- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-25
- Bylos Nr.
- e2A-786-357/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Vilija Valantienė
- Atsakovas
- UAB „Arisanda“
- Ieškovas
- M. E.
- Kategorijos
- 14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Arisanda“ apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. E. ieškinį atsakovei UAB „Arisanda“
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas M. E. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2014-12-02 sprendimą darbo byloje Nr. APS-113-21089/2014, priteisti nesumokėtą 226,99 Eur darbo užmokestį už 2014 m. rugpjūčio mėn., priteisti po 13,53 Eur darbo užmokesčio už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo 2014-09-09 iki visiško atsiskaitymo dienos, 87,01 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovas pas atsakovę UAB „Arisanda“ dirbo apie 2 metus. 2014 m. pradžioje tarp jo ir darbdavio prasidėjo nesutarimai, nes darbdavys nevisiškai atsiskaitė už darbus, atliktus komandiruotės Maskvoje metu. 2014 m. vasario mėn. jis norėjo išeiti kasmetinių atostogų, tačiau jam buvo liepta eiti nemokamų atostogų, nes UAB „Arisanda“ neturėjo pinigų apmokėti už atostogas. Nemokamose atostogose jis išbuvo iki 2014 m. gegužės mėn. Grįžęs iš nemokamų atostogų įmonėje dirbo iki 2014-08-20. Tarp jo ir UAB „Arisanda“ direktoriaus A. P. 2014-08-20 kilo konfliktas dėl neišmokėtų pinigų. Tada jis kartu su kitais darbuotojais pateikė prašymą atleisti iš darbo. Prašymą atleisti iš darbo paliko įmonės sekretorei, o išėjęs į kiemą sutiko direktorių ir pastarasis pasakė, kad jie yra atleisti. 2014-08-21 atėjęs su kitais darbuotojais į įmonę, perdavė įrankius. Direktorius dalyvavo perdavime, tačiau nieko apie atleidimo įforminimą nesakė, tik liepė palikti įmonės teritoriją. 2014 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje norėdamas įsidarbinti kitoje įmonėje sužinojo, kad nėra atleistas iš darbo UAB „Arisanda“. Tik po Darbo inspekcijos darbuotojos skambučio UAB „Arisanda“ direktoriui, jis buvo atleistas iš darbo nuo 2014-09-09. Atleidimo iš darbo pagrindo neginčijo. 2014 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėn. kasmetinių atostogų neprašė, jose nebuvo ir už atostogas jokios kompensacijos negavo. 2014 m. birželį dirbo visą mėnesį, atostogose nebuvo, pravaikštų nedarė, už šį mėnesį gavo visą darbo užmokestį. 87,01 Eur sumą yra gavęs kaip lauko priedą. Atleidus jį iš darbo nebuvo atsiskaityta, todėl po kurio laiko jis UAB „Arisanda“ pateikė prašymą atsiskaityti, kurį paliko pas įmonės sekretorę. Taip pat prašymą atsiskaityti išsiuntė registruotu laišku, tačiau jis grįžo neįteiktas. Į Darbo ginčų komisiją kreipėsi dėl neišmokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir komandiruotpinigių išieškojimo. Darbo ginčų komisijoje nagrinėjant bylą jam buvo daromas spaudimas dėl reikalavimų atsiėmimo, sakant, jog savo reikalavimams pagrįsti jis neturi įrodymų, todėl reikalavimus atsiėmė.
Atsakovė UAB „Arisanda“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atleidžiant ieškovą iš darbo jam nebuvo sumokėtas darbo užmokestis už darbą 2014 m. rugpjūčio mėn., nes iš jam priklausančios išmokėti sumos buvo išskaičiuotos kvalifikacijos kėlimo išlaidos, 87,01 Eur kompensacija už atostogas ieškovui yra sumokėta. Ieškovas buvo atleistas už pravaikštas, todėl turėjo pareikalauti darbdavio atsiskaityti. Tiesiogiai į atsakovą dėl atsiskaitymo ieškovas nesikreipė, įstatymo nustatytų reikalavimų nevykdė, todėl vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką neturėtų būti priteistas. Ieškovas dar dirbdamas UAB „Arisanda“ jau dirbo kitose darbovietėse, nuolat gavo pajamas, todėl jam nepriklauso vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Telšių rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, panaikino Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2014-12-02 sprendimą darbo byloje Nr. APS-113-21089/2014, iš UAB „Arisanda“ priteisė M. E. 173,04 Eur neišmokėtą darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių) ir 13,53 Eur vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną nuo 2014-09-10 iki visiško atsiskaitymo dienos, kitą ieškinio dalį atmetė. Iš UAB „Arisanda“ priteisė M. E. 220 Eur išlaidų už advokato pagalbą, iš M. E. priteisė UAB „Arisanda“117 Eur išlaidų už advokato pagalbą, iš UAB „Arisanda“ priteisė valstybei 15 Eur žyminį mokestį.
Teismas vertino, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (pravaikštas), atleidimo iš darbo pagrindo neginčijo, neskundė jo įstatymų nustatyta tvarka ir pretenzijų atsakovei dėl atleidimo pagrindo nereiškė. Atleidimo iš UAB „Arisanda“ dieną ieškovas šioje bendrovėje nebedirbo, nuo 2014-07-11 dirbo kitoje įmonėje, todėl turi būti taikoma LR DK 206 str. 1 d. 2 p. nuostata ir ieškovas turėjo pareikalauti darbdavio su juo atsiskaityti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė gavo tiesioginį ieškovo reikalavimą atsiskaityti, tačiau apie reikalavimo atsiskaityti faktą liudija kitos aplinkybės. Atsakovo atstovo A. P. paaiškinimus, kad su ieškovu atleidimo iš darbo dieną nebuvo atsiskaityta, nes jam išmokėtinos sumos įskaitytos į ieškovo įsiskolinimą atsakovei už kvalifikacijos kėlimą, teismas vertino kritiškai, nes byloje nėra jokių duomenų apie atliktą tokį įstatymų reikalavimus atitinkantį įskaitymą. Atleidimo iš darbo dieną 2014-09-09 ieškovui nepanaudotų atostogų bei piniginės kompensacijos už jas priskaičiuota nebuvo, 87,01 Eur suma už atostogas apskaičiuota ir išmokėta už 2014 m. birželio mėn. Nors ieškovo prašymo suteikti atostogas laikotarpiu nuo 2014-06-12 iki 2014-06-16 byloje nepateikta, tačiau darbo laiko apskaitos žiniaraštyje atostogų dienos pažymėtos, už jas priskaičiuota ir ieškovui 2014-07-15 mokėjimo pavedimu išmokėta 87,01 Eur suma, todėl šioje dalyje teismas ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Arisanda“ prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovės priteistas vidutinis darbo užmokestis po 13,53 Eur už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną nuo 2014 m. rugsėjo 10 d. iki visiško atsiskaitymo dienos, priteista ieškovui iš atsakovės 220 Eur išlaidų už advokato pagalbą, o atsakovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos Darbo ginčų komisijoje nepriteistos, ir priimti naują sprendimą - ieškovo reikalavimą atsakovei dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo atmesti kaip visiškai nepagrįstą, proporcingai atmestų reikalavimų daliai sumažinti iš atsakovės ieškovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį ir atsakovei iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylos nagrinėjimo Darbo ginčų komisijoje bei pirmosios instancijos teisme metu. Teismui nusprendus ieškovo reikalavimą dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo patenkinti, sumažinti iš atsakovės ieškovo naudai priteistiną piniginę sumą ir priteisti iš ieškovo atsakovės naudai apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pažymi, kad ieškovas atleidimo iš darbo dieną nebedirbo pas atsakovę dėl pravaikštos. Ieškovas nei bylos nagrinėjimo Darbo ginčų komisijoje, nei teisme metu atleidimo iš darbo pagrindo ne tik, kad neginčijo, bet su juo sutiko, nurodęs, kad 2014 m. rugpjūčio 20 d. parašė pareiškimą dėl atleidimo iš darbo savo noru ir į darbą atsakovės įmonėje daugiau nėjo bei nesidomėjo ar turėjo toliau dirbti, per kiek laiko turėjo būti atleistas iš atsakovės įmonės ir kitomis svarbiomis aplinkybėmis. Įmonės vadovas - A. P., ieškovo, kaip tai numato DK 127 straipsnio 1 dalis, pareikalavo tęsti darbą keturiolika darbo dienų, tačiau ieškovas 14 darbų dienų neatidirbo. Praėjus 14 darbo dienų terminui nuo pareiškimo dėl atleidimo iš darbo parašymo dienos, nors ir buvo fiksuotos pravaikštos, darbuotojas buvo atleistas iš darbo atsakovės įmonėje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Ginčui taikoma DK 206 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, todėl ieškovas turėjo pareikalauti darbdavio su juo atsiskaityti. Teismo sprendime nurodomas subjektyvus atsakovės žinojimas apie pareigą atsiskaityti, nesukelia darbdavio pareigos atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju, kadangi to nenumato teisės aktų reikalavimai. Tokia pareiga darbdaviui kyla tik tuomet, kai yra pareiškiamas darbuotojo reikalavimas atsiskaityti.
3. Atsakovei tik iš Darbo ginčų komisijos atsiųstų dokumentų tapo žinoma, jog ieškovas Darbo ginčų komisijai pateikė reikalavimą dėl neišmokėtų su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų išieškojimo iš atsakovės. Toks reikalavimas Darbo ginčų komisijai buvo pateiktas tik 2014 m. lapkričio 17 d., o atsakovė procesinius dokumentus gavo tik 2014 m. lapkričio 19 d. Atsakovei buvo pareikštas net 4344,30 Eur reikalavimas, su kuriuo ji nesutiko ir jį ginčijo, pateikdama Darbo ginčų komisijai atsiliepimą į ieškinį. Tuo tarpu, ieškovas, pats inicijavęs procesą, 2014 m. gruodžio 2 d. Darbo ginčų komisijos posėdyje savo reikalavimus laisva valia atsiėmė ir prašė darbo bylą nutraukti, todėl Darbo ginčų komisija 2014 m. gruodžio 2 d. priėmė sprendimą darbo bylą nutraukti. 2015 m. sausio 2 d. ieškovas pareiškė ieškinį atsakovei, prašydamas priteisti 226,99 Eur (neatskaičius mokesčiu) bei kitas su darbo teisiniais santykiais susijusias pinigines sumas. Taigi, teismui buvo pareikštas net 19 kartu mažesnės piniginės sumos ieškinys negu jis buvo pateiktas Darbo ginčų komisijai.
4. DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta sankcija - vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo laiką - taikoma tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau mėnesių) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta mažesnė už jo vidutinį darbo užmokestį suma, tai tokiais atvejais pagal DK 141 straipsnio 3 dalį mokėtinos išmokos dydį sudaro neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką. Darbuotojui buvo neišmokėta 173,04 Eur (neatskaičius mokesčių) piniginė suma. Tačiau minėta piniginė suma yra mažesnė už ieškovo vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, todėl net ir tenkinus reikalavimą dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo, teismas, vadovaudamasis DK 141 straipsnio 3 dalimi turėjo nustatyti, kad mokėtinos išmokos dydį sudaro neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką.
5. Atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu prašė priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas darbo bylos Nr. APS-113-21086/2014 nagrinėjimo Darbo ginčų komisijoje metu, kurios sudaro 108,61 Eur sumą, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl minėtų bylinėjimosi išlaidų nepasisakė ir šio klausimo neišsprendė. Teismas nepagrįstai priteisė 220 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės ieškovo naudai.
Atsiliepimas
Ieškovas M. E. pateiktu atsiliepimu prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti ieškovui iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Darbdavys buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko nuo pat ginčo pradžios. Tai, kad darbuotojas darbo ginčo komisijoje reikalavo savo paties paskaičiavimu didesnės sumos, kurios rašytiniais įrodymais negalėjo įrodyti ir tikėjosi, kad Darbo ginčų komisija apgins jo interesus, nereiškia, kad darbdavys netenka, pareigos laiku su darbuotoju atsiskaityti pagal savo paskaičiavimus.
2. Akivaizdu, kad tokioje situacijoje darbuotojai pilnai turėjo lūkestį suprasti ir suprato, kad yra atleisti iš darbo. Tik įsidarbindami kitur, darbuotojai sužinojo, kad jie nėra atleisti iš UAB „Arisanda“, kas buvo atlikta tik įsikišus valstybinei darbo inspekcijai. Atleidžiant už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, darbdavys aiškiai nesilaikė drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos.
3. Atleidimo iš UAB „Arisanda“ dieną ieškovas šioje bendrovėje nebedirbo. Apie pareikalavimo atsiskaityti faktą liudija aplinkybės, t. y. atsakovės atstovas A. P. teismo posėdžio metu patvirtino tai, jog 2014-09-08 su juo telefonu susisiekė Darbo ginčų komisijos darbuotojas, kuris teiravosi dėl kokių priežasčių ieškovas nėra atleidžiamas iš darbo, kodėl su juo neatsiskaitomą. Atsakovės atstovas advokatas. P. G. patvirtino, jog ieškovas darbdaviui darbo įrankius pridavė 2014-09-08. UAB „Arisanda“ direktorius žinojo apie įstatymo nustatytus reikalavimus su atleidžiamu darbuotoju atsiskaityti atleidimo iš darbo dieną. Ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją siekdamas gauti atsiskaitymą. Darbuotojas aktyviais veiksmais reiškė savo interesus gauti atsiskaitymą. Šios aplinkybės liudija, jog atsakovė dar iki 2014-09-09 atleisdama ieškovą iš darbo, žinojo apie ieškovo reikalavimą atsiskaityti.
4. Uždelsimo atsiskaityti laikotarpio trukmė (periodas po atleidimo iki visiško atsiskaitymo) turi įtakos išmokos dydžiui, tačiau nelemia, ar iš viso taikytini DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyti padariniai. Darbuotojo padėtis atleidimo dienai visiškai neturėjo įtakos darbdaviui su juo tinkamai atsiskaityti. Nei teismų praktika, nei įstatymai nenumato galimybės netaikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytų padarinių, jeigu darbuotojas ginčo metu jau dirba kitur. Todėl atmestinas apeliantės argumentas, kad kompensaciniam mechanizmui taikyti nėra teisinio pagrindo.
5. Mano, kad teismas pagrįstai nepriteisė atsakovės patirtų išlaidų Darbų ginčų komisijoje, nes Darbo ginčų komisijos sprendimas, bylą nagrinėjant teisme, teisinių pasekmių šalims nesukelia. Teismas nepažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teisme kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, dalyje dėl vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Byloje nustatyta, kad ieškovas M. E. su atsakove UAB „Arisanda“ 2012 m. rugpjūčio 7 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį, kurios pagrindu ieškovas nuo 2012 m. rugpjūčio 8 d. įdarbintas (duomenys neskelbtini) UAB „Arisanda“. 2014 m. rugsėjo 9 d. darbo sutartis buvo nutraukta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 str. 3 d. 2 p., UAB „Arisanda“ direktoriaus 2014-08-20 įsakymu Nr. K-45 nuo 2014 m. rugpjūčio 20 d. ieškovui neatvykus į darbą be pateisinamos priežasties, laiko apskaitos žiniaraštyje fiksuotos pravaikštos, 2014-09-01 ieškovui parašytas įspėjimas dėl atleidimo iš darbo. UAB „Arisanda“ direktoriaus 2014-09-09 įsakymu Nr. K-54 ieškovas atleistas iš suvirintojo pareigų nuo 2014-09-09 pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p.
Ieškovas 2014 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydamas išieškoti iš UAB „Arisanda“ 4344,30 Eur sumą, susidedančią iš jo darbo užmokesčio už 2014 m. rugpjūčio mėn., kompensacijos už nepanaudotas atostogas per 2013 ir 2014 metus, likusio neišmokėto darbo užmokesčio dalies už darbą komandiruotės metu Maskvoje ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką iki bus įvykdytas atsiskaitymas. Atsakovė UAB „Arisanda“ su ieškovo reikalavimais nesutiko. Darbo ginčų komisijos 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. DGKS-5318 ieškovo M. E. darbo byla Nr. APS-113-21089/2014 atsakovei UAB „Arisanda“ nutraukta ieškovui atsiėmus visus savo reikalavimus. Atsakovė 2014 m. gruodžio 9 d. Darbo ginčų komisijai pateikė prašymą dėl 818,03 Eur skolos iš ieškovo priteisimo.
Dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo
Atsakovė UAB „Arisanda“ teigia, kad ginčui taikoma DK 206 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, todėl ieškovas turėjo pareikalauti darbdavio su juo atsiskaityti, o teismo sprendime nurodomas subjektyvus atsakovės žinojimas apie pareigą atsiskaityti, nesukelia darbdavio pareigos atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju, kadangi to nenumato teisės aktų reikalavimai.
DK 206 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbuotoją atleidžiant iš darbo, visos jam priklausančios darbo užmokesčio sumos išmokamos kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris dirba iki atleidimo iš darbo dienos, – ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną, o 2 dalyje numatyta, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris atleidimo dieną nebedirba (dėl laikino nedarbingumo, pravaikštos, laisvės atėmimo ir kt.), visos jam priklausančios darbo užmokesčio sumos išmokamos per vieną dieną nuo tos dienos, kurią atleistas iš darbo darbuotojas pareikalavo atsiskaityti.
Nagrinėjamos bylos atveju darbo sutartis nutraukta 2014 m. rugsėjo 9 d. DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu ieškovui nuo 2014 m. rugpjūčio 20 d. neatvykus į darbą be pateisinamos priežasties – dėl pravaikštos. Taigi, nagrinėjamos bylos atveju yra taikoma DK 206 straipsnio 2 dalis. Ieškovas atleidimo pagrindo ir jo datos neginčijo ir kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atleidimo iš UAB „Arisanda“ dieną ieškovas šioje bendrovėje nebedirbo, o Sodros duomenimis, ieškovas nuo 2014-07-11 dirbo kitoje įmonėje. Pripažintina, kad šiuo atveju taikoma DK 206 str. 1 d. 2 p. nuostata, todėl ieškovas turėjo pareikalauti darbdavio su juo atsiskaityti. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra įrodyta apie tiesioginį ieškovo reikalavimo atsiskaityti įteikimą atsakovei. Aplinkybė, jog atsakovei 2014 m. rugsėjo 18 d. registruotu laišku jos buveinės adresu buvo siųsta korespondencija, bei ieškovo argumentas, kad A. P. 2014-09-08 skambino Darbo inspekcijos darbuotoja, teiraudamasi dėl kokių priežasčių ieškovas nėra atleidžiamas iš darbo, kodėl su juo neatsiskaitoma, nėra laikomos tiesioginiu ieškovo reikalavimu atsiskaityti. Bylos duomenimis, atsakovei tik iš Darbo ginčų komisijos atsiųstų dokumentų tapo žinoma, jog ieškovas Darbo ginčų komisijai pateikė reikalavimą dėl neišmokėtų su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų išieškojimo iš atsakovės, t. y. nuo 2014 m. lapkričio 19 d., nuo kurio ieškovas Darbo ginčų komisijos nagrinėjamoje byloje atsisakė, todėl ši data negali būti laikoma reikalavimu atsiskaityti. Byloje neįrodyta, kad ieškovas atsisakė savo reikalavimo Darbo ginčų komisijos nagrinėjamoje byloje dėl kokių tai atsakovės neleistinų veiksmų.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo išreikštu reikalavimu atsiskaityti dėl jam priklausančios darbo užmokesčio sumos yra ieškinio pareiškimas Telšių rajono apylinkės teismui, apie kurį buvusiam darbdaviui tapo akivaizdu 2015 m. sausio 14 d., kai atsakovei buvo išsiųstas pranešimas su ieškovo ieškiniu. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė neatsiskaitė su ieškovu, todėl teismas pagrįstai priteisė ieškovui 173,07 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį už 2014 m. rugpjūčio mėnesį. Pažymėtina, kad teisės aktai nedraudžia ieškovui vienu metu dirbti keliose darbovietėse, todėl atsakovės argumentai, kad atsakovei neatsiskaičius su darbuotoju už darbą 2014 metų rugpjūčio mėnesį, jis nepatyrė jokių finansinių nuostolių ar nepatogumų, yra atmestini. Aplinkybė, kad asmuo dirbo keliose darbovietėse nėra pagrindas visiškai netaikyti kompensacinio mechanizmo.
DK 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Antroje dalyje numatyta, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį, o trečioje dalyje įtvirtinta, jog kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.
DK 141 straipsnio 3 daliai taikyti būtina nustatyti neatsiskaitymo laiku faktą bei priežastį siejamą su darbuotojo kaltės buvimu/nebuvimu. Darbdavio pareigos mokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nebuvimui konstatuoti įstatyme nereikalaujama nustatyti, jog dėl neatsiskaitymo nėra darbdavio kaltės. Ši darbdavio prievolė neatsiranda tik darbuotojo kaltės konstatavimo atveju, jeigu darbuotojo kaltės nėra, tai darbdaviui kyla neigiamų padarinių dėl neatsiskaitymo laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. v. UAB „Stelalita“, bylos Nr. 3K-3-625/2008; 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. UAB „Geotechnikos grupė“, bylos Nr. 3K-3-305/2009). Jeigu darbuotojas reikalauja, darbdaviui taikomi DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodyti teisiniai padariniai, nepaisant to, buvo šalių ginčas dėl tam tikros išmokos mokėjimo ar ne, jeigu jis uždelsė atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. UAB „Izabelita“, bylos Nr. 3K-3-260/2007). DK 141 straipsnio 3 dalies normoje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos bei sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis D. L. v. UAB ,,Fleming baldai“ byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis P. M. v. UAB ,,Swiss logistic“ byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis J. J. v. Vilniaus visuomeninė parapsichologijos akademija byloje Nr. 3K-3-341/2009; kt.).
Nagrinėjamoje byloje yra nustatytas neatsiskaitymo su ieškovu faktas ir kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nenustatyta ieškovo kaltė dėl neatsiskaitymo, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai už uždelstą atsiskaityti laiką ieškovui paskaičiavo ir priteisė visą vidutinį darbo užmokestį – po 13,53 Eur už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną. Atkreiptinas dėmesys, kad taikant DK 141 straipsnio 3 dalį būtina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus, pažymint, kad pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F. B. ir kt. v. UAB „Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. G. v. Lietuvos ir Kanados UAB ,,Pajūrio mediena“, bylos Nr. 3K-3-247/2011; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. UAB „Eurėja“, bylos Nr. 3K-3-179/2012; kt.). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl kompensacijos, mokamos DK 141 straipsnio pagrindu, pasisakyta, kad ji gali būti mažinama atsižvelgiant į laiku neišmokėtą darbo užmokesčio dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. UAB „Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui už uždelstą atsiskaityti laiką visą vidutinį darbo užmokestį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė neginčija aplinkybės, jog vidutinis ieškovo darbo dienos užmokestis sudaro 13,53 Eur, tačiau pagrįstai nurodo, kad jis turėjo būti skaičiuojamas ne nuo 226,99 Eur, kas sudaro ieškovo 2014 metų rugpjūčio mėnesio darbo užmokestį, o nuo 173,04 Eur neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kas sudaro 10,31 Eur už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną. Konstatavus darbdavio pareigą atsiskaityti sekančią dieną nuo tada, kai darbdaviui tapo akivaizdžiai žinoma t.y. 2015 m. sausio 14 d., prižintina, kad darbdavio pareigos pažeidimas prasideda sekančią dieną t.y. 2015-01-15. Per uždelstą atsiskaityti laiką darbo dienų vidutinio darbo užmokesčio dalis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (už 110 d. d.) sudarytų 1.134.10 Eur. Darbdavys, nevykdydamas teismo sprendimo, prisiima jam galinčių kilti neigiamų padarinių riziką, tačiau taikant Kasacinio teismo praktiką, būtina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose, 36 straipsnio 1, 2 dalyse, 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei nurodytą šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, kaip tokią, taip pat į nustatytas bylos faktines aplinkybes, tarp jų – į uždelstos išmokėti sumos ir apskaičiuotos išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką dydžius, į tai, kad ieškovo elgesys galėjo klaidinti atsakovą ir daryti reikšmingą įtaką šio sprendimams bei veiksmams.
Konstatuotina, kad minėto vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką iki visiško atsiskaitymo priteisimas ieškovui reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu. Dėl to teisėjų kolegija, remdamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką iki visiško atsiskaitymo tenkintinas iš dalies. Ieškovui iš atsakovės priteistina už 60 dienų – 618.60 Eur už uždelsimo atsiskaityti laiką, kas tris kartus viršija neišmokėtą darbo užmokesčio dalį (DK 2, 35 straipsnis, 36 straipsnio 1, 2 dalys, 141 straipsnio 3 dalis). Likusi šio ieškovo reikalavimo dalis atmestina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Kadangi skundžiamas teismo sprendimas keistinas iš dalies, teisėjų kolegija perskirsto šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai jų patenkintų reikalavimų daliai.
Ieškovas prašė priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atsakovė prašė priteisti 260 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, bei 108,61 Eur išlaidų, patirtų darbo bylos Nr. APS-113-21086/2014 nagrinėjimo Darbo ginčų komisijoje metu. Ieškovui, proporcingai jo patenkintų reikalavimų daliai priteistina 200 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad ieškovo prašoma bylinėjimosi išlaidų suma nėra vertintina vien pagal reikalavimų piniginę išraišką, kadangi bylinėjimosi išlaidų didelę dalį sudaro ir atstovavimo išlaidos teismo posėdžių metu. Kadangi ieškovas atsisakė savo reikalavimų darbo byloje Nr. APS-113-21086/2014, atsakovei priteisiamos šioje byloje patirtos 108,61 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atsakovei taip pat priteisiama 130 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė šias išlaidas: 15 Eur už žyminį mokestį, bei 125 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Kadangi apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovės naudai iš ieškovės priteisiama 70 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 100 Eur atstovavimo išlaidų, todėl jam priteisiama 50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl teismas nepasisako dėl tų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kurie yra teisiškai nereikšmingi ir neįtakoja teismo procesinio sprendimo teisėtumo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą iš dalies pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2014-12-02 sprendimą darbo byloje Nr. APS-113-21089/2014.
Iš uždarosios akcinės bendrovės „Arisanda“ (į. k. 180292254), priteisti M. E. (a. k. (duomenys neskelbtini)) neišmokėtą darbo užmokestį 173,04 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt tris eurus 4 ct) (neatskaičius mokesčių) ir nuo 2015-01-15 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo vidutinio darbo užmokesčio dalį už uždelstą atsiskaityti laiką 618.60 Eur.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Iš uždarosios akcinės bendrovės „Arisanda“ priteisti M. E. 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Iš M. E. priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Arisanda“ 238,61 Eur (du šimtus trisdešimt aštuonis eurus 61 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Iš uždarosios akcinės bendrovės „Arisanda“ priteisti valstybei 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660).
Sprendimo dalį dėl darbo užmokesčio priteisimo skubiai vykdyti.
Iš M. E. priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Arisanda“ 70 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Iš uždarosios akcinės bendrovės „Arisanda“ priteisti M. E. 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.