Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Erminijus Baziulis

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. T. ieškinį atsakovui K. Š., dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, tretieji asmenys A. Š. ir D. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe

3. Nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ieškovės D. T. ir trečiųjų asmenų A. Š. ir D. Š. motina S. Š. 1994 m. rugsėjo 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenys ir santuokos liudijimas patvirtina, kad S. Š. ir atsakovas K. Š. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Iš 2013 m. sausio 2 d. išduoto mirties liudijimo Nr. 696880 nustatyta, kad S. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Šiaulių miesto VI-ojo notarų biuro notaro Dariaus Jonučio 2013 m. kovo 25 d. išduotas liudijimas, notarinio registro Nr. 1399, patvirtina, kad po S. Š. mirties ieškovė ir tretieji asmenys priėmė jos palikimą. Kaip nurodė ieškovė, S. Š. nenutraukusi santuokos su K. Š. pradėjo gyventi su J. L., K. Š. dar iki ieškovės ir trečiųjų asmenų gimimo su S. Š. nebegyveno, t. y. dar 30 metų iki buto įsigijimo K. Š. su S. Š. negyveno ir nevedė bendro ūkio, K. Š. apie 1960 m. išvyko gyventi kažkur į Rusiją ir nuo to laiko iš jo nėra jokios žinios. Ieškovė prašo ginčo turtą pripažinti jos motinos asmenine nuosavybe, todėl ieškovės ieškinio reikalavimo dalykas yra bendrosios jungtinės nuosavybės režimo turtui prezumpcijos paneigimas.

4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), ar jam įsigaliojus. Todėl, nors ginčo turtas buvo įgytas 1994 m. rugsėjo 15 d., dėl jo teisinio režimo turi būti taikomos CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos.

5. Pažymėtina, kad tiek ginčo turto įgijimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnyje, tiek 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Todėl kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Toks faktas turi būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).

6. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatą asmenine sutuoktinių nuosavybe laikoma turtas sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas ar lėšas gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Vadinasi, šiuo atveju tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas; 2) buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn.

7. Kaip minėta, ieškovė siekia, kad ginčo butas, nors ir įgytas S. Š. būnant santuokoje su atsakovu, būtų pripažintas mirusios S. Š. asmenine nuosavybe. Ieškovė nurodė, kad atsakovas šeimoje negyveno daugiau nei 30 metų iki ginčo buto įsigijimo, nei ieškovė, nei jos broliai apie atsakovą nežinojo, nes jų motina S. Š. nenutraukusi santuokos su K. Š. pradėjo gyventi su J. L.. Ieškovė nurodė, kad atsakovas prie ginčo buto įsigijimo neprisidėjo. Ginčo būto namų knygoje esantys įrašai patvirtina, kad jame atsakovas niekada nebuvo registruotas. Gyventojų registre nėra duomenų apie atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovas su ieškovės motina negyveno ir nevedė bendro ūkio daugiau nei 30 metų iki ginčo buto įsigijimo, o ieškovės motina nenutraukusi santuokos su atsakovu gyveno su J. L., patvirtina, kad ginčo turtas buvo įgytas už S. Š. asmenines lėšas ir kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta ieškovės motinos valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn su atsakovu, su kuriuo negyveno ir nevedė bendro ūkio. Todėl, nors byloje nėra nustatyta tiksli data, nuo kurios S. Š. ir atsakovas faktiškai nustojo kartu gyventi, laikytina, kad ieškovė paneigė bendrosios jungtinės nuosavybės režimo ginčo turtui prezumpciją.

8. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai ir nustatytina, kad butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), įsigytas ieškovės motinos S. Š. jai būnant santuokoje su atsakovu, asmeninės nuosavybės teise priklausė S. Š..

Dėl bylinėjimosi išlaidų

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė ieškinyje nenurodė, kad prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Todėl tokios išlaidos iš bylą pralaimėjusio atsakovo ieškovei nepriteistinos.

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalį teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

11. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 26,88 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.

12. Teismo vertinimu, bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl atsakovo kaltės ar neatsargių veiksmų, o atsakovas susidariusioje situacijoje neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovės interesus. Byloje susidarė situacija, kad ieškovei teko kreiptis į teismą su ieškiniu, nes ieškovės motina ir atsakovas tinkamai neįformino santuokos nutraukimo. Atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, atsiliepimo į ieškinį jis nepateikė, tačiau dėl to jo procesinis elgesys nepripažintinas netinkamu. Visa tai yra pagrindas nukrypti nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principo ir nepriteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo valstybei.

13. Kadangi atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, todėl teismo sprendimas atsakovui įteiktinas viešo paskelbimo būdu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 ir 284 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), įsigytas ieškovės D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jai būnant santuokoje su atsakovu K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausė S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Specialiame interneto tinklapyje paskelbti šio turinio pranešimą:

„Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2022 m. sausio 31 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-349-776/2022 (Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05939-2021-3) pagal ieškovės D. T. ieškinį atsakovui K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, tretieji asmenys A. Š. ir D. Š.. Atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl jam sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad procesiniai dokumentai laikomi įteikti pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą. Informacijos teirautis tel. (8 41) 524 768.“.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.