Kauno apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Ramintai Vainaitei, dalyvaujant ieškovui G. M., jo atstovui advokatui Piotrui Orlovui, atsakovei R. M., jos atstovei advokatei Rasai Gradauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovei R. M. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pagal atsakovės R. M. priešieškinį ieškovui G. M. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo , ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise perduoti ir suformuoti kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus:1) 1135/1870 dalį žemės sklypo (0,1135 ha bendro ploto), esančio ( duomenys neskelbtini), projektiniame siūlyme pažymėtą indeksais A-B-C-D-E-F-1-4-3-A; 2) ½ dalį pastato - gyvenamojo namo (103,02 kv. m bendro ploto), esančio ( duomenys neskelbtini), kurią sudaro: - cokolinio aukšto patalpos, projektiniame siūlyme pažymėtos indeksais: 10 (katilinė, plotas 12,23 kv. m); 11 (tambūras, plotas 4,09 kv. m); 12 (koridorius, plotas 4,20 kv. m); 13 (koridorius, plotas 3,93 kv. m); G-l (garažas, plotas 21,09 kv. m), kurių bendras plotas - 45,54 kv. m; - pirmo aukšto patalpos, projektiniame siūlyme pažymėtos indeksais: 1 (tambūras, plotas 4,04 kv. m), 2¹ (holas, plotas 12,80 kv. m), 3 (kambarys, plotas 10,72 kv. m); 4 (kambarys, plotas 9,90 kv. m); 6 (vonia, plotas 7,37 kv. m); 7 (WC, plotas 1,55 kv. m); 8 (virtuvė, plotas 11,10 kv. m), kurių bendras plotas - 57,48 kv. m. pastogės patalpa 35,60 kv.m. bendro ploto , iš jo 24,40 kv.m. naudingo ploto virš pirmojo aukšto R. M. priskiriamų patalpų.

G. M. įpareigoti savo lėšomis cokoliniame aukšte įrengti pertvarą tarp patalpų Nr. 13 ir Nr. 14, patalpoje Nr. 6 įsirengti katilinę; namo pirmajame aukšte patalpoje Nr. 2 paradyti pertvarą, atskiriančią patalpą Nr. 2¹ (R. M.) nuo patalpos Nr. 2 (G. M.); pastogėje įrengti pertvarą, atidalijančią šalims priskirtas dalis; įrengti atskirą vandens apskaitos skaitiklį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas

Nustatyta, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2350-660/2009 sutuoktinių bendru sutikimu buvo nutraukta santuoka tarp ieškovo G. M. ir atsakovės R. M.. Minėtu sprendimu teismas patvirtino sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią buvo padalintas santuokoje įgytas turtas ( b.l. 6-8). Teismo sprendimu tarp šalių buvo nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu ( duomenys neskelbtini) tvarka.

Dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šio straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio kaip savininko teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Atidalijus pasikeičia bendro daikto teisinis režimas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie (jeigu daugiau bendraturčių nebeliko) valdomi, jais naudojamasi ir disponuojama savarankiškai, o bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa tik jam priklausančios turto dalies (daikto) savininku bei turi teisę valdyti, naudotis ir disponuoti turtu savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės palengvina savininko teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą bei padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų. Dėl to kasacinis teismas pritaria ir laiko teisinga tokią teismų praktiką, kuria siekiama bendraturtį visiškai atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, taip pat pripažįsta, kad atidalijimui turėtų būti suteikiamas prioritetas prieš kitus bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdus, kaip antai naudojimosi daiktu, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarkos nustatymą, nes taip yra geriausiai ir maksimaliai užtikrinamas įstatymų nustatytas bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. G. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-159/2009, ir kt.). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto (šiuo atveju – gyvenamojo namo) dalies atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio kadastro objektais laikomi žemės sklypas; statinys (taip pat nebaigtas statyti), išskyrus laikiną statinį ar nesudėtingą statinį, kuriam nereikia statybos leidimo; 3) patalpa, šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais. Nurodyto įstatymo 7 straipsnyje nustatyti nekilnojamųjų daiktų formavimo būdai, tarp kurių yra ir tokie: padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus; atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus. Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, tai reiškia, kad turi būti laikomasi šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų.

Teismui pateiktas pasidalijimo projektinis pasiūlymas, teismo nuomone, nėra parengtas pagal STR 2.02.09:2005, o pagal šio Statybos techninio reglamento 1 punktą gali būti ne tik vienbučiai gyvenamieji pastatai, bet ir sublokuoti vienbučiai namai. Priklausomai nuo statinio tipo, jam nustatyti ir atitinkami techniniai reikalavimai. Su tuo tiesiogiai susijusi nuosavybės teisės objekto padalijimo, kartu ir bendraturčio teisės atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo galimybė. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems keliamus reikalavimus. Iš nagrinėjamoje byloje pateiktų namo rekonstrukcijos projektinių pasiūlymų nėra aišku, kaip ir kokiu būdu, iš kokių medžiagų turės būti atliktos naujai projektuojamos pertvaros, ar jos atitiks statybos įstatymo keliamus reikalavimus. Ieškovas pateikė teismui gyvenamojo namo pasidalijimo tarp bendrasavininkų ( projektinį siūlymą teismui) (b.l. 113), pagal kurį prašo patikslintame ieškinyje atidalinti iš gyvenamojo namo, suformuojant atskirus turtinius vienetus, patalpas. Tačiau iš ieškovo pateikto patalpų pasidalijimo projektinio pasiūlymo, bei ieškovo ir atstovo paaiškinimų matyti, kad ieškovas prašo ne atidalinti iš gyvenamojo namo suformuojant atskirus turtinius vienetus, patalpas, o padalinti gyvenamąjį namą į du turtinius vienetus. Teismo posėdžio metu apklausta projektinį pasiūlymą pateikusi teismui architektė G. J. paaiškino, kad sudarydama šį pasiūlymą rėmėsi Registrų centro pažymėjimu, kur įvardinta ½ pastato. Vietas parinko pagal ieškovo siūlymą. Šildymas yra šilumininkų reikalas. Dėl palėpės projekto, paaiškino tiek, jog jų dalinti nebuvo galima nes jos nėra įregistruotos Registrų centre, tačiau padalino, nes pusė patalpų vis tiek priklauso kiekvienam bendraturčiui. Nurodo, kad R. M. į cokolinį aukštą gali patekti per garažą arba galima daryti įėjimą po laiptais, tačiau tam būtų reikalingas statybos leidimas. Darydama projektą į garažą nėjo, nes manė, kad jis R. M.. ( b.l. 135). Taigi teismas sutinka su atsakovės dėstomu argumentu, jog ieškovo pateiktas projektinis pasiūlymas yra neišsamus, pastato rekonstrukcijos projektinis pasiūlymas neatitinka techniniams reikalavimams bei pažeidžia jos kaip bendraturtės (atsakovės) teises.

Negalima sutikti su ieškovo liudytojos architektės argumentu, kad jos projektiniai pasiūlymai gali būti netikslūs, o kaip bus patenkintas ieškinys, tai projektai bus ruoštini pagal visus įstatymų reikalavimus. Akivaizdu, kad su tokiais ieškovo argumentais sutikti visiškai negalima, nes ieškovas gali piktnaudžiauti savo teisėmis, padalinti bendrai naudojamą turtinį vienetą savo nuožiūra bei sukurti nekilnojamojo turto vienetus, kurie nebuvo aptarti su atsakove kaip bendraturte, atlikti rekonstrukciją, kurios sąlygos nebuvo suderintos su bendraturte, ko pasėkoje jos kaip savininkės teisės būtų akivaizdžiai pažeistos. Pagal LR Statybos įstatymo 2str.18d .statinio rekonstravimas yra statybos rūšis. Pagal šio įstatymo 2str.27d statinio projektas yra normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų , kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendimai / aiškinamoji dalis, projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai / skirtų statinio statybai įteisinti ir vykdyti, visuma.

Iš ieškovo pateikto gyvenamojo namo padalijimo projektinio siūlymo nėra aiškus atsidalijimas, nes prie jo nėra jokio aiškinamojo rašto, apsiribota tik vienintelėmis pastabomis, kuriose nurodoma, kad patekimas į pastogės patalpą Nr. 2 galimas : įrengiant liuką su nuleidžiamomis kopėčiomis iš pat. Nr. 2 1 aukšte; rekonstruojant priestatą ir įrengiant laiptus į pastogę t.y pateikiamos alternatyvos, o ne konkretus projektas, kuriame pilnai apspręstas patekimo į palėpę klausimas. Be to projektiniame pasiūlyme yra pateiktas tik vienintelis namo pjūvis, kuriame sutartiniais ženklais pažymėtos projektuojamos pertvaros, tačiau nėra jokio aiškinamojo rašto, kas tai per pertvaros. Atsakovė nesutinka su ieškovo ieškinio reikalavimais pagal jo projektinius pasiūlymus, nei dėl gyvenamojo namo padalijimo į du turtinius vienetus, nei dėl žemės sklypo dalies atidalijimo. Todėl akivaizdu, kad tokie pasiūlymai, kuriuose numatomas bendraturčių dalių pakeitimas bendrojoje nuosavybėje pažeidžia atsakovės teises. Atsakovė paaiškino, kad po skyrybų pastato dalys buvo pasidalintos geranoriškai sutariant. Po santuokos nutraukimo ir turto dalybų ieškovas liko geriausiai įrengtose patalpose – šildomos grindys, langai su stiklo paketais, virtuvė su buitine technika, įrengta pirtis. Ji savo lėšomis jai priskirtoje dalyje įsirengė virtuvę, vonią, susitvarkė laiptinę. 6 patalpa buvo visiškai negyvenama. 8 patalpoje įsirengė virtuvę. Pagal teismo sprendimą visas cokolinis aukštas liko G. M., o pirmas – jai. Įėjimai yra atskiri, iš skirtingų namo pusių, atskiri įvažiavimai. Padalinus namą, pagal siūlomą projektą jai liktų maži kambariai, o ieškovui – dideli. Siūlomame projekte netolygiai įrengtos namo dalys. Be to parengtas projektas parengtas taip, kad bendra patalpa ( numatyta teismo sprendime) lieka jos dalyje, tad jei įvyktų avarinė situacija ( vandentiekio ar kanalizacijos) padariniais tektų rūpintis jai. Siūlomas variantas pažeidžia jos teises, nes juo skiriama dalis kurią reikėtų perstatyti, be to liktų garažas ir katilinė t.y. neįrengtos patalpos.

Atsakovė R. M. pateikė teismui priešieškinį, prašydama nustatyti naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarką, pagal pateiktą „Inventora“ žemės sklypo planą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu vienbučių gyvenamųjų pastatų projektavimą reglamentuoja statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai Dvibučių ir daugiabučių namų projektavimą reglamentuoja statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“. Minėtų reglamentų reikalavimai taikomi vykdant statinių projektavimą, statybą, t. y. naujo statinio statybą, rekonstravimą, remontą, griovimą, pastato paskirties keitimą. 2002-04-15 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (Žin., 2002, Nr. 41-1539, 2005, Nr. 80-2899) 20 punktu nustatyta, kad žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius. Gyvenamasis namas unikalus Nr.( duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas atskiru nekilnojamuoju daiktu, o numatomos atidalinti žemės sklypo dalies „A"-„B“-„C“-„D“-„E“-„F“ riba pagal pateiktą sklypo pasidalijimo tarp bendrasavininkų ( projektinį pasiūlymą teismui kirstų pastatą lAlp, todėl darytina išvada, kad prieš atidalinant žemės sklypo dalis iš bendros dalinės nuosavybės visų pirma, turi būti išspręstas gyvenamojo namo lAlp suskaidymo į du atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus-statinius klausimas.

Kaip ir bet kurią kitą teisę, taip ir teisę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančią žemės sklypo dalį bendraturtis gali įgyvendinti tik laikydamasis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų. Įstatyme žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus (Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Tuo tikslu privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą. Toks projektas rengiamas Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka. Formuojant arba pertvarkant žemės sklypus laikomasi reikalavimo, kad prie statinio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Šis reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, kai žemės sklypas padalijamas ar atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio padalijimu ar atidalijimu bei suformuojamas atskiras statinys ir šiam statiniui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas. Tuo tarpu kai statinys suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad jo riba kirstų statinį (Žemės įstatymo 40 straipsnio 2, 6 dalys, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktas). Tai reiškia, kad statinio nepadalijus ar neatidalijus jo dalies (taip yra šioje byloje), negalimas žemės sklypo, esančio po statiniu, atidalijimas.

Teismo nuomone neišsprendus pastato padalijimo klausimo ir nesuformavus atskirų nekilnojamojo turto objektų, reikalavimas atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo yra pirmalaikis. Šiuo atveju tenkintinas atsakovės priešieškinis kuriuo siekiama nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką.

Įvertinant išnagrinėtas bylos aplinkybes, ištirtus rašytinius įrodymus, esančius šioje byloje bei jos prieduose, šalių, jų atstovų, paaiškinimus darytina išvada, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas. Šalys pateikė teismui panašius žemės sklypo padalijimo ir naudojimosi tvarkos projektus ( b.l.( 71, ieškovo pateiktas priedas ( projektinis pasiūlymas teismui ( projekto Nr. 01). Kaip matyti tarp šalių ginčo dėl sklypo dalių priskyrimo nėra. Atsižvelgiant į tai, kad nėra pateiktas tinkamas žemės sklypo padalijimo projektas ieškovo ieškinys šioje dalyje atmestinas, atsakovės priešieškinis dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Atmetus ieškovo ieškinio reikalavimus, iš ieškovo atsakovės naudai priteistinos jos bylos vedimo išlaidos, susijusios su advokato teisine pagalba šioje byloje ( b.l. 116-117), žyminis mokestis (b.l. 69-70), valstybės naudai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu LR CPK 88str.1d.,3p, 6p., 93str, 96str., 98str.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 3str, 7str, 12str., 17str, 42str, 177str, 178str., 185str, 259str., 263str.-268str., 270str., 279str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo G. M. ieškinį, atmesti.

Atsakovės R. M. priešieškinį tenkinti ir nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu, unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini) , pagal UAB „Inventora" parengtą žemės sklypo planą:

Atsakovei R. M. paskirti žemės sklypo, esančio ( duomenys neskelbtini), dalį, projektiniame pasiūlyme pažymėtą A ir indeksais 1-2-3-4-14-13-12-11-10-9-8-7-6; kurios plotas 1037 kv.m.;Ieškovui G. M. paskirti žemės sklypo, esančio ( duomenys neskelbtini), dalį, projektiniame pasiūlyme pažymėtą B ir indeksais 6-7-17-16-15-14-4-5, kurios plotas 637 kv.m.Paskirti atsakovei R. M. ir ieškovui G. M. bendrai naudotis žemės sklypo, esančio ( duomenys neskelbtini) , projektiniame pasiūlyme pažymėta C ir indeksais 7-8-9-10-11-12-13-14-15-16-17., kurios plotas 98 kv.m.

Priteisti atsakovės R. M. naudai iš ieškovo G. M. 139 Lt, žyminio mokesčio, 2300 lt advokato atstovavimo išlaidų kt.

Priteisti iš ieškovo G. M. 45,02 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybė naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno rajono apylinkės teismą.