- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-21
- Bylos Nr.
- I-3215-562/2012
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rosita Patackienė, Arūnas Dirvonas, Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- A. O. K.
- Atsakovas
- Nacionalinei teismų administracijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vyriausybės
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Dirvono ir Henriko Sadausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. O. K. skundą atsakovėms Nacionalinei teismų administracijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vyriausybės, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. O. K. su skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės teismų administracijos 2012-04-23 spendimą Nr. 4R-412-852-(4.34); 2) priteisti iš atsakovės Nacionalinės teismų administracijos 724,91 Lt. teisėjo valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 1 d. iki lapkričio 15 d. ir 37 621,03 Lt. teisėjo valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. balandžio l d.; 3) įpareigoti atsakovę Nacionalinę teismų administraciją nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. mokėti teisėjo valstybinę pensiją, t. y. kas mėnesį 3 732,42 Lt., neribojant šios pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais (b. l. 1-2, 43-44).
Pareiškėja nurodė, kad ji Lietuvos Respublikos Prezidento 2010 m. rugpjūčio 23 d. dekretu Nr. IK-462 „Dėl Apygardos teismo teisėjos atleidimo“ buvo atleista nuo 2010 m. rugsėjo 30 d. iš Vilniaus apygardos teismo teisėjos pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2010 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 9FB-9-(4.46) jai nuo 2010 m. spalio 1 d. buvo paskirta 3 167, 67 Lt. teisėjų valstybinė pensija.
2002 m. liepos 2 d. Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 3 dalyje nustatyta, kad teisėjų valstybinės pensijos ir pagal kitus įstatymus paskirtų pensijų suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama teisėjų valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko teisėjų valstybines pensijas mokanti institucija. Tačiau Seimas 2009 m. gruodžio 8 d. pakeitė Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnį ir maksimalų valstybinės pensijos dydį bei kitų pensijų dydį, paskirtų tam pačiam asmeniui, sumažino iki 1,3 šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Nors, pakeitus VPĮ, TVPĮ pakeistas nebuvo, tačiau mokama teisėjų valstybinė pensija taip pat buvo atitinkamai sumažinta. Teisėjų valstybinės pensijos įstatymas yra specialus įstatymas kitų Valstybinių pensijų įstatymų atžvilgiu. Todėl, nepakeitus TVPĮ, teisėjų valstybinė pensija negalėjo būti sumažinta iki 1,3 šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, sumažinto pagal VPĮ. Būtent dėl neteisingo įstatymo taikymo man nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d., be teisinio pagrindo nebuvo išmokėta dalis jai priklausančios pensijos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarimu, paskelbtu 2010 m. lapkričio 16 d., pripažino, kad TVPĮ 6 straipsnio 3 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės Valstybės principui. Todėl nuo minėto KT nutarimo paskelbimo dienos, t.y. 2010 m. lapkričio 16 d., jai mokama pensija neturėjo būti ribojama šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio dydžiu. Tuo tarpu, išmokant pensiją buvo taikomas 1,5 jos dydžio ribojimas. 2012 m. balandžio 18 d. kreipėsi į Nacionalinę teismų administraciją, prašydama išmokėti pensijos nepriemoką ir mokėti pensiją neribojant jos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio dydžiais. Administracijos direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, 2012 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 4R- 852-(4. 34) jos prašymo netenkino. Nors sprendime faktiškai pripažįstama teisė gauti teisėjo valstybinę pensiją, atitinkančią KT nutarimą, tačiau teigiama, kad negalima to padaryti kol nėra Konstituciją atitinkančių teisėjų pensinio aprūpinimo teisinio reglamentavimo, kas reiškia, kad atsakovė iš esmės priešingai nei nurodyta Konstitucijoje, taiko teisės (Seimo priimtą) aktą po to, kai oficialiai paskelbtas KT sprendimas, kad šis teisės aktas prieštarauja Konstitucijai. Minėti atsakovo veiksmai, tarp jų ir 2012-04-23 sprendimas Nr. 4R-852-(4-34), yra neteisėti, pažeidžia jos teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas ir tokiu būdu nepagrįstai ribojama jos konstitucinė teisė į nuosavybę.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė teismų administracija atsiliepimuose (b. l. 13-17, 56-57) prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimuose nurodo, kad veikė teisėtai, laikydamasi teisės aktais nustatytų reikalavimų. Paaiškino, kad 2010-11-16 paskelbus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010-06-29 nutarimą ir iki šios dienos nesant naujo teisinio reguliavimo, t. y. įstatymų leidėjui nepašalinus po Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo atsiradusių lacunae legis, Nacionalinė teismų administracija neturi galimybių skirti, mokėti ir (ar) perskaičiuoti tokių valstybinių pensijų, kurios atitiktų Konstitucijoje įtvirtintus principus. Nacionalinė teismų administracija neneigia pareiškėjo teisės gauti teisėjų valstybinę pensiją, tačiau, kol nėra naujo teisinio reglamentavimo ir atitinkamo finansavimo, atsakovė negali perskaičiuoti ir mokėti tokio dydžio teisėjų valstybinės pensijos, kokios pareiškėja prašo. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2010-11-17 įsakymas Nr. 9FB-10-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“, kuriuo nurodyta mokėti teisėjų valstybines pensijas pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį iki Konstitucinio Teismo 2010-06-29 nutarimo įsigaliojimo dienos, priimtas atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją ir siekiant užtikrinti Nacionalinės teismų administracijos iš Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo kylančių funkcijų, susijusių su teisėjų socialinėmis garantijomis nutrūkus jų įgaliojimams, tinkamą įgyvendinimą, ir vadovaujantis teisėtų lūkesčių principu. Šis sprendimas galios iki bus priimti teisėjų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimai. Įvertinus, kad vykdant įstatymu priskirtą pareigą proporcingai skiriamiems asignavimams, nesant pakankamai biudžeto lėšų 2012 metams Nacionalinės teismų administracijos biudžeto programoje „Teismų savivaldos aptarnavimas ir veiklos užtikrinimas“ ir neturint kitų finansavimo šaltinių, buvo priimtas 2012-03-16 įsakymas Nr. 9FB-7-(4.46), kuriuo pripažintas netekusiu galios Nacionalinės teismų administracijos rektoriaus 2012-02-17 įsakymas Nr. 9FB-3-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“, jame nurodant, kad teisėjų valstybinės pensijos bus skaičiuojamos ir mokamos pagal Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2010-11-17 įsakymą Nr. 9TB-IO-(4.46). Nuo 2010-01-01 vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu apskaičiuojant teisėjų valstybines pensijas taikomas ribojimas, numatytas Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, t. y. 1,3, o ne ribojimas, numatytas Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje, t. y. 1,5. Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas įsigaliojo kaip ir Valstybinių pensijų įstatymo 3.6, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymas - nuo 2010-01-01. Teismas galėtų įpareigoti mokėti atitinkamo dydžio teisėjų valstybinę pensiją tik iki to laiko, kol įsigalios atitinkamos įstatymo normos dėl teisėjų valstybinių pensijų skaičiavimo ir mokėjimo.
Pareiškėja ir atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės teismų administracijos 2012-04-23 spendimą Nr. 4R-412-852-(4.34); priteisti iš atsakovės Nacionalinės teismų administracijos 724,91 Lt. teisėjo valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 1 d. iki lapkričio 15 d., 37 621,03 Lt. teisėjo valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. balandžio l d.; įpareigoti atsakovę Nacionalinę teismų administraciją nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. mokėti teisėjo valstybinę pensiją, t. y. kas mėnesį 3 732,42 Lt., neribojant šios pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais
Nustatyta, kad pareiškėja A. O. K. laikotarpiu nuo 1990-03-11 iki 1992-07-01, nuo 1998-01-12 iki 2010-09-30 dirbo teisėjos pareigose, iš kurių atleista Lietuvos Respublikos Prezidento 2010-08-23 dekretu Nr. 1K-462 ,,Dėl Apygardos teismo teisėjos atleidimo“ pasibaigus įgaliojimų laikui (b. l. 29, 40). Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2010-10-21 įsakymu Nr. 9FB-9-(4.46) pareiškėjai buvo paskirta teisėjų valstybinė pensija – 3 167,67 Lt, kuri 2012-07-12 įsakymo Nr. 9FB-19-(4.46) pagrindu perskaičiuota ir paskirta 3 732,42 Lt nuo valstybinės pensijos skyrimo dienos, t.y. 2010-10-01 (b. l. 5, 46).
Tačiau atsakovė dėl pensijų ribojimo ir mažinimo koeficientų taikymo pagal Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymą pareiškėjai mokėjo tik dalį paskirtos pensijos (b.l.45).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teisėjų valstybinės pensijos skaičiavimo ir mokėjimo pareiškėjai.
1994 m. gruodžio 22 d. Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3 str. 3 d. (redakcija iki 2009-12-31) buvo nustatyta, kad kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija.
2009 m. gruodžio 8 d. Valstybinių pensijų įstatymo 3, 6, 8 ir 15 str. pakeitimo įstatymo Nr. XI-531 3 str. 3 d. redakcijoje nustatytas pensijos dydžio ribojimas 1,3. Šis įstatymo pakeitimas įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d.
2002 m. liepos 2 d. Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo Nr. IX-1011 6 str. 1 d. nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę gauti teisėjų valstybinę pensiją ir atitinkantiems šio Įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas bei įgijusiems ne mažesnį kaip 20 metų teisėjo darbo stažą, teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio ir skiriama 45 procentų šio dydžio. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę gauti teisėjų valstybinę pensiją, bet neįgijusiems 20 metų teisėjo darbo stažo ir atitinkantiems šio Įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas, skiriama tokio dydžio teisėjų valstybinė pensija: 1) asmenims, įgijusiems 15 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą, teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio ir skiriama 35 procentų šio dydžio; 2) asmenims, įgijusiems 10 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą, teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio ir skiriama 20 procentų šio dydžio; 3) asmenims, įgijusiems 5 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą, teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio ir skiriama 10 procentų šio dydžio. To paties straipsnio 3 d. įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuotos teisėjų valstybinės pensijos ir pagal kitus įstatymus paskirtų pensijų (valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų) suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama teisėjų valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko teisėjų valstybines pensijas mokanti institucija.
2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kuris, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Valstybinių pensijų įstatymą <...>, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą <...>. Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 16 str. 4 d. nustatytas pasiūlymas Vyriausybei iki 2010 m. liepos 1 d. parengti ir patvirtinti sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos aprašą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime konstatavo, kad: 1) Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 1 d. ta apimtimi, kuria įtvirtinant maksimalų teisėjų valstybinės pensijos dydį nėra atsižvelgta į atskirų teismų sistemų ypatumus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 2 d., konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 2 d. prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 2 d., konstituciniam teisinės valstybės principui; 3) Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 3 d. prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 2 d., konstituciniam teisinės valstybės principui; 4) Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) nuostata „Kiekvienos šio įstatymo 1 str. 1 d. 1-5 punktuose nustatytos valstybinės <…> pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti už praeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio“ (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienos šio įstatymo 1 str. 1 d. 1-5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 str. 1 d. 5 p. nustatytas teisėjų valstybines pensijas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109str. 2 d., konstituciniam teisinės valstybės principui; 5) Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 str. 2 d. 1 p. ta apimtimi, kuria nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 6) Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 16 str. 4 d. ta apimtimi, kuria Lietuvos Respublikos Vyriausybei nėra siūloma parengti ir patvirtinti dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo tvarkos aprašą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2010 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį. Taigi Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų – Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės – teisės aktus prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, pirmiausiai Konstitucijai, tai reiškia šių aktų teisinės galios panaikinimą bei jų pašalinimą visam laikui iš Lietuvos teisės sistemos.
Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimu pripažinus, kad Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) nuostata „Kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės <…> pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio“ ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas teisėjų valstybines pensijas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, susidaro teisinė situacija, kad teisėjams riboti pensijų bendrą sumą nebegalima nei pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 3 dalį, nei pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 dalį.
Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kad Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas įsigaliojo 2010-11-16, o atsakovė, priimdama 2012-03-16 įsakymą Nr. 9FB-7-(4.46), nurodė taikyti 2010-11-17 įsakymą Nr. 9FB-10-(4.46), t. y. ir toliau vadovautis teisiniu reglamentavimu, galiojusiu iki Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo įsigaliojimo dienos, iki bus priimti Konstituciją atitinkantys teisėjų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantys teisės aktai (b. l. 19). Atsakovė tokius savo veiksmus bando pateisinti naujo teisinio reglamentavimo nebuvimu po Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo paskelbimo (2010-11-16). Teismas šį atsakovės argumentą pripažįsta nepagrįstu, nes net nesant naujo teisinio reguliavimo, Nacionalinė teismų administracija negali taikyti Konstitucijai prieštaraujančias teisės normas.
Nagrinėjamu atveju Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2010 m. lapkričio 16 d., todėl nuo minėto Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo dienos, t. y. nuo 2010-11-16 pareiškėjai mokama pensija neturi būti ribojama šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio dydžiu. Teismas daro išvadą, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje yra nustatytas teisės į teisingą valstybinę pensiją pažeidimas. Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad jeigu įstatymų leidėjas įtvirtina tokią teisėjo socialinę (materialinę) garantiją, nutrūkus teisėjo įgaliojimams, kaip teisėjo pensija, ši garantija yra ginama ne tik pagal Konstitucijos 109 straipsnį, bet ir pagal 52 straipsnį. Priešingu atveju, būtų paneigta teisėjų valstybinės pensijos, kaip iš Konstitucijos kylančios teisėjo socialinės (materialinės) garantijos, nutrūkus jo įgaliojimams, esmė bei paskirtis.
Teismo vertinimu nepagrįstai pareiškėjai valstybinė teisėjų pensija skaičiuojama, ją ribojant Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais. Bylos duomenys patvirtina, kad taikant minėtus ribojimus, pareiškėjos pensijos nepriemoka už laikotarpį nuo 2010-11-16 iki 2012-07-31 yra 37 621,03 (b. l. 47, 48, 50).
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog teisėjų valstybinės pensijos dalis, susidariusi po 2010 m. lapkričio 16 d., buvo neišmokėta ne dėl Nacionalinės teismų administracijos kaltės, nes ši institucija teisėtai taikė iki 2010 m. lapkričio 16 d. galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Šios teisėjų valstybinės pensijos dalies neišmokėjimas buvo sąlygotas to, kad Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo teisėjų valstybinės pensijos mokėjimo klausimus, o vėliau, po 2010 m. balandžio 29 d. Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo, laiku neužpildė susidariusios teisės spragos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2941 /2012 ). Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad ginčo atveju neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis turi būti priteisiama iš Lietuvos valstybės. Apibendrinat teismo išdėstytus motyvus bei atsižvelgiant į tai, Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas įsigaliojo 2010-11-16, pareiškėjai priteisiama 37 621,03 Lt suma (už laikotarpį nuo 2010-11-16 iki 2012-07-31), kuri susidarė dėl prieštaraujančio Konstitucijai teisinio reguliavimo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, taikymo. Kitoje dalyje skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėja taip pat prašo įpareigoti atsakovę mokėti jai perskaičiuotą 3732.42 Lt dydžio teisėjų valstybinę pensiją, pradedant nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d.
Atkreiptinas dėmesys, jog Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime konstatavo, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 str. 2 d. 1 p. ta apimtimi, kuria nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl, nors pareiškėjai yra paskirta 3732.42 Lt teisėjų valstybinė pensija, pritaikius Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatas, pareiškėjui mokėtina suma sudaro 2985,94 Lt (b. l. 50). Taigi atsakovė įpareigotina nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. mokėti pareiškėjai 2985.94 Lt dydžio teisėjų valstybinę pensiją, iki to laiko, kol įsigalios atitinkamos įstatymo normos dėl teisėjų valstybinių pensijų skaičiavimo ir mokėjimo.
Nepagrįstas atsakovės argumentas, kad teismas, įpareigodamas Nacionalinę teismų administraciją pareiškėjai mokėti tam tikro dydžio teisėjų valstybinę pensiją, pažeistų valdžių padalijimo principą. Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju priimdamas sprendimą dėl teisės taikymo, vykdo teisingumą. Ši iš Konstitucijos kylanti jo veikla negali būti vertinama kaip konstitucinio valdžių padalijimo principo pažeidimas. Pažymėtina tai, kad šiuo sprendimu teismas apgina pareiškėjos teises laikinai, nes teisėjų valstybinės pensijos dydį bei sąlygas turi galimybę nustatyti įstatymų leidėjas (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2010 m. birželio 29 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas).
Pareiškėja taip pat prašo panaikinti Nacionalinės teismų administracijos 2012-04-23 sprendimą Nr. 4R-852-(4.34) ,,Dėl Jūsų prašymo“ (b. l. 6-8), kuriame atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą dėl teisėjų valstybinės pensijos perskaičiavimo. Atsakovė neginčija pareiškėjos teisės gauti teisėjų valstybinę pensiją, tačiau nurodo, kad kol įstatymų leidėjas nepašalino po Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo atsiradusių teisės spragų, atsakovas neturi galimybių skirti, mokėti ir (ar) perskaičiuoti tokių valstybinių pensijų, kurios atitiktų Konstitucijoje įtvirtintus principus ir kokių prašo pareiškėja. Atsakovė paaiškino, kad buvo kreiptasi į subjektus, turinčius įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, atsižvelgti į susidariusią situaciją ir skubos tvarka spręsti klausimą dėl pensijų teisinio reglamentavimo, tačiau nei Teisėjų tarybos, nei jos prašymai nebuvo tenkinami. Pažymėjo, kad valstybinė pensija bus perskaičiuota, kai bus pašalinti Konstitucinio Teismo konstatuoti teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo ir mokėjimo teisinio reguliavimo trūkumai bei priimti teisėjų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantys teisės aktų pakeitimai.
Kaip buvo minėta, teisėjų valstybinių pensijų mokėjimo teisinius santykius reglamentuoja Valstybinių pensijų įstatymas, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas ir Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 2003 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 68. Ginčijamus sprendimus atsakovas iš esmės priėmė vadovaudamasi teisiniu reglamentavimu, neatsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 nutarimą, įsigaliojusį 2010 m. lapkričio 16 d. Kaip aukščiau nurodyta, minėtu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo konstatuota, jog tam tikros įstatymų nuostatos, susijusios su teisėjų valstybinių pensijų apskaičiavimu ir skyrimu yra antikonstitucinės, t.y. prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Pagal ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktą skundžiamas aktas panaikinamas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis išdėstytais motyvais bei vadovaujantis Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalimi, Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo (įsigaliojusiu 2010 m. lapkričio 16 d.) nuostatomis, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 4 str. 6 d.) atsakovo Nacionalinės teismų administracijos 2012-04-23 sprendimas Nr. 4R-852-(4.34) naikinamas, kaip neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarime suformuluotų nuostatų (ABTĮ 88 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str.,
nusprendė:
Pareiškėjos A. O. K. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Nacionalinės teismų administracijos 2012-04-23 sprendimą Nr. 4R-852-(4.34).
Priteisti pareiškėjai A. O. K. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vyriausybės, kurią atstovauja Nacionalinė teismų administracija, 37 621,03 Lt (trisdešimt septyni tūkstančiai šeši šimtai dvidešimt vienas litas 3 centai) teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. liepos 31 d.
Įpareigoti Nacionalinę teismų administraciją mokėti A. O. K. nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. 2985.94 Lt dydžio teisėjų valstybinę pensiją, iki to laiko, kol įsigalios atitinkamos įstatymo normos dėl teisėjų valstybinių pensijų skaičiavimo ir mokėjimo.
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.