Telšių apylinkės teismo įsakymas

2015-02-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-116-169/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-02-26
Bylos Nr.
1-116-169/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Erlickienė
Kaltinamasis
V. B.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS(S)TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 26 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė,

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Vijoletos Meškauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, bedarbis, turintis neįgalumą, nustatytas 30 procentų darbingumas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 310 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. laikotarpyje tarp 2014 m. liepos 31 d. ir 2014 m. rugpjūčio 1 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, apie 17.00 val. iš pykčio, kad balandžiai teršia jam priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), balkoną, viešoje vietoje – daugiabučio namo balkone, prie namo žaidusių vaikų akivaizdoje trims apsauginiame tinkle įstrigusiems balandžiams nuo kūno mechaniškai atidalino galvas ir jų gaišenas išmetė per balkoną, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, vieno balandžio – suaugusio moteriškos lyties mišrūno, kuriam mechaniškai buvo pažeistas kaklo vientisumas ir sužalotas kairysis sparnas, nugaišusio dėl kaklo srityje patirtos mechaninės traumos, gaišeną parsinešė ir pervėręs metaliniu kabliu pakabino balkone, taip jis žiauriai elgėsi su gyvūnais, dėl to gyvūnai žuvo, o savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, nes įvykį mačiusi nepilnametė S. P. buvo šokiruota ir iš išgąsčio nutraukusi savo žaidimą parbėgo namo.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji atsakomybė už šias V. B. padarytas veikas yra numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 310 straipsnyje.

Kaltinamasis V. B. apklaustas įtariamuoju dėl pareikšto įtarimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog jau septynerius metus kovoja su balandžiais, jų nemėgsta, nes jie teršia aplinką. Dėl nežinomų priežasčių balandžiai yra pasirinkę jo balkoną, todėl jis visaip stengėsi su jais kovoti: išardydavo jų lizdus, iš lizdų paimdavo kiaušinius, juos išvirdavo ir padėdavo atgal, balandžiai ant jų perėdavo, tačiau nieko neišperėdavo. Galų gale įpykęs, kad balandžiai neapleidžia jo balkono, jis 2014 m. rugpjūčio 1 d. prekybos centre nusipirko tinklą, kurį pakabino balkone, kad balandžiai neskristų, o pats išėjo į miestą. Grįžęs balkone pamatė keletą balandžių, buvo labai įpykęs, todėl vieną jų pagavęs rankomis nusuko galvą. Supratęs, kad balandis negyvas, jį išmetė per balkoną. Ar kieme tuo metu buvo vaikų, nepastebėjo. Buvo susinervinęs, apimtas nevaldomo psichikos priepuolio, todėl nepagalvojo apie tai, kad kieme gali būti vaikai. Po to išgėrė vaistų ir užmigo. Vakare, kai jau buvo sutemę, pabudęs išėjo į lauką, parsinešė išmestą mirusį balandį ir jį balkone pakabino ant tinklo, galvodamas, kad kiti balandžiai pamatę balandžio lavoną į jo balkoną nebeskris. Kiek pamena, jis susidorojo tik su vienu balandžiu, kitų lyg ir nespėjo pagauti, tačiau neneigia, kad apimtas pykčio galėjo ir daugiau balandžių sužaloti. Dėl savo psichikos sutrikimo negali visko prisiminti, kadangi kai jį apima pyktis, jis nesivaldo ir nieko nepamena. Gailisi įvykdęs šį nusikaltimą, nepateisina savęs, kad taip pasielgė (78–79, 83 b. l.).

V. B. kaltė padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 310 straipsnyje numatytas veikas įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2014 m. rugpjūčio 4 d. Mažeikių gyvūnų globos draugijos pirmininkės pavaduotojos J. R. paaiškinimu, kuriame nurodyta, jog 2014 m. rugpjūčio 4 d. apie 9 val. Mažeikių gyvūnų globos draugijos pirmininkei paskambinusi I. J. pranešė, kad vienas vyriškis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), namo ketvirtame aukšte, 2014 m. liepos 31 d. vakarą nužudė kelis balandžius nupjaudamas jiems galvas, vieną balandžio lavoną pasikabino balkone, o kitus nužudytus balandžius išmetė per balkoną. Šį įvykį matė vaikai, įskaitant ir pranešėjos anūkę, vaikams šis įvykis sukėlė didelį siaubą. Apie 10 val. nuvykus prie (duomenys neskelbtini), namo, šio namo viename iš balkonų, esančių ketvirtame aukšte, buvo pakabintas balandžio lavonas. Vaizdas buvo užfiksuotas fotoaparatu, pranešta policijos pareigūnams, kurie atvyko į įvykio vietą (5 b. l.);

2014 m. rugpjūčio 4 d. 09.57 val. bendra įvykio informacija ROIK 0114000528860, kurioje užfiksuotos pirminės įvykio aplinkybės, jog pranešėja teigia, kad vyriškis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), name, gaudo balandžius ir vaikų akivaizdoje nukerta jiems galvas. Šiuo metu vyriškis prie balkono yra prisikabinęs negyvą balandį (8 b. l.);

2014 m. rugpjūčio 4 d. policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodyta, jog atvykę į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini) namo balkone užfiksavo pakabintą žalios spalvos tinklą ir jame kabantį negyvą balandį. Nustatė, kad butas, kurio balkone buvo pakabintas negyvas balandis, yra Nr. 26, jis priklauso ten gyvenančiam V. B., kuris neneigė nusukęs balandžiui galvą (6, 10, 11 b. l.);

2014 m. rugpjūčio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir prie jo prijungtomis foto nuotraukomis, kuriuose užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), esančiame balkone yra daug balandžių plunksnų, kuriomis padengtos balkono grindys. Balkonas neįstiklintas, jame pakabintas žalios spalvos tinklas, kurio viduryje metaliniu kabliu perverta ir pakabinta balandžio gaišena (12–17 b. l.);

2014 m. rugpjūčio 5 d. gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktu Nr. 2937PT1, kuriame nurodyta, jog karvelis (balandis) nugaišo dėl kaklo srityje patirtos mechaninės traumos. Minėtame akte nustatyta, jog mechaniškai pažeistas kaklo vientisumas ties 3 – 4 kaklo slanksteliu, mechaniniai pažeidimai kairiojo sparno petikaulio srities odoje ir poodiniuose audiniuose, visiška vidaus organų autolizė, gaišenos pergamentacija. Paukščiui padarytas sunkus kūno sužalojimas (20–21 b. l.);

nepilnametės nukentėjusiosios S. P. parodymais, jog kai ji suposi sūpuoklėse, pamatė, kaip dėdė balkone pagavo balandžius ir vieną jų pakabino ant tinklo. Tris balandžius dėdė išmetė per balkoną, jie nukrito ant žemės ir nejudėjo. Vienas balandis buvo be galvos (24 b. l.)

nepilnametės nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą E. P., apklaustos liudytoja, parodymais, jog 2014 m. liepos 31 d., apie 21 val. atėjus pas I. J. pasiimti savo dukros S. P. ši jai papasakojo mačiusi, kaip dėdė nupjovė balandžiams galvas ir išmetė per balkoną. Einant su dukra namo ji parodė tą vietą, kur buvo balandžiai. Ji pamatė, kad prie (duomenys neskelbtini), namo, po balkonais ant žolės, yra 2 ar 3 balandžiai be galvų. Pakėlusi galvą ketvirtame aukšte pastebėjo tinkle kabantį negyvą balandį. Dukra jai pasakė, kad matė, kaip dėdė išmetė pro balkoną balandžius be galvų. Tą įvykį matė ir daugiau vaikų, tačiau dukra jų nepažįsta, todėl negali jų įvardinti. Šis įvykis labai įstrigo dukrai į atmintį, po įvykio dukra apie dvi savaites neramiai miegojo, šokinėjo iš lovos, krūpčiodavo, jai buvo gaila balandžių (27, 28 b. l.);

liudytojos I. J. parodymais, jog 2014 metų vasarą, mėnesio ir dienos nepamena, apie 17 val. į namus parbėgusi jos anūkė S. P. išsigandusi bei drebėdama papasakojo, kad dėdė pjausto balandžiams galvas ir meta ant žemės. Ji nėjusi žiūrėti to vaizdo ir neleidusi anūkės išeiti į lauką. Anūkės mama E. P. atvažiavo apie 21 val. ir kartu su dukra buvo nuėjusi pažiūrėti, sakė, mačiusi numestus du ar tris balandžius (30 b. l.);

liudytojos J. R. parodymais, jog 2014 m. rugpjūčio 4 d. apie 9 val. Mažeikių gyvūnų globos draugijos pirmininkei D. R. paskambinusi I. J. pranešė apie galimai žiauraus elgesio su gyvūnais atvejį. Ji teigė, kad vyriškis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo ketvirtajame aukšte, 2014 m. liepos 31 d. vakarą nužudė kelis balandžius nupjaudamas jiems galvas, o vieną balandžio lavoną pasikabino balkone. Nurodė, jog likusius nužudytus balandžius jis išmetė per balkoną. Visą šį incidentą vakare matė vaikai, tame tarpe ir I. J. anūkė. Apie 10 val. ji kartu su D. R. nuvyko prie (duomenys neskelbtini) namo, pamatė, kad daugiabučio namo balkone, esančiame ketvirtame aukšte, pakabintas balandžio lavonas. Nedelsdama paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir iškvietė policiją. Su pažeidėju nebendravo, bet yra pasipiktinusi tokiu jo elgesiu (31 b. l.).

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Pagal BK 310 straipsnį atsako tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, arba kankino gyvūną.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad V. B. mechaniškai atidalindamas jo balkone esančiame tinkle įstrigusiems balandžiams galvas ir jų gaišenas išmesdamas per balkoną, vieno balandžio gaišeną perverdamas metaliniu kabliu ir pakabindamas balkone, žiauriai elgėsi su gyvūnais ir tokiu savo įžūliu elgesiu būdamas viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Bylos aplinkybės yra aiškios, V. B. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino ir patvirtino apklausų metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, tarnybiniais pranešimais, įvykio vietos apžiūros protokolu su foto lentelėmis bei gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktu.

Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, o 310 straipsnyje – viešieji darbai arba bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2015 m. vasario 13 d. apie tai buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis V. B. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės dydžiu ir rūšimi.

Skiriant bausmę V. B. vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkūs baigti nusikaltimai), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę – anksčiau neteistas (43 b. l.), administracine tvarka nebaustas (44 b. l.), pripažintas neįgaliu, nustatant 30 procentų darbingumą (41–42 b. l.); lankėsi psichikos sveikatos centre (48 b. l.); atlikus ambulatorinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę gauta išvada, jog V. B. nusikalstamų veikų padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; V. B. nusikalstamų veikų padarymo metu ir šiuo metu nustatomas lėtinis psichikos sutrikimas – organinis asmenybės sutrikimas, taip pat lėtiniai psichikos sutrikimai – organinė depresija ir Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas; V. B. dėl savo psichikos sveikatos būklės gali dalyvauti ikiteisminiame tyrime ir teisme, bei atlikti laisvės atėmimo bausmę, tačiau laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali reikšmingai neigiamai įtakoti jo psichikos būklę; vystymosi raidoje neturėjo psichikos sutrikimų, duodančių pagrindą pripažinti jį ribotai pakaltinamu; V. B. netikslinga taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių, kadangi jis nusikalstamos veikos metu ir šiuo metu gali suvokti savo veiksmų esmę bei juos valdyti (68–70 b. l.).

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 310 straipsnyje numatytas veikas paskiriant straipsnių sankcijose numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus, jų terminą nustatant mažesnį nei BK 46 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės termino vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. B. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis V. B. viena veika tuo pačiu metu padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK straipsniuose, t. y. veikos padarytos idealiąja nusikaltimų sutaptimi, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas).

Kaltinamajam V. B. išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 4, 5–8 dalyse.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – paukščio gaišena, po atlikto patologinio anatominio tyrimo esanti Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Telšių teritoriniame skyriuje, Laukės g. 99, Paežerės k., Telšių r., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintina (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu:

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam viešuosius darbus trims mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

pagal BK 310 straipsnį ir paskirti jam viešuosius darbus šešiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti viešuosius darbus vienam mėnesiui, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui; pagal BK 310 straipsnį – sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti viešuosius darbus keturiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę viešuosius darbus keturiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – paukščio gaišeną, esančią Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Telšių teritoriniame skyriuje, Laukės g. 99, Paežerės k., Telšių r., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti V. B., kad darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas LR BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti V. B., kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Išaiškinti V. B., kad jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam V. B..

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Violeta Erlickienė