Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamųjų T. V. ir A. V. skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria kaltinamiesiems T. V. ir A. V. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams nuo 2005 m. rugsėjo 10 d.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

T. V. ir A. V. kaltinami tuo, kad padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 249 str. 1 d., 178 str. 3 d.; 249 str. 1 d., 178 str. 3 d. ir 302 str. 1 d.; 249 str. 1 d., 178 str. 3 d. ir 187 str. 3 d.; 249 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 3 d.; 249 str. 1 d. ir 189 str. 2 d., o A. V. dar kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 249 str. 1 d. ir 181 str. 2 d.

T. V. ir A. V. kaltinami dalyvavę nusikalstamo susivienijimo, įkurto sunkiems nusikaltimams daryti, veikloje ir dalyvavę šio nusikalstamo susivienijimo daromuose sunkiuose nusikaltimuose, o būtent:

2001 m. pavasarį, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, D. S., pravarde ,,Storas”, bendrai nusikalstamai veiklai suvienijęs T. V., pravarde „XXXX”, ir A.V., pravardėmis „XXXX”, „XXXX”, kuriuos siejo pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas, sukūrė nusikalstamą susivienijimą daryti sunkius nusikaltimus – grobti didelės vertės svetimą turtą, asmenų dokumentus, įgyti nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą ir daryti kitus nusikaltimus. 2002 m. vasarą D. S. į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą įtraukė V. Š. (V. Š. ), pravarde „XXXX”, D. S. nurodymu T. V. ir A. V. 2003 m. pavasario viduryje į minėto nusikalstamo susivienijimo veiklą įtraukė S. A. , o 2003 m. lapkričio pabaigoje – V. P. , pravarde ,,XXXX”.

D. S. paskirstė nusikalstamo susivienijimo nariams vaidmenis: nurodė T. V., A. V. automobilių vagysčių padarymui įgyti įrankius bei priemones, patalpas pagrobtų automobilių slėpimui, surasti tinkamus pagrobti automobilius, įtraukti į nusikalstamo susivienijimo veiklą kitus asmenis, detalizuoti nusikalstamų veikų planus ir vadovauti kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams darant vagystes. Taip pat D. S., paskirstydamas nusikalstamo susivienijimo nariams vaidmenis, nurodė: automobilių vagysčių metu A. V. prasukti, atrakinti vagiamų automobilių spyneles, užvesti vagiamus automobilius, juos vairuoti iš nusikaltimo vietų; T. V. stebėti aplinką, per raciją klausytis policijos radijo ryšio eteriu perduodamų pranešimų ir taip išvengti galimo nusikalstamo susivienijimo narių sulaikymo, tempti, lydėti pagrobtus automobilius; T. V. , A. V. tikrojoje ūkinėje bendrijoje ,,XXXX”, esančioje (duomenys neskelbtini), pagal pagrobtų automobilių spyneles pasigaminti raktus, skirtus atrakinti ir užvesti vagiamus automobilius, surasti asmenis, galinčius perkoduoti vogtų automobilių prietaisų skydelius, kompiuterius, įgyti pagrobtus automobilius; V. Š. ir ne nusikalstamo susivienijimo nariui R. U. vogtuose automobiliuose padaryti techninius pakeitimus, siekiant paslėpti nusikalstamų veikų pėdsakus ir pašalinti kliūtis realizuoti pavogtus automobilius.

Konkrečios T. V., A. V. ir bendrininkų veikos, kurių padarymu jie kaltinami, detaliai nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartyje, nagrinėjant ankstesnius T. V. ir A. V. skundus dėl kardomosios priemonės suėmimo pratęsimo, todėl nekartojamos.

Teismo posėdyje prokuroras prašo suimtųjų skundus atmesti, gynėjos prašo skundus tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Suimtųjų T. V. ir A. V. skundai atmetami.

BPK 122 str. detaliai nurodyta, kada suėmimas kaip kardomoji priemonė gali būti skiriamas. Skiriant T. V. ir A. V. 2004-03-10 suėmimą bei vėliau jį pratęsiant, įstatymas nepažeistas.

T. V. ir A. V. Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 9 d. nutartį dėl jiems paskirtos kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo skundžia, nurodydami iš esmės tuos pačius argumentus, dėl kurių aukštesnysis teismas jau pasisakė, nagrinėdamas jų skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 9 d. ir 2005 m. gegužės 31 d. nutarčių, kuriomis taip pat T. V. bei A. V. pratęstas suėmimo terminas.

Suėmimas T. V. ir A. V. pratęstas BPK 122 str. 1 d. 2 ir 3 p. numatytais pagrindais.

T. V. ir A. V. inkriminuoti nusikaltimai priskiriami prie sunkių ir labai sunkių (BK 11 str. 5, 6 d.), už juos pagal galiojančius įstatymus numatytos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, todėl suėmimas kaip kardomoji priemonė jiems galėjo būti paskirtas (BPK 122 str. 8 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 242 str. nuostatas I instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus, t. y. apklausti kaltinamuosius, nukentėjusiuosius, liudytojus ir t. t., nepriklausomai nuo to, jog jie apklausti ikiteisminio tyrimo metu. Išimtis numato įstatymas.

Baudžiamoji byla jau pradėta nagrinėti teisme, tačiau dar ne visi kaltinamieji apklausti, parodymus turės duoti nukentėjusieji, liudytojai. Dėl to, įvertinus nusikaltimų pobūdį, konkrečias bylos aplinkybes, kaltinamųjų pasirinktą gynybos būdą, yra pavojus, kad proceso dalyviams gali būti daroma įtaka siekiant, jog šie pakeistų kaltinamiesiems nepalankius parodymus. Taigi, teismas turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog būdami laisvėje kaltinamieji gali bandyti paveikti proceso dalyvius ir taip trukdyti procesui.

T. V. ir A. V. kaltinami, dalyvaudami nusikalstamame susivienijime padarę beveik dvidešimt analogiškų sunkių nusikaltimų. Atsižvelgus į nusikalstamų veikų, kuriomis kaltinami suimtieji, mastą ir trukmę, jų labai aktyvų vaidmenį, galima pagrįstai teigti esant skundžiamoje nutartyje įrašytą kitą suėmimo pagrindą, kad kaltinamieji būdami laisvėje gali toliau daryti BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus.

Be to, aplinkybės, jog A. V. niekur nedirbo, teistas penkis kartus, o T. V. teistas vieną kartą, irgi leidžia manyti apie šio suėmimo pagrindo realumą.

Skunduose minimos aplinkybės, kad kaltinamieji turi nuolatines gyvenamąsias vietas, šeimas, kurioms reikalinga pagalba, ir pan., turi reikšmės suėmimo skyrimui bei pratęsimui, tačiau negali paneigti realiai esančių suėmimo pratęsimo pagrindų arba būti pakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

Byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog T. V. ir A. V. gali būti padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas (BPK 125 str.), nors jie pasirinko gynybos būdą tai neigti. Duomenų vertinimas yra ne šio teismo posėdžio uždavinys, tai bus padaryta I instancijos teismo teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą.

Kaltinamasis T. V. nepagrįstai skunde nurodo, kad teismas iš anksto preziumavo jo kaltę, taip ignoruodamas nekaltumo prezumpcijos institutą.

BPK 121 str. 2 d. nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Tai reiškia, jog byloje turi būti tokių duomenų, tačiau jie pratęsiant suėmimą negali būti vertinami kaltės įrodytumo aspektu. Teismas savo nutartyje dėl suimtųjų kaltės nepasisakė, jis tik konstatavo byloje esant duomenų apie kaltinamųjų nusikalstamas veikas.

Įvertinus kaltinimo apimtį ir sunkumą, suėmimo pratęsimo viešasis interesas turi privalumą prieš nuostatas, numatančias nekaltumo prezumpcijos principą ir kitas kaltinamojo teises. Dėl to skundo motyvas, jog būdamas suimtas iki nuosprendžio priėmimo jis negali pasinaudoti teise į ilgalaikius pasimatymus su žmona, o kaltinamųjų laikymo sąlygos yra daug blogesnės, negu nuteistųjų, nevertinamas kaip jo teisių pažeidimas.

Kaltinamasis T. V. savo skunde akcentuoja, jog suėmimas jam taikomas jau 18 mėnesių. Šis terminas iš tiesų ilgas, tačiau teismas nepažeidė įstatymo. Atkreipiamas dėmesys, kad BPK 127 str. 2 d. nurodytas maksimalus 18 mėnesių suėmimo terminas taikomas tik ikiteisminiam tyrimui. Bylą nagrinėjant teisme, įstatymas nenustato kardomosios priemonės suėmimo trukmės. BPK 127 str. 9 d. nuostatos, reglamentuojančios suėmimo termino pratęsimą, kai byla perduota teismui, jokių apribojimų nenumato.

Iš išdėstytų motyvų daroma išvada, jog abiem kaltinamiesiems suėmimas pratęstas pagrįstai. Kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos (BPK 121 str.) nepažeistos.

T. V. ir A. V. skunduose prašo suėmimą panaikinti ir skirti švelnesnę kardomąją priemonę. Dėl išdėstytų motyvų toks prašymas negali būti tenkinamas.

Pratęstu suėmimu siekiama užtikrinti kaltinamųjų dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamųjų T. V. ir A. V. skundus atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.