Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. J., nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei Jurgitai Bertašiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. J. skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2010-10-26 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) vyriausioji specialistė 2010-10-12 A. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 2-19-230 dėl to, kad A. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, nuo 2010-01-01 vadovaudamas įmonei, pažeidė VSD įmokų mokėjimo tvarką, nustatytą LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 str. 2 d. ir LR 2005-06-14 nutarimo Nr. 647, patvirtinto VSD fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 25 p., o būtent, neįvykdė prievolės – įstatymo nustatyta tvarka laiku nesumokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų: 2010-03-15 draudėjas buvo skolingas VSDFV biudžetui 3508.81 Lt – skola nesumokėta. Iki 2010-04-15 draudėjas turėjo sumokėti 16.36 Lt VSD įmokų, priskaičiuotų už 2010 m. kovo mėn. – nesumokėjo, iki 2010-05-15 draudėjas turėjo sumokėti 19.04 Lt VSD įmokų, priskaičiuotų už 2010 m . balandžio mėn. – nesumokėjo, iki 2010-06-15 draudėjas turėjo sumokėti 17.13 Lt VSD įmokų, priskaičiuotų už 2010 m. gegužės mėn. – nesumokėjo, iki 2010-07-15 draudėjas turėjo sumokėti 20.94 Lt VSD įmokų priskaičiuotų už 2010 m. birželio mėn. – nesumokėjo, iki 2010-08-15 draudėjas turėjo sumokėti 13.33 Lt VSD įmokų, priskaičiuotų už 2010 m. liepos mėn. – nesumokėjo, iki 2010-09-15 draudėjas turėjo sumokėti 137.14 Lt VSD įmokų, priskaičiuotų už 2010 m. rugpjūčio mėn. – nesumokėjo. Protokolo surašymo dienai draudėjo įsiskolinimas VSDF biudžetui sudaro 3732.99 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, tame tarpe 223.94 Lt VSD įmokų, priskaičiuotų už 2010 m. kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesius. Tuo savo veika A. J. padarė pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir LR ATPK) 188⁶ str. 1 d. (b. l. 9-10).

VSDFV Vilniaus skyrius 2010-10-26 nutarimu Nr. 2-19-(2010)-230, A. J. už administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuojamo pažeidimo padarymą, vadovaudamasis LR ATPK 188⁶ str. 1 d. paskyrė 800 litų baudą (b. l. 12).

Teismo posėdyje A. J. palaikė skundą ir prašė panaikinti nutarimą arba sumažinti paskirtą baudą. Papildomai paaiškino, kad jis sumokėjo 1040 Lt. Skolą pagal galimybes ir mokesčius moka. Prašė leisti mokėti susidariusią skolą dalimis, tačiau mokesčių mokėjimas dalimis nebuvo išdėstytas. Paskirta bauda yra per didelė. Materialinė padėtis šeimoje yra sunki, augina mažametį vaiką, žmona yra vaiko priežiūros atostogose.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2010-10-12 A. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 2-19-230 dėl to, kad A. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, nuo 2010-01-01 vadovaudamas įmonei pažeidė VSD įmokų mokėjimo tvarką, nustatytą LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 str. 2 d. ir LR 2005-06-14 nutarimo Nr. 647, patvirtinto VSD fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 25 p., t. y. įstatymo nustatyta tvarka laiku nesumokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų: 2010-03-15 draudėjas buvo skolingas VSDFV biudžetui 3508.81 Lt – skola nesumokėta. Iki 2010-04-15 draudėjas turėjo sumokėti 16.36 Lt VSD įmokų, priskaičiuotų už 2010 m. kovo mėn., tačiau nesumokėjo; iki 2010-05-15 turėjo sumokėti 19.04 Lt VSD įmokų, priskaičiuotų už 2010 m . balandžio mėn. – nesumokėjo, iki 2010-06-15 turėjo sumokėti 17.13 Lt VSD įmokų, priskaičiuotų už 2010 m. gegužės mėn. – nesumokėjo, iki 2010-07-15 turėjo sumokėti 20.94 Lt VSD įmokų priskaičiuotų už 2010 m. birželio mėn. – nesumokėjo, iki 2010-08-15 turėjo sumokėti 13.33 Lt VSD įmokų, priskaičiuotų už 2010 m. liepos mėn. – nesumokėjo, iki 2010-09-15 draudėjas turėjo sumokėti 137.14 Lt VSD įmokų, priskaičiuotų už 2010 m. rugpjūčio mėn. – nesumokėjo. Protokolo surašymo dienai draudėjo įsiskolinimas VSDF biudžetui sudaro 3732.99 Lt VSD įmokų, tame tarpe 223.94 Lt VSD įmokų, priskaičiuotų už 2010 m. kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesius. Tuo savo veika A. J. padarė pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta LR ATPK 188⁶ str. 1 d. (b. l. 9-10). VSDFV Vilniaus skyrius 2010-10-26 nutarimu Nr. 2-19-(2010)-230, A. J. už pažeidimo, numatyto ATPK 188⁶ str. 1 d. paskyrė 800 litų baudą (b. l. 12).

LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 str. 2 d. nustato, kad priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-14 nutarimu Nr. 647, 25 p numato, kad draudėjai, skaičiuodami darbo užmokesčio sumas asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis, narystės ar tarnybos pagrindu, taip pat mokėdami socialinio draudimo įmokas šių Taisyklių 20.8 ir 20.9 punktų nustatytais atvejais, apskaičiuoja socialinio draudimo įmokas šių Taisyklių 20.1–20.10 punktuose nustatyta tvarka už kiekvieną mėnesį ir sumoka jas į Fondą ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, išskyrus šių Taisyklių 26 punkte numatytus atvejus. Mokėjimo nurodymai pateikiami Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms už visą atitinkamo laikotarpio socialinio draudimo įmokų sumą, kad ir kiek lėšų būtų draudėjo sąskaitoje.

LR ATPK 188⁶ str. 1 d. nustato, kad Valstybinio socialinio draudimo įmokų, išmokų, susidariusių delspinigių apskaičiavimo arba (ir) jų mokėjimo nustatytos tvarkos pažeidimas, veika, dėl kurios neteisėtai buvo sumažintos valstybinio draudimo įmokos, išmokos, vengimas registruotis draudėju, neįsileidimas valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų pareigūnų tikrinti duomenų, susijusių su valstybinio socialinio draudimo įmokomis bei išmokomis, nepateikimas jiems dokumentų arba jų nuslėpimas, finansinių ataskaitų ar pranešimo apie asmens priėmimą į darbą pavėluotas pateikimas arba nepateikimas, klaidingos informacijos suteikimas, neteisingų duomenų apie gautas pajamas, reikalingų valstybinio socialinio draudimo pensijai ar pašalpai skirti, įrašymas į išduodamas piliečiams pažymas ar kitus dokumentus, taip pat valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas – užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų.

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, yra pagrindas teigti, kad nėra aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą (ATPK 250 str.), A. J. veika pagal ATPK 188⁶ str. 1 d. kvalifikuota teisingai: be A. J. paaiškinimo, jo kaltę šio administracinio teisės pažeidimo padarymu patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, (b. l. 9-10), pranešimai apie apdraustuosius (b. l. 16-25), 2010-10-12 patikrinimo aktas Nr. Ž-752, iš kurio matyti, kad patikrinimo dienai įsiskolinimas VSDF biudžetui sudaro 4201.52 Lt su delspinigiais (b. l. 26-27), kita byloje esanti medžiaga.

ATPK 30 str. 1 ir 2 d. numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų; ATPK 30² str. 1 ir 2 d. numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jei yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Kaip matyti iš nutarimo, pareigūnas nenustatęs atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei atsižvelgdamas į bendrovės finansinę padėtį, A. J. paskyrė artimesnę minimaliai nuobaudą, numatytą ATPK 188⁶ str. 1 d. sankcijoje.

Tačiau skiriant nuobaudą, nebuvo atsižvelgta į visas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam nuobaudos skyrimui, nespręstas klausimas dėl ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos taikymo: ATPK 30¹ str. 1 d. numato, kad pareigūnas, nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Administracinėje teisėje galioja principas, kad nuobauda turi būti proporcinga padaryto pažeidimo sunkumui, t. y. jo pavojingumui. Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 3 p. nustato, kad proporcingumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarime konstatavo, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus, privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Kiekvienu konkrečiu atveju nuobauda turi būti skiriama įvertinus padaryto nusižengimo žalą, atsižvelgiant į bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principus, t. y. nuobaudos griežtumas turi atitikti nusižengimo mastą.

Teismas, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, jo pasekmes, pažeidimo padarymo aplinkybes, į tai, kad A. J. bendrovės direktoriumi paskirtas nuo 2010-01-01 (b. l. 41-42), bendrovės finansinė padėtis yra sunki (b. l. 32-35), įmokos iš dalies yra dengiamos (b. l. 43), į A. J. bei žmonos gaunamas pajamas (b. l. 49-50, 52 ), laiko, kad ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti taikant mažesnę nuobaudą nei nustatyta ATPK 188⁶ str. 1 d. sankcijoje bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, A. J., už pažeidimo, numatyto ATPK 188⁶ str. 1 d. padarymą, vadovaudamasis ATPK 30¹ str., skiria 400 litų baudą.

ATPK 30¹ str. 1 d., numatančios galimybę visai neskirti administracinės nuobaudos, A. J. atžvilgiu šioje byloje nebuvo ir nėra pagrindo taikyti: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 30¹ str. 1 d. taikymas turėtų būti siejamas su išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, tuo tarpu tokių išskirtinių aplinkybių šioje byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 3 ir 4 dalimis, 128 straipsniu, 129 straipsniu,

nutaria:

A. J. skundą patenkinti iš dalies.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2010-10-26 nutarimą Nr. 2-19-(2010)-230, kuriuo A. J. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188⁶ str. 1 d., padarymą paskirta 800 litų bauda, pakeisti: taikant ATPK 30¹ str., A. J. už pažeidimo, numatyto ATPK 188⁶ str. 1 d., padarymą paskirti 400 (keturių šimtų) litų baudą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.