Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-306-651/2015

Teisėja Ingrida Krušienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18642-2015-2

2015 m. liepos 17 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 290 straipsnį ir 286 straipsnį ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 286 straipsnį – devyni mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta subendrinta bausmė - devyni mėnesiai laisvės atėmimo.

Taikant BK 64¹ straipsnio 1dalį, 2 dalį paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei paskirta galutinė bausmė – šeši mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtoji bausmė ir bausmė, paskirta 2014-03-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu subendrintos visiško sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė - šeši mėnesiai laisvės atėmimo ir 10 MGL dydžio, t.y. 1300 litų, kas atitinka 376 eurų baudą, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaičiuotas laikas, išbūtas sulaikyme nuo 2015-04-01 iki 2015-04-02.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. nuteistas už tai, kad 2015-03-31 nuo 19.25 val. iki 19.47 val., bute, esančiame (duoemnyes neskelbtini), Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato viešosios policijos skyriaus patrulių būrio specialistui M. Ž. ir patruliui L. R., vykdantiems tarnybines pareigas, veikiantiems teisėtai pagal įstatymo nustatytą kompetenciją, atvykusiems pagal A. M. pranešimą dėl neblaivaus sūnaus M. M. elgesio, M. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžeidė savo pareigas einančius ir jiems pavestas funkcijas atliekančius valstybės tarnautojus, išvadindamas juos necenzūriniais ir žmogaus garbę ir orumą įžeidžiančiais žodžiais.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, tarnybiniame automobilyje „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pristatant M. M. į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatą, M. M. įžeidė policijos pareigūnus specialistą M. Ž. ir patrulį L. R. išsakydamas jiems necenzūrinius, įžeidžiančius žmogaus garbę ir orumą, žodžius.

Tęsdamas nusikalstamą veiką Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK, esančiame (duomenys neskelbtini), operatyvaus valdymo grupės patalpose, M. M. įžeidė policijos pareigūną patrulį L. R. ir S. M. necenzūriniais, įžeidžiančiais žmogaus garbę ir orumą, žodžiais, vėliau vyr. patruliui S. M. bei specialistui M. Ž., grįžus prie M. M. ir kartu su L. R. nuvedus jį į laikino sulaikymo kamerą, M. M. įžeidė juos sakydamas necenzūrinius, įžeidžiančiais žmogaus garbę ir orumą, žodžius.

Tokiais savo veiksmais M. M. įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus nukentėjusiuosius M. Ž., L. R. ir S. M..

Be to jis, 2015-03-31 nuo 19.25 val. iki 19.47 val., (duomenys neskelbtini), bute, Palangos mieste, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato viešosios policijos skyriaus patrulių būrio specialistui M. Ž. ir patruliui L. R., vykdantiems tarnybines pareigas, veikiantiems teisėtai pagal įstatymo nustatytą kompetenciją, atvykusiems pagal A. M. pranešimą dėl neblaivaus sūnaus M. M. elgesio, M. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, priešinosi panaudodamas fizinį smurtą, tai yra smūgiavo rankos kumščiu M. Ž. į krūtinės sritį, tačiau smūgio nesudavė, nes M. Ž. ranka blokavo jo smūgį.

Tęsdamas nusikalstamą veiką tarnybiniame automobilyje „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pristatant jį į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatą, panaudojo fizinį smurtą, tai yra kojos keliu spyrė patruliui L. R. į krūtinės sritį, taip pat kando į ranką, tačiau L. R. ranką patraukė ir jam įkąsti nepavyko.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, pristačius M. M. į Klaipėdos apskr. VPK Palangos m. PK, esantį Vytauto g. 4, Palangoje ir išlaipinus jį iš tarnybinio automobilio, M. M. panaudojo fizinį smurtą, tai yra koja spyrė patruliui L. R. į dešinės kojos blauzdą ir taip sukėlė jam fizinį skausmą. Tokiais veiksmais M. M., panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojams- policijos pareigūnams M. Ž. ir L. R..

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, kadangi nuteistasis tikrai suprato savo neteisėtus veiksmus, yra darbingas, dirbo užsienyje, išlaikė nepilnametį vaiką.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo M. M. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Pats apeliantas nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, prašo skirti švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmę – areštą, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 str. 3 d.).

BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.). Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei – nusikalstamos veikos tyčinio pobūdžio, priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų sąrašo, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei atsakomybę sunkinančią aplinkybes, taip pat į tai, jog nusikalstamos veikos įvykdytos neatlikus 2014-03-13 nuosprendžiu paskirtos bausmės, į tai kad jo atžvilgiu yra iškelta dar viena baudžiamoji byla už smurtinį nusikaltimą.

Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, jog M. M. teistas, nusikalstamą veiką įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą, ne kartą teistas ir anksčiau, nepaisant to, kad teistumai išnykę, šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, nerodo noro pasikeisti. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nuteistajam 2005-10-11 Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 6 MGL bauda, tačiau bauda išieškota tik dalinai. Pažymėtina ir tai, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į bausmės paskirtį bei skyrė nuteistajam bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Be to, nuteistajam, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, todėl dar labiau švelninti bausmę nėra jokio pagrindo.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo M. M. apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimo pagrįstumo nuteistajam, todėl laikyti už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę aiškiai per griežta ir ją švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apeliaciniam teismui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, jame nurodoma, kad vadovaujantis už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 69, antrinės teisinės pagalbos išlaidos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme sudaro 162,12 eurų, ir prašė šias išlaidas priteisti iš nuteistojo.

Šiuo atveju pažymėtina, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme yra numatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, šios nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, retesniais atvejais – apeliacinės instancijos teismui panaikinus išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naują apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Nagrinėjamu atveju antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas.

BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą M. M. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. M. apeliacinį skundą.