- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-30
- Bylos Nr.
- 2AT-16-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-30-3-00002-2011-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Vytautas Masiokas (pirm.), Jonas Prapiestis, Alvydas Pikelis (pran.)
- Advokatai
- Domantas Skebas, Mažvydas Misiūnas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, atnaujintą pagal l. e. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas Vytauto Vaiškūno prašymą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutarimo, kuriuo G. R. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalį 20 Lt dydžio bauda, o pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį administracinio teisės pažeidimo byla G. R. buvo nutraukta, nesant jo veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Skundžiama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis, kuria Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinio teisės pažeidimo protokolu G. R. nubaustas už tai, kad 2010 m. gruodžio 22 d., apie 15.05 val., Molėtų rajone, kelio Utena–Vilnius 77 km, vairavo automobilį „VW Passat“, vengė neblaivumo patikrinimo, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso ir valstybinės techninės apžiūros talono. Šiais savo veiksmais G. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14, 16 ir 18 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Molėtų rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 27 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą perdavė Utenos apskrities VPK molėtų rajono policijos komisariatui spręsti ikiteisminio tyrimo atlikimo dėl G. R. klausimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. kovo 18 d. nutartimi iš dalies patenkino G. R. apeliacinį skundą – panaikino Molėtų rajono apylinkės teismo nutarimą ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Molėtų rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 16 d. nutarimu G. R. pripažino kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, ir paskyrė jam 20 Lt baudą. Administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį teismas G. R. nutraukė, nesant jo veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas nurodė, kad, įvertinus byloje surinktus įrodymus bei nustatytas įvykių aplinkybes, darytina išvada, jog objektyvių įrodymų dėl G. R. kaltės padarius pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, byloje nesurinkta. Teismo ištirti įrodymai ir nustatytos aplinkybės patvirtina tai, kad G. R. veiksmuose nebuvo tyčios vengti patikrinimo – jį sulaikę policijos pareigūnai nesilaikė Vyriausybės nutarimu patvirtintos neblaivumo patikrinimo tvarkos, kad alkotesteris žemesnėje nei -5? C temperatūroje negali būti naudojamas ir duomenys nėra patikimi. Be to, policijos pareigūnai pasielgė dviprasmiškai: pareigūnas, surašęs protokolą laikė, kad G. R. turėjo tikrintis alkotesteriu, tačiau pareigūnas S. Bugaila vėliau pats pristatė G. R. į gydymo įstaigą, kur buvo atliktas G. R. medicininis patikrinimas, kurio šis nevengė. Specialisto išvadoje nurodyta, kad G. R. kraujo mėginyje, paimtame 2010 m. gruodžio 22 d., 17.20 val., etilo alkoholio nerasta.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 9 d. nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) bei priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Pareiškimu l. e. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas V. Vaiškūnas prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 16 d. nutarimą ir Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 9 d. nutartį bei priimti naują procesinį sprendimą.
Pareiškime nurodoma, kad Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius apeliaciniame skunde dėl Molėtų rajono apylinkės teismo nutarimo išdėstė išsamius argumentus, rodančius, kad administracinio teisės pažeidimo byla G. R. dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo buvo nutraukta nepagrįstai. Apeliaciniame skunde buvo išdėstyti argumentai, patvirtinantys, kad G. R. veiksmai visiškai atitinka nurodyto pažeidimo požymius: jis vengė teisės aktų nustatyta tvarka pasitikrinti neblaivumą – atsisakė neblaivumą tikrintis alkotesteriu nesant tam jokių objektyvių priežasčių. Molėtų rajono apylinkės teismas, nurodydamas, kad objektyviai buvo neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo G. R. tikrinimo alkotesteriu, nes oro temperatūra buvo žemesnė nei minus 5°C, rėmėsi tik prietaiso techninėmis charakteristikomis, tačiau neatsižvelgė į pareigūnų parodymus, kad G. R. pasitikrinti neblaivumą (girtumą) buvo siūloma tarnybiniame automobilyje, kuriame temperatūra buvo teigiama ir atitiko prietaiso eksploatacines sąlygas (darbinė temperatūra -5°C iki + 40°C). Kitų objektyvių aplinkybių, dėl kurių G. R. galėjo pagrįstai atsisakyti pasitikrinti neblaivumą (girtumą) alkotesteriu, pirmosios instancijos teismas nenurodė. Taip pat G. R. pažeidimo vietoje nebuvo įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Pareigūnai G. R. į gydymo įstaigą pristatė ne pagal Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų T. Stundžios ir R. Šeikio pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylą, o dėl galimo kito administracinio teisės pažeidimo.
Pareiškime nurodoma, kad, nepaisant šių ir kitų argumentų, apeliacine tvarka bylą išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pripažino šio teismo sprendimą pagrįstu ir teisėtu. Pareiškėjo nuomone, tokį apeliacinės instancijos teismo sprendimą lėmė esminis proceso teisių pažeidimas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) 46 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad „teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant administracinę bylą ir priimant joje sprendimą (nutarimą, nutartį) išsprendžiant bylą iš esmės, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą nei apeliacinės instancijos teisme, nei pakartotinai tą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme“. Šią administracinę bylą Molėtų rajono apylinkės teisme 2011 m. sausio 27 d. išnagrinėjo iš esmės ir nutarimą priėmė teisėjas Mamertas Misiūnas. 2011 m. kovo 18 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi iš dalies patenkino G. R. skundą, panaikino minėtą nutarimą ir bylą grąžino iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Pasak pareiškėjo, akivaizdu, kad Molėtų rajono apylinkės teismo teisėjas Mamertas Misiūnas negalėjo dalyvauti pakartotinai šią bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Taip pat, pareiškėjo teigimu, Molėtų rajono apylinkės teismo teisėjas Mamertas Misiūnas turėjo nusišalinti nuo šios administracinės bylos nagrinėjimo dar ir todėl, kad asmeniui, kuris buvo kaltinamas padaręs net du administracinius teisės pažeidimus, atstovavo jo sūnaus advokatų kontoroje „Misiūnas ir partneriai“ savo advokato veiklą vykdantis advokatas Domantas Skebas. Pareiškėjo nuomone, buvo pažeista ABTĮ 47 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad „teisėjas, teismo posėdžių sekretorius, specialistas, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu“. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „esant šiame straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, teisėjas, specialistas, ekspertas, vertėjas, teismo posėdžio sekretorius privalo pareikšti, kad jie patys nusišalina. Tais pačiais pagrindais nušalinimą gali pareikšti proceso dalyviai“. Pareiškime nurodyta, kad tokios aplinkybės paaiškėjo tik po bylos išnagrinėjimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2012 m. kovo 9 d.
Pareiškėjo nuomone, šie pagrindiniai procesiniai pažeidimai turėjo įtakos neteisingam materialiosios teisės normų taikymui teismuose pagal padaryta administracinį pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į l. e. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas V. Vaiškūno pareiškimą G. R. atstovas advokatas Domantas Skebas prašo šį pareiškimą atmesti.
Atsiliepime nesutinkama su pareiškime nurodytu argumentu, kad Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos poskyriui aplinkybė apie neva neteisėtą pakartotinį bylos nagrinėjimą paaiškėjo tik po šioje byloje priimtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties. Policijos institucija, taikanti teisės aktus, surašanti protokolus, dalyvaujanti administracinės bylos nagrinėjime, negali nežinoti teisės aktų reikalavimų ir nesidomėti bylos eiga. Todėl ši institucija negalėjo nežinoti nagrinėjamos bylos eigos (koks teismas kokius nutarimus ar nutartis priėmė, koks teisėjas nagrinėjo bylą). Jeigu institucija laiko, kad buvo pažeistos ABTĮ 46 straipsnio 4 dalies nuostatos, ji apie tai privalėjo žinoti nuo pat šio jos įvardyto pažeidimo padarymo, t. y. dar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Atsiliepime teigiama, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ABTĮ reikalavimai nebuvo pažeisti. 2011 m. sausio 27 d. Molėtų rajono apylinkės teismas nutarė administracinės bylos medžiagą perduoti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariatui spręsti ikiteisminio tyrimo atlikimo klausimą. Taigi teisėjas šia nutartimi neišsprendė administracinės bylos iš esmės, todėl turėjo teisę vėl nagrinėti šią bylą.
Taip pat atsiliepimu nesutinkama su pareiškėjo argumentais dėl galimo teisėjo M. M. šališkumo. Atsiliepime nurodyta, kad įstatymas nenustato baigtinio aplinkybių, kurioms esant teisėjas turi nusišalinti, sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar nesuinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimais. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (sprendimai bylose Coeme ir kt. prieš Belgiją, Salov prieš Ukrainą). Teismas yra konstatavęs, kad sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (sprendimas byloje Gautrin ir kt. prieš Prancūziją).
Atsiliepime nurodoma, kad aplinkybė apie Domanto Skebo darbo vietą yra paviešinta viešai skelbiamu Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimu įregistruoti šio advokato darbo vietą advokato Mažvydo Misiūno kontoroje. Suinteresuoti asmenys gali susipažinti su duomenimis apie advokato D. Skebo darbo vietą tinklalapyje „advoco.lt“ bei kontoros tinklalapyje „misiunas.lt“. Informaciją apie giminystės ryšius pareiškėjas turėjo galimybę gauti iš gyventojų duomenų registro. Nagrinėjant bylą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, policijos institucija nekėlė klausimo dėl teisėjo nušalinimo, nors aplinkybė apie advokato D. Skebo darbo vietą jai buvo žinomą – Misiūno pavarde įvardytos kontoros pavadinimas nurodytas byloje pateiktame advokato orderyje.
Atsiliepime pažymima, kad advokatas D. Skebas nėra susijęs su teisėju Mamertu Misiūnu jokiais giminystės ar kitais ryšiais – pareiškėjas to neneigia. Taip pat pareiškėjas nepateikia jokių argumentų apie tai, kad teisėjas galėjo būti šališkas ir priimti advokato D. Skebo atstovaujamam asmeniui – G. R. – palankų sprendimą vien dėl to, kad šis advokatas dirba advokato Mažvydo Misiūno vardu pavadintoje kontoroje. Atsiliepime teigiama, kad advokatai D. Skebas ir M. Misiūnas yra sudarę asociacijos sutartį, pagal kurią advokatas D. Skebas atskirai tvarko savo darbo ir buhalterinę apskaitą, atstovauja klientams pagal susitarimą. Taigi, šie du advokatai atskirai atstovauja savo klientams, gauna už tai atskirus honorarus ir nėra vienas kitam pavaldūs. Advokatus sieja tik bendras kontoros pavadinimas, darbo vietos adresas ir kontoros išlaikymo klausimai. Advokatas Mažvydas Misiūnas nedalyvauja nagrinėjamoje administracinėje byloje ir nėra su ja kaip nors susijęs, be to, abu advokatai nėra tiesioginiai bylos dalyviai.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas
Pareiškėjo teigimu, nagrinėjant G. R. administracinio teisės pažeidimo bylą, buvo pažeistas Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintas draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant tą pačią bylą. ABTĮ 46 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant administracinę bylą ir priimant joje sprendimą (nutarimą, nutartį) išsprendžiant bylą iš esmės, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą nei apeliacinės instancijos teisme, nei pakartotinai tą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kaip matyti iš šios nuostatos turinio, pakartotinis teisėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą siejamas su tos bylos išsprendimu iš esmės, t. y. draudimas teisėjui antrą kartą nagrinėti bylą taikomas tuo atveju, jei prieš tai tam pačiam teisėjui dalyvaujant byloje buvo priimtas baigiamasis procesinis sprendimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje teismo priimtas procesinis dokumentas laikytinas baigiamuoju tada, kai juo išsprendžiami ATPK 284 straipsnyje nurodyti klausimai: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar kaltinamas asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat nustatomos kitos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti (nepriklausomai nuo to, ar jis po to gali būti skundžiamas, ar ne). Tais atvejais, kai teismas priima nutarimą, nutartį ar kitą dokumentą, kuriuo sprendžiami kiti klausimai, nesusiję su asmens kaltės nustatymu ir jo atliktų veiksmų kvalifikavimu pagal ATPK, tai nelaikytina bylos išsprendimu iš esmės.
Nagrinėjamu atveju Molėtų rajono apylinkės teismo teisėjas M. Misiūnas 2011 m. sausio 27 d. nutarimu G. R. administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą perdavė Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariatui spręsti ikiteisminio tyrimo atlikimo šioje byloje klausimą. Nutarime nepasisakyta dėl G. R. veiksmų atitikties jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų sudėčių požymiams, dėl jo kaltės ir kitų byloje nustatytų aplinkybių. Taigi, šis nutarimas nėra baigiamas procesinis sprendimas, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės, todėl tai, kad teisėjas M. Misiūno nagrinėjamoje byloje priėmė ir 2011 m. gruodžio 16 d. nutarimą, kuriuo G. R. nubaudė pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį, o pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė (išsprendė bylą iš esmės), nepažeidžia ABTĮ 46 straipsnio 4 dalies reikalavimų.
Taip pat atmestini pareiškėjo argumentai dėl teisėjo M. Misiūno šališkumo. Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisėjas, teismo posėdžių sekretorius, specialistas, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdami nusišalinti arba būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu. Nagrinėjantis bylą teismas negali rodyti bet kokio palankumo vienai iš šalių, t. y. teismas turi būti subjektyviai nešališkas. Taip pat šališku teismas visada turėtų būti pripažįstamas tada, kai nors vienas iš bylą nagrinėjusių teisėjų kolegijos narių negalėjo dalyvauti procese ABTĮ 47 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais. Nešališkumo principo pažeidimas – besąlygiškas pagrindas panaikinti priimtą teismo sprendimą, tačiau šiam pažeidimui konstatuoti nepakanka vienos iš bylos šalių nuomonės. Turi būti pateikiami duomenys, patvirtinantys pirmiau nurodytų aplinkybių buvimą ir leidžiantys kelti pagrįstas abejones teismo nešališkumu.
Pareiškime nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. R. atstovavo advokatas D. Skebas, kuris dirba advokato Mažvydo Misiūno, t. y. šioje byloje nutarimą priėmusio teisėjo M. M. sūnaus, kontoroje. Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, ABTĮ 47 straipsnyje. Teisės teorijoje ir teismų praktikoje skiriamas subjektyvusis ir objektyvusis nešališkumo aspektai. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Teisėjų kolegija sutinka, kad minėta aplinkybė galėtų būti pagrindas kelti klausimą dėl teisėjo suinteresuotumo bylos baigtimi ir pats teisėjas privalėjo išspręsti šį klausimą, pašalindamas abejones. Tačiau vien šios prielaidos, nesant kitų duomenų, leidžiančių kelti pagrįstų abejonių teismo nešališkumu, nėra pagrindas konstatuoti teisėjo šališkumą ir naikinti jo priimtą sprendimą. Kolegija pažymi, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas priėmė administracinėn atsakomybėn patrauktam G. R. palankų sprendimą, savaime nereiškia, kad teismas buvo šališkas. Taip pat pažymėtina, kad jeigu pareiškėjui kilo abejonių dėl pirmosios instancijos teismo teisėjo M. Misiūno nešališkumo, jis turėjo teisę pasinaudoti ABTĮ 47 straipsnio 5 dalyje numatyta procesine galimybe ir pareikšti nušalinimą, tačiau toks nušalinimas nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikštas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos medžiaga nepatvirtina pareiškėjo teiginių, kad Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui apie pareiškime nurodytas aplinkybes, susijusias su teisėjo M. Misiūno galimu šališkumu, tapo žinoma tik po bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad tiek 2011 m. sausio 27 d., tiek 2011 m. gruodžio 16 d. Molėtų rajono apylinkės teismo nutarimų kopijos buvo išsiųstos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriui. Taip pat byloje yra G. R. atstovo advokato D. Skebo pateikti dokumentai (prašymai ir advokato orderis), kuriuose nurodytas „Misiūno ir partnerių“ kontoros pavadinimas. Šie duomenys patvirtina, kad pareiškėjas (Utenos apskrities policijos komisariatas) apie pareiškime nurodytas aplinkybes, su kuriomis sieja savo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų, žinojo dar iki bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ir galėjo atitinkamai į jas reaguoti. Patikrinęs bylą pagal Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus apeliacinį skundą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nenustatė jokių pažeidimų ir paliko pirmosios instancijos teismo nutarimą nepakeistą. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, o taip pat į tai, kad byla pagal pareiškėjo skundą iš esmės buvo išnagrinėta aukštesnės instancijos teisme, kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo padarytų procesinių pažeidimų nepagrįsti, teismų priimti nutarimas ir nutartis teisėti, todėl nėra pagrindo atnaujinti G. R. administracinio teisės pažeidimo bylą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²¹ straipsnio 14 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti L. e. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas Vytauto Vaiškūno prašymą atnaujinti G. R. bylą.