Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aruno Kisieliaus,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo nuteistojo A. P. apeliacini skunda del Vilniaus mieto 1 apylinkes teismo 2008-12-10 nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. – bauda 10 MGL (1300 Lt).

Taip pat iš A. P. V. V. naudai priteista 12000 Lt neturtines žalos ir 1131 Lt turtines žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustate:

A. P. nuteistas už tai, kad 2007-12-15 apie 09.28 val. Vilniuje, vairuodamas V. Š. priklausanti a/m VW Passat, v.n. VVR 208, kai teise vairuoti transporto priemones jam atimta, pažeide KET 59, 200 punktu reikalavimus, važiavo Borutos gatve link Ateities gatves, Borutos g. – Ateities g. sankryžoje suko i kaire, buvo neatidus ir neatsargus, nedave kelio pesciajai V. V., kertanciai važiuojamaja dali i kuria jis suko, tai yra kertanciai Ateities g. važiuojamaja dali staciu kampu, partrenke ja, del ko pesciajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, t.y. padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 281 str. 1 d.

Apelianto isitikinimu, nukentejusioji, staiga ižengusi i važiojamaja dali iš už antros arba trecios viaduko atramos, del ko buvo nepastebeta, šiurkšciai pažeide keliu eismo taisykliu reikalavimus (KET 87 p., 93.4 p.), keliamus pestiesiems.

Pasak apelianto, nukentejusiosios V. V. parodymus, kuriais teismas grindžia apkaltinamaji nuosprendi, reikia vertinti kritiškai, nes jie yra prieštaringi ir nepatvirtinti kita bylos medžiaga. Teigia, kad nukentejusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu žymiai skiriasi nuo parodymu, duotu teisme: ikiteisminio tyrimo metu ji parode, kad ejo per gatves važiuojamaja dali „greitu tempu“, teisme – „normaliu žingsniu“, ikiteisminio tyrimo metu – po pertrenkimo prie jos priejo automobilio VW Passat, „kuris sustojo šiek tiek už tos vietos, kur aš gulejau, vairuotojas“, teisme – „automobilis sustojo už maždaug 6 m.“.

Apelianto nuomone, nagrinejant jo baudžiamaja byla Vilniaus miesto 1 apylinkes teisme buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, kadangi visos byloje esancios abejones buvo išaiškintos jo nenaudai. Nekaltumo prezumpcijos principas reikalauja, kad kaltintojas pateiktu kaltumo irodymus, o abejones butu aiškinamos kaltinamojo naudai, taciau teismas, priimdamas apkaltinamaji nuosprendi, faktiškai nepadare irodymu analizes. Apelianto teigimu, teismas nepagristai jo parodymus ivertino kritiškai, kaip bandyma išvengti atsakomybes, nes jo parodymai visiškai atitinka tikrove, nuo pat pradžiu jis dave nuoseklius parodymus, kuriuos patvirtina liudytoju parodymai bei kita bylos medžiaga.

Taip pat apeliantas atkreipia teismo demesi i priteista V. V. neturtines žalos dydi. Pasak apelianto, civilinis ieškinys yra nepagristas, nemotyvuotas, todel atmestinas. Priteisdamas 12000 Lt neturtinei žalai atlyginti, teismas savo sprendimo nemotyvavo. Pažymi, kad teismo posedyje nukentejusioji net negalejo paaiškinti, del kokiu priežasciu ji reikalauja 15000 Lt dydžio žalos atlyginimo, paminedama tik, kad del sveikatos pablogejimo. Taciau, apelianto teigimu, nei prie civilinio ieškinio pridetais dokumentais, nei teisme nebuvo irodyta, kad nukentejusiosios sveikata pablogejo butent del eismo ivykio. Teismo posedžio metu gydytoja S. V. parode, kad V. V. ankšciau nustatyta diagnoze-osteochondroze ir padare prielaida, jog jos sveikata galejo pablogeti del eismo ivykio. Taciau, pasak apelianto, byloje nera jokios teismo medicinos specialisto išvados del nukentejusiosios sveikatos pablogejimo butent del jai padarytu kuno sužalojimu. Apelianto nuomone, priteistas neturtines žalos atlyginimo dydis aiškiai neproporcingas sveikatos sužalojimo pasekmems

Apeliacines instancijos teismo posedžio metu nuteistasis ir jo gynejas praše skunda tenkinti, prokuroras ir nukentejusiojo atstovas – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas pagristai konstatavo, kad A. P. padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 281 str. 1 d.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistasis neneigia partrenkes nukentejusiaja V. V., taciau gincija teismo irodymu vertinima ir pateikia savas irodymu vertinimo versijas.

Pasak apelianto, nukentejusiosios V. V. parodymai, kuriais remdamasis teismas prieme apkaltinamaji nuosprendi, yra prieštaringi ir nepatvirtinti kita bylos medžiaga. Taciau nurodytus skundo teiginius teiseju kolegija atmeta kaip nepagristus, nes nukentejusiosios parodymus apie ivykio aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys – liudytojo D. V. parodymai, Keliu eismo ivykio vietos apžiuros protokolas, Eismo ivykio vietos planas, Eismo priežiuros tarnybos foto lenteles, Specialisto išvada ir kiti byloje esantys irodymai.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nukentejusioji V. V. nuosekliai tvirtino, kad sankryža kirto pestiesiems skirtoje vietoje ten, kur yra takelis, ejo tiesiai. Kai iki saugumo saleles buvo likes vienas žingsnis, buvo partrenkta. Po partrenkimo automobilis sustojo maždaug už šešiu metru. Vairuotojas padejo jai atsikelti, atsivede i automobili ir isodino. Iš nukentejusios parodymu, duotu ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad i kelio važiuojamaja dali ji ženge kai nei iš vienos puses nebuvo automobiliu ir ipusejusi kelia pastebejo Borutos gatve link Ateities gatves važiuojanti automobili (b.l. 28-29). Tai, kad posedžio metu nukentejusioji pasake, jog ejo normaliu žingsniu, o ikiteisminio tyrimo metu – greitesniu, šiuo atveju esmes nekeicia ir nera esminis jos parodymu prieštaravimas, del kurio teismui kiltu abejoniu jos parodymu tikrumu.

Teismo posedžio metu liudytojas D. V. parode, kad A. P. sankryžoje sukdamas i kaire pristabde ir pasukus už viaduko atramu partrenke moteri. Kai partrenke moteri, A. P. kažkiek pravažiavo i prieki. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas išsamiau paaiškino, kad privažiaves prie sankryžos A. P. sustabde automobili ir praleido Ateities gatve abiem kryptimis važiuojancius automobilius. Kai automobiliu nebuvo, ju automobilis pajudejo ir ivažiavus i sankryža pradejo atlikineti manevra i kaire puse. Staiga pajuto smugi. Prieš partrenkiant moteri, jos nemate ir negali pasakyti, iš kur ir kur ji ejo (b.l. 30-31).

Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, liudytojo D. V. parodymai patvirtina nukentejusiosios parodymus, kuriu metu ji paaiškino, jog i kelio važiuojamaja dali ženge kai nei iš vienos puses nebuvo automobiliu, ipusejusi kelia pastebejo Borutos gatve link Ateities gatves važiuojanti automobili, iki saugumo saleles likus vienam žingsniui – pajuto smugi. Šie nukentejusiosios ir liudytojo parodymai paneigia nuteistojo ivykio aplinkybiu aiškinima, jog ivažiaves i sankryža jis sustojo sankryžos viduryje tarp saugumo saleliu, kad praleistu iš dešines puses Ateities gatve važiuojancius automobilius, del to nukentejusioji tuo metu eiti per gatve negalejo, nes automobiliai, kuriuos jis praleido, butu ja partrenke. Be to, teismo posedžio metu ir pats nuteistasis paaiškino, kad sustojo privažiaves sankryža ir sukant i kaire del viaduko atramos nepamate einancios moters. Iš byloje esanciu foto lenteliu matyti, kad stovint sankryžos viduryje, saugumo saleleje esancios viaduko atramos kelio važiuojamosios dalies (Kalvariju g. kryptimi) vaizdo neužstoja (b.l. 11-15).

Iš Eismo ivykio vietos plano matyti, kad nuo saugumo saleles krašto iki automobilio yra 10,8 m atstumas. Saugumo saleles žalia veja yra 2,3 m plocio, už jos – 3,3 m plocio pesciuju takas (b.l. 6). Automobilis yra sustojes 5,2 m atstumu nuo pesciuju tako ir tai patvirtina nukentejusiosios duotus parodymus, kad nuo susidurimo vietos automobilis buvo pravažiaves apie 6 m. Be to, nuo pat tyrimo pradžios nukentejusioji nuosekliai aiškino, kad nuteistasis ja i savo automobili palydejo (atsivede), o tai taip pat patvirtina jos parodymus apie tai, kad automobilis sustojo šiek tiek toliau už tos vietos, kur ji gulejo, t.y., kaip ji patvirtino teismo posedžio metu, maždaug už šešiu metru. Tai, kad automobilis sustojo kažkiek pravažiavus, teismo posedžio metu patvirtino ir liudytojas D. V.. Šios aplinkybes paneigia nuteistojo apeliacinio skundo argumenta, jog nukentejusioji buvo partrenkta beveik 11 m. atstumu nuo vietos, skirtos pereiti pestiesiems.

Apelianto samprotavimas, neva nukentejusioji i važiuojamaja gatves dali iššoko iš už viaduko antros ar trecios atramos prieštarauja byloje nustatytiems faktiniams duomenims. Tai patvirtina ir byloje esancios foto lenteles, iš kuriu matyti, kad viaduko atramos stovi ne prie krašto, o viduryje saugos saleles, kurios plotis 5,2 m (b.l. 6). Nuo viaduko atramos iki važiuojamosios dalies atstumas apie 2,5 metro. Todel apeliacinio skundo argumentas, kad nukentejusioji pažeide KET 93.4. p., nurodanti, jog „pestiesiems draudžiama: išeiti iš už stovincios transporto priemones ar kitos kliuties, trukdancios apžvelgti vieta, neisitikinus, kad nera artejanciu transporto priemoniu“, atmestinas kaip nepagristas.

Nuteistasis skunde taip pat tvirtina, kad nukentejusioji kelia kirto tam neskirtoje vietoje, t.y. ne pesciuju perejoje, taciau iš byloje esanciu duomenu matyti, kad ši vieta yra skirta butent gatves perejimui – plytelemis grystas takas, kuris iš šaligatvio nusileidžia i važiuojamaja dali ir eina per saugos salele. Be to nukentejusioji kelia kirto sankryžoje. KET 87 p. numato, kad „i kita važiuojamosios dalies puse pestieji privalo eiti tik pesciuju (taip pat požeminemis ir esanciomis virš kelio) perejomis, o kur ju nera – sankryžose pagal šaligatviu arba kelkrašciu linija. Taigi nukentejusioji KET reikalavimu nepažeide.

Skunde apeliantas pabrežia liudytojo R. I. parodymus, jog važiuodamas per Ateities – Borutos sankryža pastarasis nemate jokiu pesciuju, kertanciu kelia prieš pasukant po viaduku. Priešingu atveju, pasak apelianto, važiave viaduko link automobiliai, tame tarpe ir liudytojo R. I. automobilis, turejo partrenkti i važiuojamaja dali išejusia nukentejusiaja. Toks liudytojo parodymu interpretavimas, kuri pateikia apeliantas, yra visiškai nepagristas, todel atmestinas. Liudytojas R. I. mate tik po ivykio stovinti automobili, partrenkimo momento jis nemate.

Apeliacinio skundo argumenta, kad nukentejusiosios sužalojimai – dešinio žastikaulio ir kairio stipinkaulio lužiai, neatitinka sužalojimu, galejusiu atsirasti kontaktuojant nukentejusiajai su automobilio paviršiumi tokiomis aplinkybemis, kurias nurode nukentejusioji, kolegija vertina tik kaip jokiais faktiniais duomenimis nepagrista nuteistojo samprotavima, todel ji atmeta.

Taip pat atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kuriuo pažymima, jog iš teismo medicinos ekspertes G. K. duotu parodymu matyti, kad smugis negalejo buti stiprus, automobilio greitis nebuvo didelis, kadangi šioje byloje automobilio greitis ir smugio stiprumas irodinejant nuteistojo kalte reikšmes neturi.

Apelianto manymu, teismas nepagristai jo parodymus ivertino kritiškai. Taciau kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo parodymus ivertino kritiškai, tik išanalizaves visus byloje esancius duomenis. Kaip jau mineta, butent nukentejusios duotus parodymus apie ivykio aplinkybes patvirtina kiti byloje esantys irodymai. Netiketi ar abejoti nukentejusiosios parodymais teiseju kolegija taip pat neturi pagrindo.

Nekaltumo prezumpcijos principas itvirtintas LR Konstitucijos 31 str. – asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nera irodytas istatymo numatyta tvarka ir pripažintas isiteisejusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas detalizuotas LR BPK 44 str. 6 d. nurodant, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu itariamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neirodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas isiteisejusiu teismo nuosprendžiu. LR Konstitucijos 31 str. 3 d. uždrausta versti duoti parodymus ne tik prieš save, bet ir prieš savo šeimos narius ar artimus giminaicius. Šio principo pažeidimu kolegija nenustate.

Taigi, išdestytos aplinkybes patvirtina apylinkes teismo padaryta išvada, kad nuteistasis A. P., ivažiaves i sankryža ir darydamas kairi manevra, buvo neatsargus ir neatidus, nedave kelio nukentejusiajai, baigianciai kirsti važiuojamaja kelio dali, i kuria suko nuteistasis ir ja partrenke.

Šioje byloje nukentejusioji V. V. pareiške civilini ieškini del 15000 Lt neturtines žalos atlyginimo. Civilini ieškini ji grinde patirtu fiziniu skausmu bei nepatogumais: buvo sumušta kakta, jaute dešiniojo peties, kairiojo riešo, kaires blauzdos skausmus, buvo luže dešinysis žastikaulis, kairys stipinkaulis, del avarijos patyre dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus del butinumo gydytis, patyre judejimo nepatogumu, patirtu sužalojimu pasekmes galimai jaus ir ateityje.

Apylinkes teismas nukentejusiosios V. V. civilini ieškini tenkino iš dalies.

Iš byloje esancios specialisto išvados Nr. 944108 (01) matyti, kad V. V. nustatyta dešinio žastikaulio, kairio stipinkaulio lužiai, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Priešingai nei teigia nuteistasis, teismo posedžio metu gydytoja S. V. patvirtino, kad V. V. sveikatos bukle pablogejo del eismo ivykio. 2007 m. gruodžio men. nukentejusioji kreipesi i ja del sužalojimu. V. V. buvo gydoma apie 100 dienu. Gydytoja patvirtino, kad nukentejusiajai buvo sunku dirbti, nes darbe reikalaujama ranku, o ji nieko daryti negalejo. Nukentejusioji serga chroniška stuburo osteochondroze, kuri po traumos iš esmes pablogejo, jaute skausmus, vaikšciojimas, judejimas buvo apsunkintas, del lužiu ivyko komplikacijos – blogai sugijo, rankos funkcija neatstatyta, reikalinga operacija.

Pagal Lietuvos Respublikos LR CK 6.250 straipsni neturtine žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais. Istatymas nenustato atlygintinos neturtines žalos minimumo ar maksimumo, ja ivertinti palikta teismui, kuris, ivertindamas neturtine žala pinigais, turi vadovautis minetame straipsnyje nurodytais kriterijais – neturtines žalos pasekmes, žala padariusio asmens kalte, jo turtine padetis, padarytos turtines žalos dydis ir kitos turincios reikšmes bylai aplinkybes, taip pat sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Kolegijai nekyla abejoniu, kad del A. P. nusikalstamu veiksmu nukentejusioji V. V. patyre fizini skausma, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, t.y. ji patyre neturtine žala. Nors apylinkes teismo nuosprendyje nenurodyti neturtines žalos dydžio ivertinimo motyvai, kolegijos nuomone, ivertinus visas nustatytas reikšmingas bylos aplinkybes, nukentejusiajai V. V. priteistos neturtines žalos dydis nustatytas teisingai.

Neturtine žala nukentejusiajai padaryta del neatsargumo, nuteistasis yra jaunas ir darbingas. Nors V. V. sveikata sutrikdyta nesunkiai, taciau rankos funkcija po patirtos traumos pilnai neatsistate, reikalinga operacija.

Ivertinusi aukšciau aptartas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad apylinkes teismo nustatytas neturtines žalos dydis V. V. – 12000 Lt yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir del jos kilusioms pasekmems, atitinka sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei susiklosciusia teismu praktika del neturtines žalos atlyginimo. Kaip matyti, apylinkes teismas civilinio ieškinio suma sumažino priteisdamas trimis tukstanciais litu mažiau, ja mažinti nera istatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutare:

nuteistojo A. P. apeliacini skunda atmesti.