgė taip, kaip privalėjo elgtis asmuo padaręs eismo įvykį, bei, paneigia, kad pasišalindamas iš įvykio vietos jis būtų buvęs būtinojo reikalingumo būklėje. Apeliantas pasitraukė iš eismo įvykio vietos ne dėl kilusio pavojaus, o dėl kitų aplinkybių. Byloje esantys duomenys - tai, kad apeliantas nepripažino apgadinęs nukentėjusiojo automobilį, taip pat policijos darbuotojų E. B. ir S. P. parodymais patvirtinta aplinkybė, jog surastas po įvykio apeliantas atsisakė tikrintis girtumą, patvirtina, jog H. G. iš įvykio vietos pasišalino, siekdamas, kad nebūtų nustatytos įvykio aplinkybės. Pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles baudžiamas pagal ATPK 130 str. 1 d. Todėl H. G. veika pagal ATPK 130 str. 1 d. kvalifikuota pagrįstai.
Nesutiktina su apelianto teiginiu, kad jo veika turėtų būti kvalifikuojama ne pagal ATPK 129 str., bet pagal ATPK 128 str. arba ATPK 126 str. 4 d.
ATPK 128 str. numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių.
ATPK 126 str. numato atsakomybę už transporto transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar neblaivumo patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Ši norma taikoma, kai tokį pažeidimą padaro asmuo, turintis teisę vairuoti transporto priemonę.
Speciali norma - ATPK 129 str. - numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, arba neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai vairuotojas neturi teisės vairuoti ar neturi teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones.
Šioje byloje nustatyta, jog H. G. atsisakė tikrintis girtumą, po to, kai vairuodamas automobilį padarė eismo įvykį iki šio įvykio aplinkybių nustatymo. H. G. šio eismo įvykio metu teisės vairuoti automobilį neturėjo. Pastaroji aplinkybė byloje nustatyta ir išsamiai aptarta skundžiamame nutarime, to neginčija ir apeliantas. Esant šių požymių visumai, apelianto veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 129 str.
Pažymėtina, jog H. G. nėra nubaustas už tai, kad vairavo automobilį neblaivus, kaip teigiama skunde. Skunde minima Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pažeidimų kvalifikavimo praktika buvo taikyta esant visai kitokioms faktinėms aplinkybėms.
Keisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 1 p., teismas,
nutaria:
palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą nepakeistą ir H. G. skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiamas.