Telšių apylinkės teismo įsakymas

2012-08-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-138-922/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2012-08-06
Bylos Nr.
1-138-922/2012
Teisminio proceso Nr.
1-51-1-00014-2012-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Janiulytė
Kaltinamasis
A. Z.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-138-922/2012
Teisminio proceso Nr. 1-51-1-00014-2012-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4.; 1.1.8.6.2.; (S) 1.2.20.6.; 2.5.11.4.; 2.10.1.4.
AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 6 d.Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą kurioje A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nedirbanti, netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 236 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji A. Z. 2012 m. birželio 8 d. apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato tarnybinėse patalpose, būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, melagingai pranešė apie tai, kad 2012 m. birželio 8 d. apie 20 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, netoli miesto stadiono buvo užpulta keturių nepažįstamų jaunuolių, kurie jai trenkė į veidą, prievarta įsodino į automobilį (duomenys neskelbtini), išvežė už miesto, nuplėšė jai rūbus ir bandė ją išžaginti, taip ji melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

A. Z., kai jai buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką ir apklausiant įtariamąją, kaltę pripažino visiškai (28 b. l.). Parodė, kad 2012 m. birželio 8 d. buvo (duomenys neskelbtini) pas savo draugą T. G. Prieš dieną jie buvo apsipykę, todėl ji sugalvojo jam atkeršyti. 2012 m. birželio 8 d. sugalvojo nebūtą įvykį: neva ją užpuolė, išvežė už miesto, išrengė ir norėjo išžaginti. Paaiškino, kad pati nusirengė ir išmetė savo rūbus, pasiliko tik telefoną. Eidama nuoga per miškelį, paskambino T. G. ir pasakė, kad ją užpuolė keturi vaikinai, sumušė, įsodino į automobilį, nuvežė už miesto, išrengė ir bandė išžaginti. T. G. apie tai pranešė policijai. Apie 23.30 val. ji Akmenės rajono policijos komisariate parašė pareiškimą apie tą nebūtą nusikaltimą. Pareiškimą surašė pareigūnas, kuris ją įspėjo dėl atsakomybės už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. Parodė, kad tada net nepagalvojo, kad meluodama daro nusikaltimą. Kodėl taip pasielgė, paaiškinti negali, norėjo tik pamokyti T. G. Nurodė suprantanti, kad padarė nusikaltimą, labai nuoširdžiai dėl to gailisi ir pasižada niekada daugiau taip nedaryti (28-29 b. l.).

2012 m. birželio 8 d. A. Z. pasirašė įspėjimą dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, patvirtindama, kad ji buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą pagal BK 236 straipsnį (10 b. l.).

2012 m. birželio 8 d. 23.30 val. A. Z. pasirašė protokolą pareiškimą, kuriuo pareiškė, kad jos atžvilgiu padaryta nusikalstama veika (11 b. l.).

2012 m. birželio 8 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pranešime Akmenės rajono apylinkės prokuratūrai Nr. 86-51-PR-91 nurodoma, kad pagal A. Z. pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pasikėsinimo išžaginti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį (8 b. l.).

2012 m. birželio 8 d. liudytojos apklausos protokole, A. Z., būdama įspėta dėl atsakomybės kaip liudytoja už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, davė parodymus apie jos atžvilgiu įvykdytą pagrobimą ir pasikėsinimą išžaginti. A. Z. protokolą pasirašė su prierašu „Perskaičiau, surašyta teisingai" (12-13 b. l.).

2012 m. birželio 29 d. papildomame A. Z., kaip liudytojo apklausos protokole, ji parodė, jog policijos pareigūnams papasakojo nebūtą istoriją, norėdama pamokyti savo draugą T. (14-15 b. l.).

2012 m. liepos 9 d. nutarimu Akmenės rajono apylinkės prokuratūra ikiteisminį tyrimą dėl pasikėsinimo išžaginti A. Z. nutraukė (1-3 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas ištyrė visumą įrodymų, kaltinamosios parodymus dėl nusikalstamos veikos aplinkybių. Kaltinamoji nustatytas aplinkybes visiškai pripažino, kaltės neneigė. Kaltinamosios kaltę be jos pačios prisipažinimo, įrodo pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės, pareiškime – protokole užfiksuoti duomenys ir kita bylos medžiaga. Teismas, įvertinęs visumą nustatytų faktinių aplinkybių, konstatuoja, kad A. Z., būdama įspėta dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą. Šie jos veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Kaltinamoji veikė suprasdama, kad apie nebūtą nusikaltimą praneša melagingai, taip pat suprasdama tokio melagingo pranešimo pasekmes, todėl padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamosios veika kvalifikuota teisingai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Kaltinamosios A. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, į kaltinamosios asmenybę, į tai, kad A. Z. neteista (18 b. l.), administracine tvarka nebausta (19 b. l.), UAB (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre nesilankė (21 b. l.), nedirbanti (17 b. l.).

Prokuroras siūlo A. Z. skirti 15 MGL, t. y. 1950 Lt dydžio baudą. Kaltinamoji neprieštarauja dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau prašo teismo skirti mažesnę baudą, nurodo, kad yra nedirbanti, labai apgailestauja dėl savo veiksmų, iš neturi lėšų sumokėti baudos. Taip pat prašo leisti baudą sumokėti dalimis (32 b. l.).

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. A. Z. padaryta nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnį yra nesunkus tyčinis nusikaltimas. Teismas atsižvelgė į kaltinamosios asmenybę, į tai, kad A. Z. administracine tvarka nebausta , neteista, į psichikos sveikatos centro įskaitą neįrašyta, nedirbanti. Teismui įvertinus visumą aptartų aplinkybių, konkrečiai padarytą veiką, jos pobūdį ir sunkumą, daroma išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant ir mažesnę nei prokuroro prašomą baudą. Atsižvelgiant į visumą aplinkybių, kaltinamosios asmenybę, ir į tai, kad mažesnė bauda neabejotinai sukels kaltinamajai neigiamas pasekmes, dėl kurių ji, tikimasi, padarys išvadas ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Yra pagrindo išvadai, kad toks baudos dydis užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

Sprendžiant dėl A. Z. prašymo leisti baudą sumokėti dalimis, pažymėtina, kad nuosprendį priėmęs teismas negali išdėstyti baudos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui, o gali tik nustatyti ilgesnį, nei įstatymo numatytas, terminą, per kurį turi būti sumokėta bauda. Atsižvelgiant į prašyme nurodytas aplinkybes, baudos dydį, kaltinamosios turtinę padėtį bei teismui turint pagrindo išvadai, kad termino pratęsimas šioje situacijoje neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje numatytai bausmės paskirčiai ir nekeičia teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos kaip sankcijos esmės, A. Z. prašymas iš esmės laikytinas prašymu nustatyti ilgesnį, nei numato įstatymas, terminą baudai sumokėti bei tenkintinas – nustatytinas dešimties mėnesių baudos sumokėjimo terminas.

Išaiškintina, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą iki nustatyto termino pabaigos, o tai, ar bauda mokama dalimis ar visa suma vienu kartu, reikšmės neturi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 – 421 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pripažinti A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje ir skirti 8 MGL - 1040 Lt (vieno tūkstančio keturiasdešimties litų) baudą.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti A. Z. 2012 m. liepos 24 d. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

A. Z. paskirtą baudą privalo sumokėti per dešimt mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir pateikti teismui duomenis apie sumokėjimą.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos ji bus išieškoma priverstinai.

Išaiškinti, kad jeigu nuteistoji neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatytomis taisyklėmis, nuteistosios sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Išaiškinti, kad kaltinamoji nesutikdama su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, priėmusiam baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei ji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Loreta Janiulytė