Kauno apylinkės teismo nutartis

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Ramanauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. N. Č. skundą dėl notarės G. P. veiksmų: suinteresuoti asmenys: G. P., R. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjo pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas A. N. Č. 2014 m. gruodžio 16 d. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį jis iki 2015 m. birželio 18 d. įsipareigojo sumokėti R. B. 30 000 Eur sumą. Vekselyje 2015 m. birželio 20 d. yra padarytas paties pareiškėjo A. N. Č. įrašas, kad jis gavo vekselį apmokėjimui 2015 m. birželio 18 d. ir kad jam yra žinoma, kad laiku neapmokėjus vekselyje nurodytos sumos, tuo pagrindu bus pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Pareiškėjui laiku nesumokėjus vekselyje nurodytos sumos, R. B. šį vekselį pateikė Jonavos rajono 2-ojo notaro biuro notarei G. P., kuri 2017 m. sausio 17 d. išdavė vykdomąjį įrašą (not. reg. Nr. GP-336), reikalaudama išieškoti iš A. N. Č. vekselio turėtojo R. B. naudai 30 000 Eur sumą, 96,95 Eur notaro atlyginimą ir 15,50 Eur išlaidų už patikras registruose, iš viso - 30 112,45 Eur, bei 6 proc. metines palūkanas nuo vekselio mokėjimo termino pabaigos.

Pareiškėjas prašo panaikinti minėtą notaro vykdomąjį įrašą tuo pagrindu, kad notarė, išduodama vykdomąjį įrašą pažeidė ĮPVĮ 72 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kuri nustato, kad vekselio turėtojas turi teisę pareikšti reikalavimus indosantams ir davėjui per vienerius metus nuo nustatytu laiku įforminto protesto dienos, o kai vekselyje buvo sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“, – nuo mokėjimo termino dienos.

Notarė G. P., nesutikdama su pareiškėjo nurodytais argumentais nurodo, jog šiuo konkrečiu atveju remiantis naujausia kasacinės instancijos teismo formuojama praktika turi būti taikomas reikalavimo pareiškimo terminas, nurodytas ĮPVĮ 72 straipsnio 1 dalyje, kuri nustato, kad visi reikalavimai pagal vekselį akceptantui gali būti pareikšti per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos, t. y. kad reikalavimai galėjo būti pareikši per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos – 2015 m. birželio 18 d.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neginčija nei vekselio teisėtumo nei mokėtinos pagal vekselį sumos išieškojimo pagrįstumo, o skundžia notarės procesinį veiksmą – vykdomojo įrašo išdavimą praleidus įstatymo nustatytą terminą, pareiškėjo skundas yra nagrinėjamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 511-513 straipsniuose nustatyta tvarka.

Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja minėtas ĮPVĮ. Šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad vekselis – vertybinis popierius, kuris išrašomas ĮPVĮ nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam.

Tiek pagal CK, tiek pagal ĮPVĮ įtvirtintą vekselio sampratą išskiriamos dvi vekselių rūšys: įsakomieji vekseliai ir paprastieji vekseliai. Paprastasis vekselis – tai vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą (ĮPVĮ 2 straipsnio 4 dalis). Paprastajame vekselyje visais atvejais yra nustatyta paprasta ir besąlygiška pareiga sumokėti vekselyje nurodytą pinigų sumą šiame dokumente nurodytomis sąlygomis, o minėtą pareigą sumokėti vekselio išrašymo metu prisiima pats vekselio davėjas.

ĮPVĮ III dalies „Paprastasis vekselis“ 79 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad paprastajam vekseliui taikomos įsakomųjų vekselių nuostatos dėl reikalavimų pateikimo senaties terminų (72 ir 73 straipsniai). Kadangi paprastajame vekselyje nėra fiksuojamas kitam asmeniui adresuotas vekselio davėjo įsakymas sumokėti, o mokėtojas sutampa su vekselio davėju, tokio vekselio nereikia akceptuoti. Taigi, paprastasis vekselis neakceptuojamas – jis yra arba apmokamas jo davėjo, arba davėjas atsisako jį apmokėti. Atitinkamai įtvirtinta ĮPVĮ 80 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje paprastojo vekselio davėjo įsipareigojimus, kurioje nustatyta, kad paprastojo vekselio davėjas įsipareigoja kaip ir įsakomojo vekselio akceptantas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. gruodžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-525-916/2015 pakeitė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, pagal kurią buvo taikomi skirtingi senaties terminai vekselio mokėtojui, atsižvelgiant į tai, ar vekselio davėjas ir mokėtojas sutampa (paprastojo vekselio atveju), ar tai yra skirtingi asmenys (įsakomojo vekselio atveju). Kolegija pažymėjo, kad tiek 1930 m. Ženevos konvencijos (kurios pagrindu buvo kuriamas nacionalinis teisinis reglamentavimas atsiskaitymų vekseliais srityje) 70 straipsnio, tiek šios tarptautinės sutarties nuostatas atitinkanti ĮPVĮ 72 straipsnio 2 dalis, nustatanti vienerių metų senaties terminą, yra taikoma įsakomojo, bet ne paprastojo vekselio davėjui. Įsakomojo vekselio davėjas nėra pagrindinis skolininkas pagal vekselį – šiuo atveju vekselio davėjas tik įsako mokėtojui pagal vekselį sumokėti tam tikrą sumą vekselio gavėjui. Įsakomojo vekselio davėjas šiuo atveju veikia tik kaip „šalutinis“ skolininkas – įsakomojo vekselio turėtojas, kaip minėta, tokį vekselį apmokėti pateikia akcepto įrašą padariusiam asmeniui – akceptantui, o vekselio davėjui pareikšti reikalavimą sumokėti turėtojas gali tik ĮPVĮ 45 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl ĮPVĮ 72 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, jog įsakomojo vekselio davėjui taikytinas trumpesnis, vienerių metų, senaties terminas. Tuo tarpu paprastojo vekselio davėjas, kuris, kaip minėta, sutampa su mokėtoju, pats įsipareigoja sumokėti vekselio turėtojui vekselyje nurodytą sumą. Sisteminis ĮPVĮ 80 straipsnyje ir to paties teisės akto 79 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintų teisės normų aiškinimas lemia tai, jog šiomis teisės normomis, pirma, vekselio davėjo atsakomybė prilyginama įsakomojo vekselio akceptanto atsakomybei, t. y. paprastojo vekselio davėjas pasirašydamas vekselį įsipareigoja tokia apimtimi, kokia akceptuodamas įsakomąjį vekselį įsipareigoja tokio vekselio akceptantas. Antra, senaties terminas reikalavimams paprastojo vekselio davėjui eksplicitiškai prilyginamas reikalavimų pareiškimui įsakomojo vekselio akceptantui taikomam senaties terminui.

Trejų metų reikalavimų pateikimo senaties terminas turi būti taikomas tiek akceptantui, įsakomojo vekselio atveju vekselyje padariusiam akcepto įrašą ir taip išreiškusiam sutikimą apmokėti vekselyje nurodytą sumą jo turėtojui, tiek ir paprastojo vekselio davėjui, vekselyje patvirtinančiam savo įsipareigojimą sumokėti vekselio turėtojui vekselyje nurodytą sumą. Pažymėtina, kad pareiškėjas (vekselio davėjas) šiuo atveju savo parašu patvirtino, jog vekselį apmokėjimui gavo ir buvo informuotas, kad vekselis neapmokėtas.

Išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje, atsižvelgusi į pirmiau konstatuotą būtinybę keisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl reikalavimų pateikimo paprastojo neprotestuotino vekselio davėjui senaties termino, atitinkamai pakeitė ir kasacinio teismo praktiką, jog notaro vykdomasis įrašas pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį gali būti išduodamas, kai vekselio turėtojas kreipiasi į notarą per vienerius metus nuo mokėjimo termino dienos. Kolegija išaiškino, kad ĮPVĮ 72 straipsnio 1 dalies, 79 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir 80 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu visi reikalavimai pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį jo davėjui (mokėtojui) gali būti pareikšti per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos. Notaro vykdomasis įrašas pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį gali būti išduodamas, kai vekselio turėtojas kreipiasi į notarą per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos ir pateikia įrodymus, jog pateikė vekselį apmokėti ir išsiuntė pranešimą apie tai, kad vekselis neapmokėtas įstatyme nustatytais terminais.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą pripažinti negaliojančiu Vykdomąjį įrašą, kaip išduotą praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo mokėjimo termino dienos. Įvertinęs visus pirmiau išdėstytus argumentus, atsižvelgdamas į naujai formuojamą Kasacinės instancijos teismo praktiką, kad visi reikalavimai pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį jo davėjui gali būti pareiškiami ir notaro vykdomasis įrašas išduodamas per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos pagal ĮPVĮ 72 straipsnio 1 dalį, teismas sprendžia, kad konkrečiu atveju šis terminas nebuvo praleistas, todėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513 straipsniu, 290 - 292 straipsniais,

nutaria:

Atmesti pareiškėjo A. N. Č. skundą dėl notarės G. P. veiksmų.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.