- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-15
- Bylos Nr.
- T-827-992/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Nuteistasis
- N. B.
- Kategorijos
Teikimas Nr. T-827-992/2019 Teisminio proceso Nr. nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.
2019 m. liepos 15 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau– ir komisija) 2019 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. 59-124 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam N. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
N. B. 2009 m. kovo 23 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio 2007 m. liepos 21 d. (Žin. 2007, Nr. 81-3309) redakcija) laisvės atėmimu 16 (šešiolikai) metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė bausmių apėmimo būdu subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir N. B. paskirta galutinė - 16 (šešiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžia – 2008 m. vasario 25 d.; bausmės pabaiga – 2024 m. vasario 25 d.; ¾ bausmės atliks 2020 m. vasario 25 d.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 4 punktu, nutarė taikyti nuteistajam N. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, kuri bus vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka. Pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui, komisija siūlo teismui nustatyti nuteistajam šias baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi iki 2024 m. vasario 25 d.; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2024 m. vasario 25 d.; dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Prokuroro atsiliepimas byloje negautas.
Motyvuojamoji dalis
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas tvirtintinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktas). To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pirmiau paminėti asmenys, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų likus 9 mėnesiams iki jų galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų vadovaujantis BVK 157 straipsnio 2 dalimi.
Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų teismui pateikta medžiaga, konstatuoja, kad Bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta. Teismas, nagrinėdamas lygtinio paleidimo klausimą, įvertina visus lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančius veiksnius, atsižvelgia į tai, jog N. B. paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka BVK 157 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Spendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, esminę reikšmę įgauna jo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju, teismo vertinimu, neabejotinai sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.
Iš teismui pateiktoje medžiagoje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis vykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis 3 kartus baustas, tačiau visos nuobaudos negalioja. Atliekant bausmę N. B. skatintas 10 kartų, paskutinį kartą už nepriekaištingą elgesį skatintas 2019 m. balandžio 23 d. Be to, matyti, kad nuteistasis yra motyvuotas dirbti, kadangi pataisos namuose, iš esmės nuo pat įkalinimo pradžios dirbo įvairius darbus: nuo 2009 m. (apie 7 m. ) dirbo valgykloje, šiuo metu dirba sandėlio bei pirties tvarkytoju. Svarbu ir tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, N. B. siekė įgyti išsilavinimą: Vilniaus pataisos namuose įgijo siuvinių gamintojo specialybę, pagrindinį išsilavinimą, mokosi 12 klasėje bei siekia įgyti staliaus specialybę, kas neabejotinai sudarys jam didesnes galimybes lengviau įsilieti į darbo rinką. Pažymėtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas pateikė pranešimą, informuojantį, jog N. B. bus priimtas į darbą pagalbinio darbininko pareigoms.
Teismo vertinimu, nuteistąjį pakankamai teigiamai charakterizuojančių duomenų visumos (skatintas 10 kartų, bausmės atlikimo metu mokėsi ir šiuo metu mokosi, įgijo specialybę bei siekia įgyti dar vieną, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, už ką jam buvo skirta padėka) pakanka išvadai, jog nuteistojo elgesys žymiai koreguojasi teigiama linkme. Be to, pažymėtina ir tai, jog atliekant laisvės atėmimo bausmę nepastebėta, kad nuteistasis reikštų diskriminacines, kriminalinę subkultūrą, kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas. Siekdamas spręsti alkoholio vartojimo problemą, N. B. baigė psichoedukacinę programą, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų turintiems asmenims „Įžanginę grupę“.
Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą, svarbu ir tai, kad nuteistasis palaiko ryšius su šeimos nariais, yra vedęs, turi nepilnametę dukrą, kurią remia finansiškai, yra lankomas pasimatymų metu. Išėjęs į laisvę ketina gyventi pas motiną V. B., (duomenys neskelbtini), kuri išreiškė raštišką sutikimą, kad jos sūnus N. B. išėjęs į laisvę gyventų pas ją namuose. Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus specialistės pateiktame rašte, pateikta išvada, kad ištyrus N. B. socialinę aplinką, butas, esantis (duomenys neskelbtini), atitinka intensyvios priežiūros reikalavimus.
Šiuo metu tikėtina, kad laikas, praleistas įkalinimo įstaigoje, įgytas išsilavinimas, specialybė, dalyvavimas įvairiuose užsiėsimuose, nuteistajam leido suvokti neteisėtų ir pavojingų veiksmų esmę, jų padarinius, bei ateityje leis priimti sprendimą ir toliau gyventi nenusikalstamai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamos elgesio rizika yra vidutinė – 44 balai (iš jų statiniai veiksniai sudaro – 25 balus (sumažinti nėra galimybės), dinaminiai veiksniai – 19 balų (yra galimybė mažinti), tai rodo, kad nuteistasis savo elgesiu deda pastangas mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, koreguojant savo elgesį teigiama linkme. Teismo nuomone, visos nurodytos aplinkybės, patvirtina galimybę taikyti nuteistajam. N. B. lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Pabrėžtina ir tai, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, priešingai, intensyvios priežiūros vykdymo kontrolė leidžia nepertraukiamai stebėti lygtinai paleisto asmens elgesį, jo gebėjimą nustatytais terminais, laiku laikytis atitinkamų pareigų, paklusti neribotos laisvės ir elgesio modelio suvaržymams, kas neabejotinai drausmina lygtinai paleistą asmenį, skatina pačiam kontroliuoti savo elgesį, įrodyti, kad taikyta reali laisvės atėmimo bausmė jo atžvilgiu yra pasiekusi nubaudimo tikslus, asmuo padarė tinkamas išvadas ir yra pajėgus gyventi nebenusikalsdamas.
Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas traktuoja, kad N. B. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikant jam intensyvią priežiūrą bus veiksminga ir efektyvi priemonė, padėsianti N. B. laikytis resocializacijos krypties, jį drausminsianti, padėsianti užtikrinti tolimesnius N. B. elgesio teigiamus pokyčius. Nuteistajam primintina, kad jis turi skolinių įsipareigojimų, kuriuos privalo dengti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3-5 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5-6 dalimis, teismas
nutarė:
Patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. 59-124 taikyti nuteistajam N. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą.
Pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui N. B. nustatyti baudžiamojo poveikio priemonę ir pareigas:
- iki 2024 m. vasario 25 d. neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;
- iki 2024 m. vasario 25 d. nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
- dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos.
Terminą, kuriam nuteistasis lygtinai paleistas, skaičiuoti nuo jo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.
Nutartis per 7 dienas nuo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.