Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

dalyvaujant asmens, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo, atstovei advokatei Andželikai Meškaitei, institucijos, kurios pareigūnas surašė protokolą ir priėmė nutarimą, atstovui Sigitui Leskauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal K. J. V. skundą dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimo pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. J. V. 2008 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – Institucija) nutarimu Nr. ATPN 0059-0095 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 41 str. 1 d. 2750 litų bauda už tai, kad jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbdavį atstovaujančiu asmeniu, nevykdė savo pareigos sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas sąlygas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Varėnos filiale: 1) neatliko profesinės rizikos vertinimo krovos darbų rankomis darbuotojams, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 39 str. 3 d., 2) neaprūpino darbuotojų asmeninėmis apsaugos priemonėmis, tuo pažeidė LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 28 str. 2 d., 3) neįrengė filialo darbuotojams buitinių patalpų, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 23 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė paaiškino, jog profesinės rizikos vertinimas buvo užsakytas ginčijamo nutarimo priėmimo dieną, nutarimas nekonkretus, nes jame nenurodoma, kokių konkrečiai asmeninių apsaugos priemonių darbuotojams dar trūko, buitinės patalpos durpyne negali būti statomos, nes darbas vyksta erdvėje, dirva klampi, jos buvo įrengtos ten, kur buvo galima jas įrengti, į šias patalpas darbuotojus vežė įmonės išnuomotas mikroautobusas. Atstovės nuomone, pareiškėjas nubaustas aiškiai per griežtai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Skundžiamu nutarimu (b. l. 40) K. J. V. patrauktas administracinėn atsakomybėn už pažeidimą, numatytą ATPK 41 str. 1 d., t. y. už tai, kad būdamas darbdavio įgaliotu asmeniu, nevykdė savo pareigos sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas sąlygas Varėnos filiale: 1) neatliko profesinės rizikos vertinimo krovos darbų rankomis darbuotojams, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 39 str. 3 d., 2) neaprūpino darbuotojų asmeninėmis apsaugos priemonėmis, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 28 str. 2 d., 3) neįrengė filialo darbuotojams buitinių patalpų, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 23 str. 1 d.

ATPK 41 str. 1 d. dispozicija yra blanketinė, pagal šią teisės normą administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tik už kituose teisės aktuose numatytus pažeidimus.

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja profesinės rizikos vertinimą įmonėje. Tuo atveju, kai įmonėje nėra kompetentingo personalo darbo vietoms ar objektams, kur turi būti vertinama rizika, nustatyti, rizikai tirti ir pagal tyrimo rezultatus nustatyti, šioms paslaugoms įmonė samdo įstaigas ar asmenis iš kitur. Darbo vietas ar objektus, kur turi būti įvertinta profesinė rizika, darbdaviui gali nurodyti darbo inspektorius. Bylos nagrinėjimo metu teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. J. V., vykdydamas nurodytų teisės aktų reikalavimus, būtų ėmęsis organizacinių priemonių iniciatyvos iki skundžiamo nutarimo priėmimo dienos. Be to, pats administracinėn atsakomybėn patrauktas K. J. V. neginčija fakto, jog iki patikrinimo toks profesinės rizikos vertinimas nebuvo atliktas. Teismo posėdžio metu pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ profesinės rizikos vertinimo ataskaita suderinta tik 2008 m. spalio 1 d., t. y. nuo nutarimo priėmimo dienos praėjus daugiau kaip 1 mėnesiui, todėl teisės normų reikalavimų, nustatančių profesinės rizikos vertinimo atlikimą, neįvykdymas yra susijęs ne su objektyviomis ir nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis priežastimis, o su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nepakankamu veiklumu vykdant savo, kaip įmonės vadovo, pavestas administracines-organizacines funkcijas.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas K. J. V. buvo surašytas ir dėl to, kad jis neaprūpino darbuotojų asmeninėmis apsaugos priemonėmis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 28 str. 2 d., kuri numato, jog, jei kolektyvinės apsaugos priemonės neužtikrina darbuotojų apsaugos nuo rizikos veiksnių, darbuotojams privalo būti išduodamos asmeninės apsaugos priemonės. Asmeninės apsaugos priemonės darbuotojui išduodamos tik įvertinus jį veikiančius rizikos veiksnius ir turi būti parenkamos tokios, kad apsaugotų darbuotoją nuo rizikos veiksnių poveikio. Asmeninės apsaugos priemonės turi būti pritaikytos darbui, patogios naudoti, neturi sudaryti papildomų pavojų darbuotojų saugai ir atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus.

Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatai (toliau – Nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. A1-331, nustato būtiniausius asmeninių apsaugos priemonių naudojimo darbe ir darbuotojų aprūpinimo jomis reikalavimus (Nuostatų 1 p.). Asmeninė apsaugos priemonė – bet kuri priemonė, skirta darbuotojui turėti ar dėvėti, siekiant apsaugoti jį nuo rizikos veiksnių, galinčių kelti grėsmę darbuotojo saugai ir sveikatai, bei kitas šiam tikslui skirtas priedas ar reikmuo (Nuostatų 5 p.). Prieš aprūpindamas darbuotojus asmeninėmis apsaugos priemonėmis, darbdavys privalo nustatyti asmeninių apsaugos priemonių naudojimosi sąlygas (Nuostatų 7.5. p.), įvertinti darbo aplinkos rizikos veiksnius ir parinkti asmenines apsaugos priemones, vadovaudamasis techninio reglamento „Asmeninės apsauginės priemonės“, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, higienos normų nuostatomis, techniniais ir technologiniais dokumentais, rizikos įvertinimo duomenimis, darbo įrenginių techniniais dokumentais ir jų naudojimo instrukcijomis bei kitais dokumentais (7.13. p.). Parengti Darbuotojams nemokamai išduodamų asmeninių apsaugos priemonių sąrašą pagal Nuostatų 4 priedą, vadovaudamasis sudaryta Rizikos veiksnių įvertinimo, parenkant asmenines apsaugos priemones darbo vietoje, lentele bei atsižvelgdamas į Nebaigtinį asmeninių apsaugos priemonių (Nuostatų 5 priedas) ir Nebaigtinį darbų arba darbo sektorių, kuriuose gali reikėti asmeninių apsaugos priemonių (Nuostatų 6 priedas), sąrašus, kuriuos, jei reikia, darbdavys gali papildyti asmeninių apsaugos priemonių bei darbų arba darbo sričių, kuriuose gali reikėti asmeninių apsaugos priemonių, pavadinimais (nuostatų 7.13.2 p.). Paminėtų teisės normų pagrindu darytina išvada, kad parengti Darbuotojams nemokamai išduodamų asmeninių apsaugos priemonių sąrašą galima tik atlikus profesinės rizikos vertinimą, kurio išvadų pagrindu būtų galima parinkti tinkamas asmenines apsaugos priemones bei nustatyti asmeninių apsaugos priemonių naudojimosi sąlygas. Profesinės rizikos vertinimas protokolo surašymo momentu nebuvo atliktas, asmeninių apsaugos priemonių sąrašas minėtų norminių aktų pagrindu nebuvo parengtas, taigi, nėra aišku, ar išduoti darbo drabužiai ir avalynė apskritai gali būti laikomi asmeninėmis priemonėmis, todėl pareiškėjo ir jo atstovės argumentai dėl darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nepagrįsti, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas 2p. pažeidimas yra įrodytas. Teismo posėdžio metu pateiktas nemokamai išduodamų darbuotojams asmeninių apsauginių priemonių sąrašas yra be datos, todėl neaišku, ar toks sąrašas egzistavo protokolo surašymo dieną, atsižvelgiant tai, teismas minėto įrodymo nelaiko patikimu, galinčiu patvirtinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes.

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 23 str. 1 d. įpareigoja įmonėse darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatyta tvarka įrengti poilsio, persirengimo, drabužių, avalynės, asmeninių apsaugos priemonių laikymo patalpas arba vietas, sanitarinės bei asmens higienos patalpas su prausyklomis, dušais, tualetais. Pareiškėjo atstovės teigimu, darbuotojams Varėnos filiale yra įrengtos buitinės patalpos 2007 m. rekonstravus katilinę ir darbuotojai iš darbo vietos į jas galėjo patekti nuomojamu mikroautobusu, tačiau pripažino, jog visą darbo dieną šis mikroautobusas nebūna darbuotojų darbo vietoje, o tik atvažiuoja tam tikru laiku. 2008 m. gegužės 7 d. autobuso nuomos sutartyje (b. l. 89), sudarytoje tarp P. M. IĮ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodoma, kad Nuomotojas įsipareigoja pateikti autobusą 2008 m. gegužės 7 d. nuvežti darbuotojus maršrutu Varėna-Matuizos-Puodžiai-Žilinai, išvykimo laikas iš Varėnos 5⁴⁰ val., grįžimo laikas iš Žilinų – 15³⁰ val. Kiti nuomojamo autobuso maršrutai sutartyje nenumatyti. Įvertinus byloje esamus įrodymus darytina išvada, jog bet kuriuo momentu darbuotojams pasinaudoti buitinėmis patalpomis nebuvo sudarytos galimybės, konstatuotina, jog K. J. V. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už buitinių patalpų neįrengimą darbuotojams.

Esminių pažeidimų, duodančių pagrindą panaikinti skundžiamą nutarimą, kurie galimai buvo padaryti administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjant Institucijoje, teismas nenustatė. Pareiškėjui pažeidimo protokolo nuorašas buvo įteiktas iš anksto, jame buvo išdėstytos procesinės teisės, pareiškėjas turėjo realią galimybę su jomis susipažinti. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse ne kartą pabrėžė, kad pareiškėjo skundo ir, tuo pačiu, visos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas teisme, leidžia pašalinti visus pažeidimus, galimai padarytus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Institucijoje bei skiriant administracinę nuobaudą (ABTĮ 13 str., 20 str. 3 d.).

ATPK 30 str. 1 d. nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. ATPK 30 str. 2 d. yra numatyta, kad skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kurių sąrašą nustato ATPK 31 ir 32 str. Nagrinėjant administracinę bylą lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

K. J. V. veika kvalifikuota teisingai pagal ATPK 41 str. 1d., nuobauda paskirta sankcijos ribose ( atitinka sankcijos vidurkį ) pagal ATPK 30 str., 30² str. taisykles, nenustačius atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgiant į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus, išnagrinėta turinčio teisę nagrinėti šios kategorijos administracines teisės pažeidimų bylas pareigūno (ATPK 233 str.), todėl naikinti ar keisti ginčijamą nutarimą nėra teisinio pagrindo.

Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.