Kauno apygardos teismo sprendimas

2010-02-12 · Civilinė byla Nr. 2-630-230/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-02-12
Bylos Nr.
2-630-230/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Ieškovas
A. M., M. M., G. M.
Atsakovas
G. J., uždarajai akcinei bendrovei „Dituvos prekyba“
Kategorijos
  • 21.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-630-230/2010Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.2.7, 21.6, 116.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 12 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė,sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei,dalyvaujant ieškovams A. M., M. M., G. M., jų atstovei adv. pad. Alinai Vosyliūtei,atsakovui G. J., jo atstovui adv. Sauliui Brazauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. M., M. M., G. M. ieškinį atsakovams G. J. ir uždarajai akcinei bendrovei „Dituvos prekyba“ dėl vekselio ir vekselio perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančiais.

Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas M. M., A. M. ir G. M. patikslintu ieškiniu prašo: 1) pripažinti negaliojančiu 2007 m. gruodžio 14 d. jų išduotą atsakovui G. J. paprastąjį vekselį dėl 177 750 EUR (613 237,50 Lt) išmokėjimo ir taikyti restituciją – priteisti iš atsakovo G. J. be pagrindo jam sumokėtus 10 000 Lt; 2) pripažinti negaliojančiu atsakovo G. J. reikalavimo pagal ginčijamą vekselį perleidimą atsakovui UAB „Dituvos prekyba“; 3) panaikinti Kauno rajono notarės R.Siliūnienės 2009 m. kovo 18 d. vykdomąjį įrašą dėl 440 709,80 Lt išieškojimo; 4) nutraukti antstolės A.Adomaitienės vykdomas vykdomąsias bylas Nr. 0036/09/02044, Nr. 0036/09/02045, Nr.0036/09/02046. Ieškovai nurodo, kad jie vekselį pasirašė be pagrindo, suklaidinti apgaulingų ir nesąžiningų G. J. veiksmų. 2007 m. spalio 22 d. steigimo sutarties pagrindu ieškovai su atsakovu įsteigė UAB “Viduklės bioenergija“, ketindami vykdyti šalto aliejaus spaudimo gamybą, atsakovas įgijo 50, ieškovas M. M. – 20 ir ieškovas A. M. - 30 procentų akcijų. Iki bendrovės įsteigimo atsakovas G. J. su Austrijos įmone „Lacon Beteiligung GmbH“ (toliau „Lacon“) sudarė sutartis: 1) 2007 m. rugpjūčio 30 d. dėl Investicinių lėšų parūpinimo bendrųjų sutarties sąlygų, 2) 2007 m. spalio 16 d. Investavimo sutartį, pagal kurią UAB „Viduklės bioenergija“ turėjo gauti finansavimą iš „Lacon-Fonds BW56“ lėšų. Kad bendrovė gautų šią investiciją, G. J. įsipareigojo sumokėti įmonei „Lacon“ 355 500 EUR, kaip garantiją už šios sumos sumokėjimą, „Lacon“ įsipareigojo atsakovui pervesti nulinio kupono obligacijų, 3) Generalinės rangos sutartis, pagal kurią projektas finansavimui gauti buvo pavadintas LEO LT Nr. 200730. Pagal 2007 m. gruodžio 14 d. paskolos sutartį G. J. paskolino įmonei UAB „Viduklės bioenergija“ 364 500 EUR (1 257 525 Lt) ir tą pačią dieną bendrovė iš šios sumos 355 500 EUR pervedė įmonei „Lacon“. Tą pačią dieną ieškovai G. J. įkalbėti pasirašė ginčijamą 2007 m. gruodžio 14 d. vekselį, pagal kurį įsipareigojo sumokėti G. J. 177 750 EUR, t.y. ½ dalį sumos, pervestos įmonei „Lacon“. Šis vekselis pripažintinas negaliojančiu, nes sudarytas apgaulės įtakoje, ieškovai jokių pinigų negavo, neįgijo jokių teisių ir neturėjo jokių įsipareigojimų atsakovui. M. M. buvo daug bendravęs ir dirbęs su G. J., dėl jauno amžiaus (19 m.) pasitikėjo atsakovu, kuris turi finansinį išsilavinimą ir didelę patirtį investicijų srityje. Atsakovas reikalavo ir skubino pasirašyti vekselį, teigdamas, kad jis konsultavosi su teisininkais, sakė, kad viskas čia gerai, kad jis nepanaudos vekselio. Ieškovai G. ir A. M. nemoka anglų kalbos, jo teksto nesuprato, vekselį sutiko pasirašyti tik perskaitę 2007 m. gruodžio 14 d. papildomo susitarimo dėl vekselio galiojimo sąlygas, t.y. kad vekselis negalios, kai atsakovas G. J. gaus pinigus iš investicinio fondo, o projekto nesėkmės atveju reikės pasidalinti tik išlaidas. Atsakovas G. J. pagal savo pasirašytus susitarimus su „Lacon“ asmeniškai gavo nulinio kupono obligacijų už 149 448 EUR, gautą pinigų sumą už obligacijų pardavimą 146 853 EUR (506 642,85 Lt) - pasiliko sau. Be to, G. J. turi reikalavimo teisę į UAB „Viduklės bioenergija“ suteiktą 364 500 EUR (1 257 525 Lt) paskolą. Tuo tarpu ieškovai dėl G. J. apgaulingų veiksmų turi tik besąlyginę pareigą mokėti pagal be pagrindo pasirašytą vekselį. Atsakovas G. J., pažeisdamas susitarimą dėl vekselio panaudojimo, jį protestavo 127 000 EUR sumai ir pareikalavo mokėti 127 000 EUR skolą. Pagrasinus areštuoti ieškovų sąskaitas, ieškovai sumokėjo atsakovui 10 000 Lt, kuriuos laiko atsakovui sumokėtais be pagrindo. Po vekselio protestavimo ir 2009 kovo 18 d. vykdomojo įrašo gavimo, atsakovas G. J. 2009 m. balandžio 6 d. vekselį tariamai indosavo ir perdavė išieškojimo teisę atsakovui UAB „Dituvos prekyba“, kuri pateikė vykdomuosius dokumentus išieškoti antstolių kontorai. UAB „Dituvos prekyba“ vienintelė akcininkė O.Gedžienė yra atsakovo sutuoktinės motina, todėl vekselio perleidimas vertintinas kaip būdas apsunkinti ginčą. Taip pat laiko, kad atsakovai atlikdami vekselio indosamentą veikė nesąžiningai.

Ieškovas A. M. prašo ieškinį tenkinti ir paaiškino, kad su atsakovu steigiant UAB „Viduklės bioenergija“ buvo susitarta, kad atsakovas pasirūpins finansais, o ieškovai į projektą investuos energiją ir žinias. Atsakovas su ieškovu M. M. nuvyko į Austriją ir pasirašė sutartį dėl finansavimo. G. J. 2007 m. gruodžio 14 d. įnešė į bendrovę 364 000 Lt, kurie buvo pervesti Austrijos firmai. Tą pačią dieną ieškovai pasirašė vekselį ir susitarimą, po metų atsakovas pradėjo reikalauti atsiskaityti. M. M. nuvyko į Austriją ir gavo vekselį, tačiau paaiškėjo, kad įmonė negali jo apmokėti, nes bankrutuoja. Kadangi G. J. terorizavo, sūnus pasiskolino pinigų ir 10 000 Lt pervedė atsakovui. Vekselį pasirašė įkalbėtas sūnaus, juo pasitikėdamas, nesuprato, koks tai dokumentas, ir kad pagal jį bus skolingas, nes patirties finansų srityje neturi. Apie vekselio esmę sužinojo tik tuomet, kai sūnus pasiėmė vekselį iš austrų firmos. Sūnus pasitikėjo atsakovu, kadangi jis padėjo jam išvykti į Ameriką, su atsakovu buvo įsteigę įmonę, kartu dirbo. Vekselio pasirašymo metu apgaulė pasireiškė tuo, kad nebuvo tartasi dėl vekselio.

Ieškovas M. M. prašo ieškinį patenkinti ir paaiškino, kad G. J. pažinojo iš anksčiau, su juo buvo įsteigę įmonę. Bendraujant su atsakovu sužinojo, kad jis ieško investicijų naujam projektui. Kadangi tėvas gerai žinojo aliejaus gamybą, todėl buvo susitarta, kad jis ir tėvas investuos žinias ir darbą, o atsakovas pasirūpins finansais. Projekte dalyvavo austrų fondas, jis su atsakovu nuvyko į Austriją, kur buvo pasirašyta sutartis. Atsakovas pasirašė paskolos sutartį su UAB „Viduklės bioenergija“. Vekselį pasirašė, kadangi atsakovas pasakė, kad to reikia bankams. Kai paaiškėjo, kad austrų fondas nesilaiko įsipareigojimų, jis nuvyko į Austriją ir paėmė vekselį ir tik tuomet sužinojo, kad vekselis yra skolos dokumentas. Tuomet jį ištiko šokas, kad ieškovai neišvengs skolos. Vekselį pasirašė dėl atsakovo piktnaudžiavimo pasitikėjimu, jį pasirašė skubiai, neturėdamas galimybių pasikonsultuoti. Vėliau skolą pripažino, nes suprato, kad neturi kur trauktis. Santykiai su austrų fondu dabar tebesitęsia, jis pasiėmė 30 000 Lt paskolą bylinėjimuisi.

Ieškovė G. M. taip pat prašo ieškinį patenkinti ir paaiškino, kad sūnus atvežė du dokumentus, ir ji pasirašė. Sūnus sakė, kad ten viskas gerai. Mano, kad G. J. pasinaudojo sūnumi.

Ieškovų atstovė advokato padėjėja paaiškino, kad šalys ėmėsi bendro verslo, į kurį ieškovai investavo žinias apie bioenergijos gamybą ir kalbų mokėjimą. Atsakovas pasirašė sutartį dėl investicinių lėšų parūpinimo. Šalys niekada nesitarė dėl rizikos pasiskirstymo. Vekselis ieškovams buvo pateiktas pasirašyti, nesuteikiant galimybės pasikonsultuoti. Ieškovai nesuvokė vekselio esmė, jį pasirašė todėl, kad M. M. gerai pažinojo atsakovą, kartu su juo dirbo. Apgaulė pasireiškia, tuo, kad M. M., būdamas pavaldus atsakovui darbo santykiuose, pasitikėjimo įtakoje, nesuvokdamas pasekmių pasirašė vekselį, o atsakovas tuo pasinaudojo. Reikalavimas UAB „Dituvos prekyba“ perleistas negaunant atlyginimo, todėl tai neatlygintinas sandoris. Be to, jis sudarytas tik dėl akių.

Atsiliepimas

Atsakovas G. J. atsiliepime į ieškinį (t.1, b.l. 151-159) nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovų teiginiai, kad vekselis sudarytas dėl apgaulingų G. J. veiksmų, kad ieškovai negavo jokių pinigų ar turtinio ekvivalento, yra neteisingi. Vekselis yra abstraktus vienašalis sandoris, kurio prievolė teisiškai nepriklausoma nuo teisinio santykio, kurio pagrindu ji sukurta. Ginčijamu vekseliu ieškovai besąlygiškai įsipareigojo sumokėti G. J. 177 750 EUR, t.y. sukūrė savarankišką prievolę, nepriklausomą nuo teisinio santykio, dėl kurio vekselis išrašytas. Ieškovai neturėjo galimybės prisidėti prie steigiamos įmonės UAB „Viduklės bioenergija“ veiklos finansavimo, todėl šalių susitarimu visą jiems priklausančią sumokėti investicijų dalį (177 750 EUR) sumokėjo G. J. proporcingai turimai akcijų daliai, o ieškovai siekdami įforminti skolą G. J., tą pačią dieną jų pačių iniciatyva šiai sumai išrašė vekselį. Todėl vekselio išrašymo pagrindas yra atsakovo paskola ieškovams nurodytai sumai, o ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad nebuvo pagrindo išrašyti vekselį. Ieškovai savo skolą po vekselio pasirašymo yra ne kartą patvirtinę elektroniniais laiškais atsakovui. Skolos pripažinimą patvirtina ir ieškovų sumokėta pagal vekselį 10 000 Lt suma. 2007 m. gruodžio 14 d. papildomame susitarime nurodytos sumos 355 500 EUR sumos iš „Lacon Beteiligung GmbH“ G. J. neatgavo, tačiau G. J. gavo 146 853 EUR, pardavus „Lacon“ perduotas obligacijas. Todėl dėl nepasisekusio investicinio projekto nuostolius sudaro 208 647 EUR negrąžinta suma G. J., išlaidos konsultantams UAB „A.Abišala ir partneriai“ 53 100 Lt bei, prarastos palūkanos už negrąžintą 208 647 EUR sumą, vekselio protestavimo ir vykdymo išlaidos, iš viso 254 000 EUR. Pagal 2007 m. gruodžio 14 d. papildomą susitarimą prie ginčijamo vekselio pusę patirtų nuostolių – 127 000 EUR turi padengti ieškovai, kita pusė tenka atsakovui G. J., todėl vekselis protestuotas 127 000 eurų sumai. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad jie įsipareigojo investuoti tik žinias ir energiją, ką paneigia susitarimas prie vekselio ir kt. įrodymai. Be to, turėdami pakankamai žinių, neaišku, kodėl jie nesigaudė situacijoje pasirašydami vekselį ir nežinojo šio paprasto ir versle dažnai naudojamo dokumento teisinių pasekmių. Kad suprato vekselio esmę, patvirtina ir ieškovų iniciatyva pasirašytas papildomas susitarimas. Jei ieškovams buvo kas nors neaišku, jie kaip sąžiningi protingi ir apdairūs žmonės turėjo savo iniciatyva pasikonsultuoti su kompetentingais asmenims arba susilaikyti nuo jo pasirašymo. Be to, apdairus žmogus turėtų iš karto ginčyti vekselį, nelaukdamas, kada bus perduotas pagal indosamentą, o ieškovai jo neginčijo beveik 2 metus ir ieškinį pateikė tik tuomet, kai buvo perduota priverstiniam išieškojimui.

Atsakovas G. J. prašo ieškinį atmesti ir paaiškino, kad M. M. pažįsta nuo 15 metų, jis jo įmonėje atliko praktiką, todėl padėjo išvykti į JAV. Grįžus kartu įkūrė įmonę, vėliau jis iš veiklos pasitraukė dėl mokslų. M. M. supažindino su savo tėvu, ir projektu užsiėmė ieškovai, jis nuvykęs su M. M. pasirašė su fondu sutartį. Buvo tartasi dėl rizikos pasidalijimo pusiau. Vekselį pasiūlė ieškovai, jį užpildė M. M., sąlygos buvo derinamos ne vieną dieną. Nepasisekus verslui, reikėjo protestuoti vekselį, nes būtų praėjęs tam numatytas terminas. Ieškovai neprieštaravo, siūlė įkeitimą, siūlė išsimokėti per 10, 30 metų. Gautos pajamos už obligacijas yra atimtos, išskaičiuotos net palūkanos.

Atsakovo atstovas advokatas prašo ieškinį atmesti paaiškino, kad UAB „Dituvos prekyba“ yra sąžiningas įgijėjas, todėl turi vykdyti indosamentą ir nėra pagrindo nuginčyti perleidimo sutartį. Jei vekselis buvo pasirašytas dėl apgaulės, tai turėjo būti apgautas kiekvienas ieškovas, G. M. net nebuvo susitikusi su atsakovu, o pasirašė pasitikėdama sūnumi ir vyru. Jei ieškovai būtų apgauti, jie iš karto turėtų imtis teisinių veiksmų, tačiau ieškovai jų ėmėsi tik pradėjus išieškojimą, ir net yra grąžinę 10 000 Lt, kas rodo, kad suvokė savo pareigą mokėti. Susitarimo prie vekselio vykdymas yra ne šios bylos dalykas. Ieškovai yra išsilavinę žmonės, patyrę, tekstas aiškus, todėl turėjo suvokti.

Atsakovas UAB „Dituvos prekyba“ atsiliepimu į ieškinį (t.1 145-147) prašo ieškinį atmesti. Atsakovas nurodo, kad UAB „Dituvos prekyba“ yra sąžiningas vekselio įgijėjas ir teisėtas jo turėtojas, nes neįrodyta priešingai. Nesąžiningumo prezumpcijos atvejai numatyti CK 6.67 str. gali būti taikomi tik skolininkui, kai yra pažeidžiami kreditoriaus interesai. UAB „Dituvos prekyba“ yra kreditorius, o ne skolininkas, todėl nurodyta norma netaikytina.

Ieškinys atmestinas. 2007 m. spalio 22 d. UAB „Viduklės bioenergija“ steigimo sutartis (t.1, b.l. 26-29) patvirtina, kad atsakovas G. J. ir ieškovai A. M. ir M. M. įsteigė nurodytą bendrovę, G. J. įgijo 50 procentų, A. M. – 30 procentų ir M. M. – 20 procentų bendrovės akcijų. UAB „Viduklės bioenergija“ Juridinių asmenų registre buvo įregistruota nuo 2007 m. gruodžio 10 d. (t.1, b.l. 30-31), direktorius A. M.. Prieš įsteigiant bendrovę UAB „Bionergija“ sąjungoje su UAB „Nidulus“, atstovaujama atsakovo G. J., 2007 m. spalio 16 d. pasirašė investavimo sutartį su Lacon Beteiligung GmbH (t.1, b.l. 32-38) finansuoti investicijos gavėją „Lacon-Fonds BW56“ investicinėmis lėšomis. Pagal šią sutartį nurodytas investicijos gavėjas privalėjo į Lacon Beteiligung GmbH sąskaitą iki 2007 m. gruodžio 15 d. pervesti 355 500 EUR investicijos sutarties vykdymui (investavimo sutarties 4 punktas). Kaip garantija už nuosavo kapitalo dalį investicijos gavėjui buvo numatyta teisė gauti nulinio kupono obligacijų (investavimo sutarties 4.1.1 punktas). Tą pačią dieną prie šios sutarties buvo pasirašytos „Investicinių lėšų parūpinimo bendrosios sutarties sąlygos (t.1, b.l. 39-60) bei generalinės rangos sutartis (t.1, b.l. 61-64), kuria dar kartą buvo nurodyta investicijos gavėjo pareiga iki 2007 m. gruodžio 15 d. pervesti į į Lacon Beteiligung GmbH sąskaitą 355 500 EUR projekto išlaidų dalį. Paskolos sutarties nuorašas (t.1, b.l. 65) patvirtina, kad atsakovas G. J. 2007 m. gruodžio 14 d. suteikė UAB „Viduklės bioenergija“ (atstovaujamai direktoriaus A. M.) 364 500 EUR beprocentę paskolą. Lėšų pervedimą UAB „Viduklės bioenergija“ patvirtina sąskaitos išrašas (t.1, b.l. 66). Tą pačią dieną ieškovai M. M., A. M. ir G. M. pasirašė vekselį, pagal kurį įsipareigojo iki 2008 m. gruodžio 1 d. sumokėti atsakovui G. J. 177 750 eurų (t.1, b.l. 68-69). Tą pačią dieną buvo pasirašytas ir susitarimas prie šio vekselio (t.1, b.l. 70), kuriuo numatyta, kad vekselis bus laikomas negaliojančiu, jeigu G. J. pagal finansavimo sutartį, pasirašytą su Lacon Beteiligung GmbH iki 2008 m. lapkričio 30 d, gaus 355 500 EUR sumą arba išmokos patvirtinimą tokiai pačiai sumai. Investicinio projekto nutraukimo atveju ir G. J. negavus šios sumos ir suskaičiavus patirtus nuostolius vekselyje nurodyta suma bus keičiama, nuostoliai dengiami atitinkamai: 50 procentų – G. J., 50 procentų – A.ir M. M. bei G. M.. 2008 m. gruodžio 3 d. buvo pateiktas protesto aktas dėl atsisakymo apmokėti vekselį (t.1 b.l. 73). 2009 m. kovo 18 d. buvo padarytas vykdomasis įrašas (t.1, b.l. 72).

Ieškovai ginčija 2007 m. gruodžio 14 d. pasirašytą vekselį, kaip pasirašytą dėl atsakovo G. J. apgaulės, t.y. CK 1.91 straipsnio pagrindu. Nurodo, kad atsakovas, naudodamasis ieškovo M. M. pasitikėjimu ir jo jaunu amžiumi, skubindamas ir nesuteikdamas galimybės pasikonsultuoti, tyčia atliko nesąžiningus veiksmus, dėl kurių ieškovai buvo suklaidinti ir taip juos paskatino sudaryti sau visiškai nenaudingą sandorį. Tai reiškia, kad ieškovai vekselį ginčija bendraisiais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, nurodydami, kad vekselis pripažintinas negaliojančiu, nes jo pasirašymas neatitinka tikrosios jų valios.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktiką ta linkme, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė. Pagal suformuotą praktiką vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Kasacinis teismas nutartyse yra pabrėžęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2005, 2007 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007, 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis Nr. 3K-7 -216/2007). Todėl asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių, vekselio įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, t.y. buvo nesąžiningas įgijėjas. Vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių. Vekselyje įtvirtintas prievolės abstraktumas, besąlyginis įsipareigojimas sumokėti vekselyje nurodytą sumą (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 2 punktas, 77 straipsnio 2 punktas, CK 1.105 straipsnio 1 dalis) reiškia, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t.y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisinių santykių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnio nuostatas įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai. Tai reiškia, kad skolininkas pagal vekselį gali reikšti prieštaravimus dėl reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytą sumą, tačiau tik tokius, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais, arba su tiesioginiais (asmeniniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį. Kadangi vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t.y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Tuo atveju, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja.

Ieškovai nurodo, kad jie pagal vekselį negavo jokių pinigų ar turtinio ekvivalento, neįgijo jokių teisių ir neturėjo jokių įsipareigojimų atsakovui, t.y. kad nebuvo teisinio pagrindo vekseliui. Tačiau šios aplinkybės nėra įrodytos (CPK 178 straipsnis). Byloje nustatytos aplinkybės, kad šalys kartu įsteigė UAB „Viduklės bioenergija“, pagal verslo projektą buvo numatyta gauti finansavimą iš užsienio, kurio pagrindu buvo numatyta vystyti gamybą. Bendri šalių veiksmai rodo, kad tai buvo bendras verslo projektas. Ieškovų teigimu, kad pagal šį verslo projektą atsakovas įsipareigojo pasirūpinti finansavimu, o ieškovai M. M. ir A. M. tik įsipareigojo panaudoti savo žinias ir energiją verslui ir gamybai vystyti. Tačiau tokį susitarimą, išskyrus ieškovų paaiškinimus, nepatvirtina jokie įrodymai. Atsakovas projekto vykdymui suteikęs 364 500 EUR paskolą, veikdamas protingai ir apdairiai, negalėjo visos finansinės rizikos prisiimti vien sau. Šiuo atveju nurodytos apimties finansinė parama bendrovei jokiu būdu negali prilygti ieškovų žinių ir energijos plėtojant verslą ekvivalentui. Kad buvo tarp šalių susitarta dėl finansinės rizikos pasekmių pasidalinimo patvirtina ir pačių ieškovų iniciatyva prie vekselio pasirašytas papildomas susitarimas (t.1, b.l. 70), numatęs investicinio projekto nesėkmės atveju pasidalinti patirtus nuostolius, juos dengiant tarp atsakovo ir ieškovų lygiomis dalimis pagal turimų akcijų skaičių. Tai reiškia, kad ieškovų pasirašytas vekselis iš esmės buvo investicinio projekto verslo rizikos pasiskirstymas, projekto nesėkmės atveju ieškovai faktiškai įsipareigojo padengti atsakovui pusę jo suteiktos paskolos UAB „Viduklės bioenergija“.

Ieškovai taip pat neįrodė, kad vekselį pasirašė dėl atsakovo apgaulės. Apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių. Ieškovai teigia, kad pasirašydami vekselį nesuprato jų esmės, t.y. kad jie pagal pasirašytą vekselį bus besąlygiškai atsakingi atsakovui, o atsakovas pasinaudojo ieškovo M. M. besąlyginiu pasitikėjimu atsakovu dėl ilgalaikio bendravimo su juo, bendro darbo, taip pat pasinaudojo jo jaunu amžiumi. Ieškovo M. M. paaiškinimas, jog jis nežinojęs vekselio esmės paneigia tas faktas, kad vekselį anglų kalba užpildė pats M. M. ir, saugodamas savo interesus, net surašė papildomą susitarimą prie vekselio. Atsižvelgtina į tai, kad nors M. M. yra jauno amžiaus, tačiau akivaizdu, kad jis jau turi pakankamai verslo patirties. Jis jau mokydamasis mokykloje buvo perspektyvus moksleivis, dalyvavęs ekonomistų konkurse, kur su kitais moksleiviais jo įkurta bendrovė buvo pripažinta geriausia (t.1, b.l. 182). Pats M. M. patvirtino, kad kartu su atsakovu vystė verslą UAB „Nidulus“, laisvai kalba angliškai, mokėsi JAV, jis dalyvavo UAB „A.Abišala ir partneriai“ vestose konsultacijose (t.1, b.l. 168-169, 181), iškilus investicinio projekto problemoms pats savo iniciatyva vyko į Lacon Beteiligung GmbH ir pasiėmė vekselį (t.1, b.l.120-121). Nors ieškovas M. M. teigia, kad tik 2008 m. spalio 31 d. paėmęs šį vekselį suprato vekselio reikšmę, tačiau ir po to ieškovai dar neginčijo jų pasirašyto vekselio, o bylą dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu iškėlė tik 2009 m. gegužės 28 d., kai 2009 m. balandžio 22 d. buvo priimti antstolės patvarkymai priimti vykdomąjį įrašą vykdyti ir ieškovams buvo išsiųsti raginimai įvykdyti sprendimą (t.1, b.l. 74-79). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovai faktiškai skolos pagal vekselį kurį laiką neginčijo, ją pripažindami 2008 m. gruodžio 18 d. prieštaravimu dėl skolos išieškojimo pagal vekselį (t.1, b.l. 166), taip pat elektroniniuose laiškuose (t.1, b.l. 165, 167 ) ir net gera valia sumokėdami 10 000 Lt.

Ieškovai neįrodinėja atsakovo apgaulės veiksmų ieškovų A. M. ir G. M. atžvilgiu. Pastarieji teigia, kad vekselį pasirašė pasitikėdami sūnumi. Tai reiškia, kad atsakovas nėra apgavęs vekselio davėjų A. M. ir G. M. ir negali būti atsakingu už jų pasitikėjimą sūnumi. Kartu tai reiškia, kad atsakovas savo veiksmais niekaip negalėjo įtakoti ir neįtakojo šių ieškovų valios. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas A. M. taip pat turėjo pakankamai verslo patirties: jis buvo UAB „Viduklės bioenergija“ direktoriumi (t.1, b.l. 30-31), dirbo UAB „Legatina“ vadybininku, dalyvavo derybose su Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos bei Ukrainos partneriais vystant rapsų aliejaus gamybą (t.1, b.l. 177-180), turi gyvenimiškos patirties, todėl neįtikėtina, jog jam nebuvo žinoma vekselio, kaip plačiai versle taikomo dokumento, esmė.

Tokiu būdu nenustatyti atsakovo, kaip vekselio turėtojo, kokie nors konkretūs nesąžiningi veiksmai, įgyjant vekselį. Darytina išvada, jog jis jokių tyčinių klaidinančių veiksmų, siekdamas įgyti vekselį, neatliko, o ieškovai jokiais įrodymais jo sąžiningumo nepaneigė.

Ieškovų nurodyta aplinkybė, jog vekselis pasirašytas atsakovui skubinant, tą pačią dieną, kai atsakovas suteikė paskolą, nesuteikiant ieškovams galimybės pasikonsultuoti, yra neįrodyta (CPK 178 straipsnis). Iš tikrųjų bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas tą pačią dieną sudarė paskolos sutartį su UAB „Viduklės bioenergija“, tą pačią dieną buvo pasirašytas vekselis ir susitarimas prie vekselio, bei atliktas pervedimas Lacon Beteiligung GmbH (t. b.l. 65, 66, 69, 70). Tačiau kartu nustatyta, kad vekselį užpildė ir susitarimą prie vekselio parengė ieškovas M. M., todėl nesuprasdamas dokumento paskirties jis to nebūtų daręs. Be to, remiantis šio ieškovo paaiškinimais, jis po to vekselį pasirašyti vežė A. M. ir M, todėl turėjo galimybę pasikonsultuoti. Kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – ir išrašydamas vekselį, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo. Šių veiksmų ieškovai neatliko, todėl pačių ieškovų netinkamas elgesys negali būti pagrindu kelti abejones dėl vekselio teisėtumo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog nenustatytas pagrindas pripažinti ieškovų išduotą vekselį negaliojančiu. Ieškovų paaiškinimai apie tai, kad šiuo metu dar negalima nustatyti investicinio projekto nuostolių, kadangi dar nebaigtas ir išieškojimas iš Lacon Beteiligung GmbH, nėra šios bylos dalykas. Tai yra susiję su susitarimu prie 2007 m. gruodžio 14 d. paprastojo vekselio, tačiau reikalavimai, kylantys šio susitarimo pagrindu, šioje byloje nėra pareikšti, o CPK 265 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų. Byloje buvo tik pareikštas reikalavimas dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, teigiant ieškovų valios ydingumą, dėl ko jau yra pasisakyta.

2009 m. balandžio 6 d. reikalavimo perleidimo sutartimi (t.1, b.l. 148-149) atsakovas G. J. perleido UAB „Dituvos prekyba“ reikalavimo teisę į ieškovų skolą pagal ginčo vekselį. Ieškovai šį sandorį ginčija nenurodydami atskirų sandorio negaliojimo pagrindų. Todėl, nenustačius pagrindų pripažinti vekselį negaliojančiu, atmestinas ir šis reikalavimas.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. spalio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7 -216/2007 konstatavo kad skolininko pagal vekselį teisiniai santykiai su pirmuoju vekselio įgijėju negali turėti įtakos vėlesnio teisėto vekselio turėtojo teisėms pagal vekselį netgi tuo atveju, jeigu sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas vekselis, yra negaliojantis. Taigi vekselio viešo patikimumo savybė skirta apsaugoti sąžiningam vekselio turėtojui nuo įsipareigojusio pagal vekselį asmens prieštaravimų, grindžiamų jo santykiais su ankstesniaisiais vekselių turėtojais, iš kurių vekselio turėtojas sąžiningai įgijo šį vertybinį popierių. Vekselio viešo patikimumo taisyklė santykiuose su trečiaisiais asmenimis gali būti netaikoma tik tokiu atveju, jeigu skolininkas pagal vekselį paneigs vėlesniojo vekselio turėtojo sąžiningumo, įgyjant vekselį, prezumpciją. UAB „Dituvos prekyba“ sąžiningumo prezumpcija nėra paneigta. Ta aplinkybė, kad UAB „Dituvos prekyba“ vienintele akcininke yra atsakovo žmonos motina nėra pakankama UAB „Dituvos prekyba“ sąžiningumui paneigti. Įrodinėdami šios bendrovės nesąžiningumą ieškovai remiasi CK 6.67 straipsniu, tačiau ši norma ginčo teisiniam santykiui negali būti taikoma, kadangi reglamentuoja kreditoriaus interesų gynybą pareiškiant actio Pauliana ieškinį. Tačiau ieškovai šiuo atveju yra skolininkai pagal vekselį, o ne kreditoriai.

Nurodytoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad tokiu atveju, kai vekselio išrašymas neatitinka vidinės asmens, t.y. vekselio davėjo valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto ginčyti vekselį, nelaukdamas, kada šis bus perduotas pagal indosamentą. Kai vekselis perduodamas indosamentu, dėl jo, kaip vertybinio popieriaus, abstraktumo nuo prievolės, kurios pagrindu jis buvo išduotas, vekselio davėjas be išlygų turi sumokėti vekselyje nurodytą sumą teisėtam vekselio turėtojui, o tik po to įrodinėti nesąžiningus pirmojo vekselio turėtojo veiksmus įgyjant vekselį ar įgyvendinant jame įtvirtintą reikalavimo teisę, pavyzdžiui, reikšdamas šiam ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Ieškinį atmetus iš ieškovų atsakovui priteistinos turėtos atstovavimo išlaidos (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi LR CPK 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui G. J., a.k (duomenys neskelbtini) po 2333,33 Lt atstovavimo išlaidų, o valstybei - po 10,60 Lt pašto išlaidų iš kiekvieno.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 1 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo sustabdymą vykdomosiose bylose Nr. 0036/09/02044, Nr. 0036/09/02045, Nr. 0036/09/02046.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Nijolia Indreikienė