Kauno apygardos teismo nutartis

2025-02-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-42-397/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-02-06
Bylos Nr.
1S-42-397/2025
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gytis Večerskas
Nuteistasis
D. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-42-397/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01885-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.15.1; 2.5.18 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo D. D. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas, Apylinkės teismas) 2024 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Arvydo Furmono skundas ir pakeistas Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. lapkričio 25 d. nutarimas Nr. RV-20-8470 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam bei nutarta nuteistajam D. D. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. D. nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė subendrinta su 2024 m. birželio 5 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu ir D. D. paskirta galutinė subendrinta 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

Žemesnės instancijos teismas

2. Bausmės pradžia nuteistajam skaičiuojama nuo 2024 m. sausio 17 d., bausmės pabaiga – 2026 m. rugpjūčio 11 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2024 m. lapkričio 21 d.) – 1 (vieneri) metai 8 (aštuoni) mėnesiai ir 21 (dvidešimt viena) diena.

3. Komisijos 2024 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. RV-20-8470 nuteistajam D. D. taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, motyvuojant tuo, kad atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu pažymėta, kad nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį drausmine tvarka nebaustas, vieną kartą skatintas, motyvuotai tęsia darbinę veiklą ir iš gaunamo darbo užmokesčio dengia turimą ieškinį, mokosi, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4. Nesutikdamas su šiuo Komisijos nutarimu, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Arvydas Furmonas pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui. Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutartimi prokuroro skundas tenkintas, Komisijos 2024 m. lapkričio 25 d. nutarimas pakeistas – nuteistajam D. D. netaikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nutartyje nurodyta, kad nors nuteistasis ir stengiasi savo elgesį koreguoti teigiama linkme, tačiau šios pastangos dar nėra tokios, jog leistų daryti išvadą, kad nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Šalies argumentai

5. Skundu aukštesnės instancijos teismui nuteistasis D. D. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą.

5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad atlikdamas bausmę, įkalinimo įstaigoje kiek įmanydamas stengiasi laikytis tvarkos, vykdo kalėjimo administracijos reikalavimus. Pabrėžia, kad padarė reikiamas išvadas ir nusprendė, kad visiškai keis savo gyvenimo pobūdį. Išėjęs į laisvę įsidarbins, kadangi jau turi susiradęs darbą, apmokės turimus įsiskolinimus. Šiuo metu taip pat dirba, po truputį vykdo turimus įsiskolinimus, kadangi daugiau neleidžia galimybės, labai sunku. Pradėjo lankyti 9 klasę, mokosi dažytojo profesijos, bausmės atlikimo metu skatintas, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, susirado žmoną, su kuria kurs šeimą. Atkreipia dėmesį į tai, kad jis yra mandagus, ramaus būdo, laisvėje turi gyvenamąją vietą. Jo nusikalstamo elgesio rizika ne aukšta, o vidutinė ir mažėjanti. Nuteistojo įsitikinimu, jis jau atliko pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausmę, kam pritarė ir Komisija. Dėl įvykdytų nusikalstamų veikų jis labai gailisi, nori kuo greičiau įsilieti į visuomenę ir gyventi laikantis nustatytų elgesio normų. D. D. pabrėžia, kad atsižvelgiant į jo kriminogeninius veiksnius, pagrindas, lėmęs jo nusikalstamų veikų vykdymą, buvo alkoholio vartojimas, tačiau jei prireiks, jis pasirengęs būdamas laisvėje lankyti anoniminių alkoholikų kursus, kad ateityje išvengtų naujų klaidų.

Atsiliepimas

6. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Arvydas Furmonas 2025 m. sausio 14 d. pateikė Kauno apygardos teismui atsiliepimą, kuriame nurodė nuteistojo D. D. skundą atmesti.

7.1. Prokuroras nurodė, kad Apylinkės teismas įvertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį D. D. charakterizuojančias aplinkybes. Teismo sprendimas paremtas nuteistojo asmens bylos duomenimis, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Šiuo atveju sutiktina, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, stengiasi koreguoti savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik tokių aplinkybių taikyti asmeniui lygtinį paleidimą nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.

7.2. Prokuroras pažymi, kad šiuo atveju nuteistajam vertinimo metu nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, sumažėjusi nuo aukštos, tačiau nuteistajam nustatyti keturi kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, kuriuos jis privalo sumažinti arba visai eliminuoti, todėl šiuo atveju nuteistojo daroma pažanga negali būti laikoma kaip itin akivaizdi, kadangi vis dar kyla pagrįsta abejonė, jog nuteistasis jau gali gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis ir daugiau nenusikalsti. D. D. teistas 9 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, daug kartų baustas administracine tvarka dėl smulkių vagysčių, pasirodymų neblaiviam viešoje vietoje. Baudų nemokėjo. Kaltę pripažįsta iš dalies. Nuteistasis negeba įvertinti savo neigiamo elgesio pasekmių, linkęs jas minimalizuoti, kaltinti aplinkinius. Jis buvo teistas ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, už smurtavimą prieš sugyventinę. Gyvenant su kita sugyventine, jam buvo pritaikytas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, uždrausta lankytis pas sugyventinę ir jos nepilnamečius vaikus, tačiau jis pažeidė orderio sąlygas, patekdavo į namus būdamas neblaivus. Minėtos aplinkybės prokuroro įsitikinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, todėl šiuo atveju būtina griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

7.3. Atsiliepime taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis nusikalstamas veikas vykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nors nuteistasis lankė tam tikrus priklausomybių prevencijos grupės užsiėmimus, tačiau šių problemų sprendimas reikalauja itin nuoseklių ir pastovių pastangų bei aukštos asmens motyvacijos siekiant jas spręsti, todėl atsižvelgus į alkoholio vartojimo epizodus praeityje, šis veiksnys išlieka gana aukštas, dėl kurio kyla pagrįsta abejonė, ar nuteistasis galės ir gebės koreguoti savo elgesį laisvėje tinkama linkme. Be to, D. D. neatlikęs dar gana didelės jam paskirtos bausmės dalies – 1 metų 8 mėnesių 21 dienos (paskirta bausmė – 3 metai 1 mėnesis laisvės atėmimo), o tai neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, kad jau įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Taigi, įvertinus visus asmenį charakterizuojančius duomenis, nuteistojo elgesį, mąstymą, požiūrį, kitus reikšmingus duomenis, prokuroro įsitikinimu, nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, negalima vertinti, kad pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tuo tarpu nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės ir teigiamai jį charakterizuojančios savybės visiškai nereiškia, kad dėl minimų aplinkybių yra pagrindas D. D. taikyti lygtinį paleidimą. Tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga, o ne išimtinė sąlyga dėl kurios būtų galima taikyti lygtinį paleidimą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. D. skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

7. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Apylinkės teismas, tenkindamas prokuroro skundą ir pakeisdamas Komisijos nutarimą bei priimdamas sprendimą netaikyti nuteistajam D. D. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis jau gali būti paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nutartis yra pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Nėra pagrindo konstatuoti, jog Apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

8. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reglamentuojamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82-87 straipsniuose. BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jeigu jie atliko vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba jie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami. Iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog D. D. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą formalų kriterijų, susijusį su atliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, kuriam egzistuojant galima svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Vis tik vien šis faktas nėra pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, nes įstatymas įpareigoja įvertinti ir tai, ar egzistuoja viena iš alternatyvių įstatyme numatytų aplinkybių, tai yra žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad nuteistasis, kuris atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus kriterijus, gali būti, o neprivalo būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

9. Iš aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad šiuo metu nuteistojo D. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra vidutinė. Taigi, šiuo atveju tam, kad nuteistajam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra būtina nustatyti akivaizdžią jo pažangą mažinant paminėtą riziką. Nors D. D. savo skunde nurodo, kad deda visas pastangas mažinti savo nusikalstamo elgesio riziką, šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o ne vien tik jo pastangos šią riziką mažinti, tai yra, vien pozityvių veiksmų atlikimo fakto nepakanka tam, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, o turi būti nustatyti ir akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau jo pokyčių galima siekti mažinant nuteistojo izoliavimo nuo visuomenės mastą, dar labiau sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę.

10. Aukštesnės instancijos teismui pateiktoje medžiagoje yra teigiamai nuteistąjį D. D. charakterizuojančių duomenų, kurie buvo nurodyti ir Komisijos nutarime, akcentuojami nuteistojo skunde. Pastebėtina, kad šiuos duomenis, priešingai nei teigiama skunde, vertino ir Apylinkės teismas. Nuteistasis D. D. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Bausmės atlikimo metu jis dirba, pagal išgales moka skolas, palaiko draugiškus santykius su artimaisiais. Nuteistasis stengiasi atsiriboti nuo galimų rizikingų situacijų, orientuojasi į pozityvaus užimtumo veiklas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, intervencinėse korekcinėse programose. Nuo 2024 m. balandžio 17 d. iki 2024 m. gegužės 29 d. dalyvavo programoje „KITOKS“, taip pat programoje „Padėk sau“, yra pateikęs prašymą dalyvauti programoje „Elgesys-Pokalbis-pasikeitimas“. Per bausmės atlikimo laiką vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, skatintas vieną kartą. Paleistas į laisvę jis turėtų gyvenamąją vietą. Stebimos nuoseklios nuteistojo pastangos valdant kriminogeninius veiksnius. Visos šios aplinkybės neabejotinai nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Aukštesnės instancijos teismas, pritardamas skundžiamos nutarties argumentams, konstatuoja, kad paminėti duomenys nėra pakankami tam, kad šiuo metu būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis D. D. padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jam turi būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad laikotarpis, kuomet D. D. rodo pastangas savo elgesį keisti teigiama linkme yra itin trumpas, kadangi 2024 m. gegužės 14 d. jam dar buvo nustatoma aukšta nusikalstamo elgesio rizika, taigi, vis dar negalima spręsti, jog jis lygtinio paleidimo atveju sugebės laikytis paskirtų įpareigojimų ir draudimų, taip pat, kad nuteistojo pasikeitimai yra ilgalaikiai bei stabilūs. Ypač atsižvelgus į tai, kad D. D. teistas jau 9 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, daug kartų baustas administracine tvarka dėl smulkių vagysčių, pasirodymų neblaiviam viešoje vietoje, už smurtinius nusikaltimus, pažeidė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio sąlygas, o taip pat į nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičių.

11. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kas nagrinėjamu atveju priimant skundžiamą nutartį ir buvo padaryta. Iš skundžiamos Apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, D. D. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnysis teismas. Apylinkės teismo nutartyje pateikti atsisakymo taikyti D. D. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos argumentai, yra pagrįsti objektyviais duomenimis – visų pirma nuteistojo Socialinio tyrimo išvada.

12. Susipažinus su 2024 m. lapkričio 7 d. Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatais matyti, kad visų vertinimų metu nuteistajam D. D. buvo nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, o vidutinė nusikalstamo elgesio rizika jam nustatyta tik paskutiniojo vertinimo, vykusio 2024 m. lapkričio 7 d., metu. Dabartinio vertinimo metu išliko net keturi dinaminiai pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai. Tai yra, lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, alkoholio vartojimas, mąstymas ir elgesys. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Taigi, Apylinkės teismas, nagrinėdamas prokuroro skundą, pagrįstai į juos atsižvelgė ir vertino kitų byloje esančių duomenų kontekste.

13. Esant pakankamai reikšmingam skaičiui dinaminių kriminogeninių veiksnių, spręstina, kad D. D. nusikalstamo elgesio rizikos valdymas, siekiant sėkmingos nuteistojo resocializacijos, šiuo metu dar reikalauja papildomos intervencijos. Dinaminių kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su nuteistojo nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra pakankamai efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Ir tik teigiama ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti, dėl jo galimo lygtinio paleidimo. Aukštesniojo teismo vertinimu, aplinkybė, jog pastaruoju metu D. D. elgesys keičiasi labiau teigiama linkme, atsižvelgus į nustatytų dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičių, patvirtina tik realių prielaidų nuteistojo elgesio korekcijai formavimąsi, tačiau ne akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

14. Vertinant D. D. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys į lėšų tvarkymo ir pajamų, o taip pat ir jo mąstymo bei elgesio ypatumus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. D. būdamas laisvėje buvo bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Nuolatinio pajamų šaltinio jis neturėjo, gyveno iš gaunamų pašalpų ir nusikalstamų veikų vykdymo. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, nuteistasis turi net 13 469,00 Eur nesumokėtų baudų bei 4 395,85 Eur ieškinį, o padengęs tik itin mažą jo dalį – 122,81 Eur. Nors jo nuostatos darbo atžvilgiu šiuo metu nėra neigiamos, jis teigiamai vertina darbo naudą įkalinimo įstaigoje, nurodo ketinantis įsidarbinti ir išėjęs į laisvę, tačiau pastebėtina, kad motyvacijos dirbti laisvėje jis neturėjo. Jo negebėjimas savęs realizuoti darbinėje veikloje bei spręsti turimų finansinių sunkumų, neužsitikrinant legalaus pragyvenimo šaltinio, neabejotinai yra susiję su jo nusikalstamumu. Iš esmės beveik visi jo įvykdyti nusikaltimai susiję su siekiu neteisėtai pasipelnyti, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistasis dalyvautų programose ar mokymuose, susijusiuose su finansų valdymu bei jų racionaliu tvarkymu, nors šios problemos paskatino nuteistojo nusikalstamą elgesį. Akivaizdu, kad D. D. išėjus į laisvę, jo turimi dideli finansiniai įsipareigojimai ir itin menka darbinė patirtis apsunkins jo integracijos į visuomenę procesą. Juolab, kad jo išsilavinimas apriboja jo galimybes susirasti labiau apmokamą darbą – šiuo metu jis mokosi 9 klasėje. Be to, nors skunde D. D. nurodo, kad išėjęs į laisvę yra pasirengęs dirbti ir atlyginti turimus finansinius įsipareigojimus, tuo pačiu pažymi ir tai, kad ir šiuo metu dirba, po truputį pagal galimybes vykdo turimus finansinius įsipareigojimus, tačiau tai daryti jam yra itin sunku. Taigi, D. D. išėjus į laisvę, aptartos aplinkybės gali paskatinti jį pinigų prasimanyti neleistinomis priemonėmis ir vykdyti naujas nusikalstamas veikas.

15. Pažymėtina ir tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis save linkęs vertinti daugiau iš teigiamos pusės, yra gana geros nuomonės apie save, o dėl padarytų nusikaltimų savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, linkęs ją minimalizuoti, ar kaltinti nepalankiai susiklosčiusias aplinkybes. Toks nuteistojo požiūris rodo, kad jis dar nepadarė reikiamų išvadų ir atlikta bausmės dalis jam pakankamo poveikio neturėjo, o nuteistojo pataisos procesas turi būti tęsiamas kalėjime. D. D. linkęs sprendimus priimti impulsyviai, pirmenybę teikdamas daugiau veiksmui, o ne planavimui, po to dėl priimtų sprendimų tenka gailėtis. Buvo teistas ir baustas administracine tvarka dėl smurtavimo ir agresyvaus elgesio būnant neblaiviam. Būdamas neblaivus, asmeninių konfliktų metu jis prarasdavo savitvardą, nesugebėdavo sukontroliuoti savo emocijų. Ir pats D. D. savo skunde nurodo, kad esminė priežastis, dėl kurios jis vykdė nusikalstamas veikas buvo alkoholio vartojimas. Nors nuteistasis įkalinimo įstaigoje dalyvavo programoje, kurios tikslas motyvuoti nuteistuosius gyventi ir mąstyti blaiviai, vis dėl to, kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, alkoholio vartojimo tikimybė, vis dar išlieka kriminogeniniu veiksniu, kas reiškia, jog alkoholio vartojimas, kaip rizikos veiksnys, vis dar išlieka aktualus ir bet kuriuo gyvenimo periodu gali būti aktyvintas. Taigi, nors įkalinimo įstaigoje alkoholio vartojimo epizodų neužfiksuota ir nuteistasis bausmės atlikimo metu siekė spręsti turimas problemas, tai nesudaro absoliutaus pagrindo manyti, kad šią problemą jis sugebės efektyviai spręsti ir laisvėje, kur alkoholis, priešingai nei pataisos įstaigoje, gali būti įsigyjamas laisvai. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad ir pats nuteistasis, nors savo skunde ir nurodo, kad laisvėje reikalui esant ketina alkoholio vartojimo problemą spręsti ir lankyti anoniminių alkoholikų grupę, siekiant išvengti naujų problemų, tokiu būdu pripažįsta, kad minėta problema vis dar yra neišspręsta ir aktuali. Taigi, alkoholio vartojimo problema taip pat itin apsunkins nuteistojo sėkmingą integraciją į visuomenę bei gali jį paskatinti daryti naujus nusikaltimus. Juolab, kad kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistojo požiūris kaip reikėtų spręsti problemas dažnai buvo nelogiškas. Jis negebėjo įvertinti savo netinkamo elgesio galimų pasekmių, buvo linkęs jas minimalizuoti, ar kaltinti aplinkinius bei nepalankiai jam susiklosčiusias aplinkybes. Nesugebėdavo išsikelti savo gyvenime tikslų ir neplanuodavo jų siekimo. Jam pritrūkdavo motyvacijos siekti tikslų ir keisti gyvenimo būdą. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta ir tai, kad nors šiuo metu D. D. sugeba suprasti kitus, užmegzti santykius su bendraamžiais ir valdžia, tačiau jis ne visada teisingai interpretuoja socialines situacijas. Jo mąstymas yra daugiau abstraktus, į problemas jis žiūri abstrakčiai, ne visuomet geba laikytis pagrindinių principų ir pritaikyti juos tam tikrose situacijose. Nuteistasis pasiduodavo ir neigiamai kompanionų įtakai, dalį nusikalstamų veikų įvykdė su bendrininkais. Taigi, šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad nuteistasis kol kas stokoja kritinio mąstymo savo elgesiui, kas iš esmės apsunkina tolimesnį jo resocializacijos procesą. Neabejotina, kad šios probleminės sritys gali paskatinti jo nusikalstamą elgesį ateityje, tad jų sprendimas laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra būtinas.

16. Aukštesnysis teismas pažymi, kad įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į jo elgesį prieš nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę, padarymą, taip pat už kokio pobūdžio ir pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytus nusikaltimus. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, tai yra, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. D. D. šiuo metu atlieka bausmę už trijų tyčinių nusikalstamų veikų padarymą. Jis teistas devynis kartus. Iš asmens teistumų istorijos matyti, kad ankstesniais teismų sprendimais D. D. buvo skiriamos ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau minėtos bausmės jam jokios įtakos nepadarė, kadangi jis ir toliau vykdė nusikaltimus. Šios aplinkybės atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. O tai sudaro pagrindą nuteistojo teiginius, jog jis yra pasiruošęs tolesnei resocializacijai laisvėje, vertinti labai atsargiai, juolab, kad, kaip minėta, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė ir išskiriamas reikšmingas skaičius dinaminių kriminogeninių veiksnių. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, jo kaltės jausmas dėl nusikaltimų vykdymo negilus, dalį savo kaltės permeta kitiems asmenims.

17. Nors likusi neatlikta bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau pritartina Apylinkės teismo argumentui, jog ji taip pat negali būti ir visiškai sumenkinta. Nagrinėjamu atveju nuteistasis D. D., būdamas nuteistas už trijų nusikalstamų veikų padarymą, yra atlikęs vieną trečdalį jam paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės, tačiau likusioji neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis vis dar yra ženkli – 1 (vieneri) metai 8 (aštuoni) mėnesiai 21 (dvidešimt viena) diena (Komisijos posėdžio dienai (2024 m. lapkričio 21 d.)), o pernelyg išankstinis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymas gali sąlygoti nebaudžiamumo jausmo formavimąsi bei nepakankamą savo neteisėto elgesio ir už tai kylančių teisinių pasekmių įvertinimą bei suvokimą, ypač atsižvelgus į ankstesnių teistumų skaičių bei tai, kad nuo naujų nusikalstamų veikų vykdymo ankščiau paskirtos bausmės jo nesulaikė. Taigi, įvertinus ir šiuos argumentus kitų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, kol kas nėra pagrindo daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas struktūrizuotoje aplinkoje yra baigtas.

18. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog Apylinkės teismas nuteistojo lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai. Pritartina skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

19. Remiantis aptartu, skundžiama Apylinkės teismo nutartis pripažįstama teisėta ir pagrįsta bei paliekama galioti, o nuteistojo D. D. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. D. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. gruodžio 16 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

TeisėjasGytis Večerskas