Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. liepos 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose (toliau – Komisija) 2018 m. birželio 25 d. nutarimą taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. K. nuteistas 2016 m. sausio 21 d. Daugpilio teismo nuosprendžiu pagal Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 125 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 4 metams. 2017 m. spalio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Daugpilio teismo 2016 m. sausio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausmė pagal Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 125 straipsnio 3 dalį suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalimi, nustatyta 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2018 m. balandžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartimi ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.Bausmės pradžia: 2015 m. balandžio 11 d., bausmės pabaiga: 2019 m. balandžio 11 d.2018 m. birželio 25 d. Komisijos priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam V. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatlikus 9 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo bausmės. Nutarime konstatuota, jog nuteistasis neturi drausminių nuobaudų, geba išsikelti tikslus ir jų siekia, nori keisti alkoholio vartojimo įpročius, turi aukštą motyvaciją nenusikalsti, stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai , todėl yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2018 m. birželio 25 d. nutarimą taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvuojant tuo, jog teismui pateiktoje medžiagoje esančių duomenų visuma nesudaro pagrindo manyti, kad jau šiuo metu nuteistojo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga ir turės ilgalaikį poveikį teigiamiems jo elgesio pokyčiams laisvėje. Nuteistasis V. K. skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą. Skunde teigiama, kad nutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucijai), įstatymo leidėjo valiai, Europos Sąjungos teisės aktams, teismų praktikai, yra nemotyvuota, nepateiktas nurodytų aplinkybių teisinis įvertinimas, todėl turi būti panaikinta. Skundo autoriaus teigimu, teismas, įvertinęs ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Taigi teismui nėra suteikti įgaliojimai atlikti OASys balo vertinimą, nei apsvarstyti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnyje numatytas aplinkybes. Teismas negalėtų vertinti tokių kriterijų kaip socialinio tyrimo išvada ar nukentėjusio asmens atsiliepimas, nes tai yra neobjektyvūs kriterijai, tokius kriterijus vertinti gali tik Komisija. Taigi teismas, iškraipydamas teisės aktų nuostatas, pažeidė absoliučią žmogaus teisę į teisingą teismą. Skunde pabrėžiama, kad teismas neturėjo vertinti nuteistojo ankstesnių teistumų, aplinkybių, kokio amžiaus būdamas jis nusikalto ar prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir panašiai, kadangi tai yra teismo, skiriančio bausmę prerogatyva, o šių aplinkybių vertinimas sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, skundo autoriaus įsitikinimu, prilygsta baudimui antrą kartą ir tai pažeidžia Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalį. Skunde nurodoma, kad teismas nutartyje vadovavosi Socialinio tyrimo išvada, tačiau neįvertino tos aplinkybės, kad Kybartų pataisos namų atliktas OASys įvertinimas yra dirbtinai padidintas. Skundo autorius yra įsitikęs, kad atsižvelgiant į tai, jog jis teistas keturis kartus, už teisės pažeidimus jam turėjo būti skiriama 10, o ne 20 svertinių balų. Tačiau teismas šią aplinkybę ignoravo. Skunde nurodoma, kad aplinkybės, susijusios su nuteistojo išsilavinimu, gyvenamąja vieta, tai, kad nebuvo įdarbintas dėl įkalinimo įstaigos kaltės, jokios įtakos lygtinio paleidimo taikymui negali turėti. Skunde pabrėžiama, kad Komisijos nutarimai taikyti lygtinį paleidimą teismų buvo patvirtinti net ir esant aukštesniems pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balams ir kurių rizikos vertinimo pokyčiai buvo mažesni, todėl atsisakymas tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo pažeidžia Konstitucijos nuostatas, diskriminuoja skundo autorių kitų nuteistųjų atžvilgiu. Nuteistojo įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, kad jis yra atlikęs daug didesnę bausmės dalį nei reikalauja BVK 157 straipsnis, drausminių nuobaudų neturi, nėra jokių aplinkybių, galinčių objektyviai pateisinti atsisakymą patvirtinti teisėtą ir teisingą Komisijos nutarimą. Be to, pažymi, kad taikant lygtinį paleidimą asmuo nėra atleidžiamas nuo bausmės, o tik sušvelninama jo teisinė padėtis.Prokuroras pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.Nuteistojo V. K. skundas atmestinas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal šį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Taigi priešingai nei skunde teigia nuteistasis, teismas vertina Socialinio tyrimo išvadą, joje aprašytas aplinkybes, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius ir sprendžia ar yra pagrindas manyti, jog nuteistajam pritaikius lygtinį paleidimą probacija pasieks tikslą ir nuteistasis nebenusikals.Aukštesniojo teismo vertinimu, Komisija svarstydama nuteistojo V. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, padarė neteisingas išvadas apie tai, kad yra pagrindas nuteistajam taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas. Spręsdama klausimą dėl V. K. lygtinio paleidimo, Komisija atsižvelgė į tai, jog nuteistasis priklauso vidutinei pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei (73 balai pagal „OASys“). Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo galimybę esant vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri kaip jau buvo minėta sudarytų pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai, kad nuteistasis bausmę stengiasi atlikti tinkamai, kad nebaustas drausmine tvarka, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra besąlygiškas pagrindas taikyti asmeniui lygtinio paleidimo institutą, būtina įvertinti visumą aplinkybių, kurios svarbios svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad V. K. išlieka aktualūs net šeši kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikaltimai, išsilavinimo stoka, specialybės nebuvimas, gyvenimo būdas, vartojant alkoholį (laisvėje), mąstymo nelankstumas, impulsyvumas, nuostatos ankstesnės priežiūros atžvilgiu Todėl sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui.Įvertinus pateiktą medžiagą teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. V. K. turi 10 klasių išsilavinimą, specialybės ar profesijos neįgijęs, kas neabejotinai apsunkina jo galimybes įsidarbinti. Laisvėje nurodė Latvijoje dirbęs tik neoficialiai. Duomenų, kad pataisos įstaigoje siektų įgyti profesiją, nėra. Nuteistąjį finansiškai remia artimieji. Jis turi priteistą civilinį ieškinį, kurio nesistengia atlyginti. Visos šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis laisvėje gali susidurti su finansiniais sunkumais, o įvertinus tai, kad praeityje yra teistas ir už turtinio pobūdžio nusikaltimų padarymą, socialinio tyrimo išvadoje išskirti kriminogeniniai veiksniai išsilavinimo stoka, specialybės nebuvimas, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, yra aktualūs ir šiuo atveju leidžia abejoti tuo ar nuteistasis, būdamas laisvėje, sugebės laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Nerimą kelia ir kiti socialinio tyrimo išvadoje išskirti V. K. kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo būdas vartojant alkoholį, mąstymo nelankstumas, impulsyvumas. Nuteistasis padarė smurtinį nusikaltimą (nužudė savo sugyventinę) apsvaigęs nuo alkoholio. Nors pataisos įstaigoje apsvaigimo nuo alkoholio ir jo surogatų faktų nenustatyta, tačiau pastebėtina, kad pataisos namuose vartoti alkoholį yra griežtai draudžiama, jo gavimas nėra lengvai prieinamas, todėl aplinkybė, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis nebuvo užfiksuotas apsvaigimo būsenoje, nesudaro pagrindo išvadai, kad V. K. supranta ir pripažįsta alkoholio paveikto elgesio galimą žalą geriančiam asmeniui ir jo aplinkiniams. Šią išvadą pagrindžia ir tai, jog pateiktoje bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis būtų lankęs specialias programas, susijusias su alkoholio vartojimo prevencija, anoniminių alkoholikų susirinkimus ar bent konsultavęsis su Psichologinės tarnybos specialiste dėl alkoholio vartojimo įpročių. Atsižvelgus į tai, kad nusikaltimas (sugyventinės nužudymas) padarytas apsvaigus nuo alkoholio, praeityje skundo autorius buvo įtakojamas asocialios grupės, negalima teigti, kad nuteistajam alkoholio vartojimas nėra aktuali problema. O šios problemos sprendimui jis nededa realių pastangų. Vertinant skundo autoriaus asmenybę, taip pat svarbu atsižvelgti ir į kitus Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis. Apibūdinant V. K. gyvenimo stilių, mąstymą, nurodyta, kad nuteistasis žino ryšį tarp jo nusikaltimų ir veiklos, tačiau jį sumenkina. Nesugeba paaiškinti savo veiksmų, elgiasi impulsyviai. Supranta, jog turi problemų ir jaučia poreikį jas spręsti bei apgalvoja savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Jis ne kartą teistas. Jo atžvilgiu buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau nuteistasis teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Pažymima, kad padarytų nusikaltimų pobūdis, ankstesni teistumai, dar kartą neanalizuotini, jie buvo įvertinti, teismo, kuris priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau šioje nuosprendžio vykdymo proceso stadijoje, priešingai nei skunde teigia nuteistasis, gali būti vertinamas nustatytų kriminogeninių veiksnių ir nuteistojo padarytų išvadų pakankamumo kontekste. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą ar nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją. Atsakant į skundo argumentus pažymima, jog teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, vertindamas nuteistojo asmenybę, jį charakterizuojančias aplinkybes, atsižvelgia į nuteistojo elgesį, gyvenimo būdą, kadangi tik tokių aplinkybių visuma teismui suteikia pagrindą padaryti išvadą apie nuteistojo pažangą, ar nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šių aplinkybių vertinimas niekaip negali būti vertinamas kaip nubaudimas antrą kartą už tą pačią nusikalstamą veiką Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies prasme, ar kaip diskriminacija nuteistojo atžvilgiu. Esant šių duomenų visumai manyti, jog V. K. laikysis įstatymų imperatyvų lygtinio paleidimo laikotarpiu, įvertinus nustatytą vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, vis dar išliekantį polinkį pasielgti impulsyviai, mąstymo nelankstumą, ir kitus anksčiau paminėtus kriminogeninius veiksnius, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, t. y. nekintantys balai (20 balų), bet ir dinaminiai (net 53 balai), kurie gali būti mažinami priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Nėra jokio pagrindo sutikti su nuteistojo teiginiais, kad OASys vertinimas, apskaičiuojant nekintančius balus, yra neteisingas. V. K. nepagrįstai teigia, kad OASys suvestinėje lentelėje, nurodant duomenis apie teisės pažeidimus, jam neteisingai skirta 20 svertinių taškų, nors turėjo būti 10 svertinių taškų. Skundo autorius išties yra teistas 4 kartus, tačiau šioje grafoje yra nurodomas ne teistumų, kaip kad klaidingai įsivaizduoja nuteistasis, o būtent iš viso padarytų nusikalstamų veikų skaičius. Tad nors V. K. atžvilgiu yra priimti keturi apkaltinamieji nuosprendžiai, tačiau viso jie yra susiję su penkiomis nusikalstamomis veikomis, o toks veikų skaičius jau vertinamas ne dešimčia, o dvidešimčia svertinių balų, kas OASys suvestinėje lentelėje ir padaryta. Nuteistojo skunde nurodomi argumentai, jog kitiems nuteistiesiems, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys buvo nustatyta didesnė, lygtinis paleidimas buvo taikomas, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog kiekvienu atveju asmens lygtinio paleidimo klausimas yra sprendžiamas individualiai ir yra analizuojama visuma duomenų apie konkretų nuteistąjį. Nutartis yra pakankamai argumentuota, joje aiškiai išdėstyta, kodėl nepritariama Komisijos sprendimui taikyti V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu, o taip pat nesuteikia pagrindo teigti, jog jis yra diskriminuojamas. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Įvertinus aptartas aplinkybes, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, priešingai nei teigiama skunde, priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. K. (V. K.) skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.