- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-17
- Bylos Nr.
- 1A-90-576/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15607-2022-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nida Vigelienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Nuteistasis
- T. M.
- Civilinis ieškovas
- UAB „Eurovaistinė“
- Advokatai
- Elena Žilėnienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Gavelytės-Kalytienės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo T. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta visiško bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams. Civilinės ieškovės UAB „Eurovaistinė“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš T. M. UAB „Eurovaistinė“ naudai 333,97 eurai turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. T. M. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, 2022 m. balandžio 23 d., apie 13.35 val., UAB ,,Eurovaistinė” filiale Nr. 210, adresu Ukmergės g. 369, Vilnius, nuo prekių lentynos paėmė 7 vnt. „Rene Furterer“ nenuplaunamo kremo „KARITE NUTRI“, kurio vieneto kaina 25,69 Eur, bendroje sumoje 179,83 Eur, ir 6 vnt. „Rene Furterer“ nenuplaunamo kremo „KARITE HYDRA“, kurio vieneto kaina 25,69 Eur, bendroje sumoje 154,14 Eur, kuriuos susidėjo į striukės vidines ir išorines kišenes ir, nesumokėjęs kasoje už šias prekes, išėjo iš vaistinės, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB ,,Eurovaistinė” priklausantį 333,97 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais T. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde T. M. prašo peržiūrėti nuosprendį ir jį sušvelninti. Nurodo, kad turi šeimą, kuriai nori padėti, dėl padaryto nusikaltimo gailisi ir nori atlyginti žalą. Nurodo, kad atlikdamas bausmę, susijusią su laisvės atėmimu, jis neturės galimybės dirbti ir atlyginti žalos. Teigia, kad būdamas atvirojoje kolonijoje turėjo darbą, todėl ten atlikdamas bausmę, galėtų atlyginti žalą. Prašo skiriant bausmę suteikti jam tokią galimybę, t. y. dirbti ir atlyginti žalą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorė Rimutė Dzimanavičienė (toliau – prokurorė) prašo nuteistojo T. M. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nuosprendį.
3.1. Prokurorė nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę – nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui, anksčiau yra teistas 33 (trisdešimt tris) kartus, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, baustas administracine tvarka (daugiausia padaryta administracinių nusižengimų, susijusių su svetimo turto pasisavinimu), paskirtų baudų nemoka, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) duomenimis, nedirba, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Atsiliepime į apeliacinį skundą prokurorė teigia, kad T. M. nusikalto ne atsitiktinai, nusikalstamas veikas daro sistemingai ir tokio pobūdžio nusikalstamų veikų darymas yra tapęs jo gyvenimo būdu.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Nuteistojo T. M. apeliacinis skundas atmestinas
4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde yra prašoma sušvelninti paskirtą bausmę.
Dėl bausmės
5. Už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 3 metų. Šis nusikaltimas yra padaromas tiesiogine tyčia ir priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nes už jį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo.
6. Skirdamas bausmę, teismas turi laikytis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų ir vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 41, 54, 61 straipsniuose. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.
7. Už nusikalstamą veiką paskirdamas nuteistajam T. M. laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimus padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių teismas nenustatė. Įvertino tai, kad įvykdytas nesunkus nusikaltimas, kuris padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Taip pat tinkamai ištyrė ir įvertino T. M. asmenybę charakterizuojančius duomenis (veikos padarymo metu buvo 33 kartus teistas, nuosprendžio priėmimo metu atliko laisvės atėmimo bausmę, daugybę kartų baustas administracine tvarka už smulkaus svetimo turto vagystes, paskirtų baudų nemoka, nedirba). Teismas nustatė, kad T. M. nusikalto ne atsitiktinai, nusikalstamas veikas daro sistemingai ir tokio pobūdžio nusikalstamų veikų darymas yra tapęs jo gyvenimo būdu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, jam skyrė griežčiausią BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.
8. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė už nusikalstamą veiką ar galutinė subendrinta bausmė yra per griežta ir neteisinga padarytoms nusikalstamoms veikoms.
9. Baudžiamosios bylos duomenimis, T. M. paskutinį kartą dirbo laikotarpiu nuo 2005 m. rugsėjo 5 d. iki 2005 m. spalio 18 d. (1 t., b. l. 128), Užimtumo tarnyboje buvo registruotas nuo 2017 m. balandžio 10 d. iki 2018 m. gegužės 3 d. (darbo paieškos nutrauktos be teisės registruotis 6 mėnesius (2 t., b. l. 129). Iš 2022 m. gegužės 19 d. administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad administracine tvarka per 5 metus baustas ne kartą (daugiausiai kartų baustas už smulkią vagystę, paskutinį kartą 2022 m. gegužės 18 d., už pažeidimą įvykdytą 2022 m. kovo 23 d., baudos nesumokėtos (1 t., b. l. 78-86). Teistas 33 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (1 t., b. l. 87-118), teistumai neišnykę ir nepanaikinti. Pažymėtina, kad T. M. teistas ir užsienio valstybėse. Visgi kriminalinių polinkių jis neatsisakė, nusikalstamų veikų darymas jau yra tapęs T. M. gyvenimo būdu, jo kasdienė veikla. Be to, yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybę, o būtent, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas. Tuo pačiu pažymėtina, kad anksčiau skirtos bausmės jam jokios įtakos nepadarė, todėl nėra pagrindo nei skirti švelnesnę bausmės rūšį, nei sumažinti paskirtą laisvės atėmimo terminą.
10. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis nori padėti šeimai, tačiau pažymėtina, kad ši aplinkybė jam neabejotinai buvo žinoma ir nusikalstamos veikos darymo metu. Be kita ko, byloje yra duomenys, kad T. M. yra išsiskyręs nuo (duomenys neskelbtini). Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad rūpinimasis šeima užkardytų T. M. nuo nusikalstamų veikų darymo. Teisėjų kolegija teigiamai vertina nuteistojo siekį dirbti ir atlyginti padarytą žalą, tačiau pažymi, kad toks nuteistojo noras nesudaro pagrindo bausmės švelninimui.
11. Pirmosios instancijos teismas, paskyręs T. M. laisvės atėmimo 1 metams 3 mėnesiams bausmę pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į tai, kad byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64¹ straipsnis), ją sumažino vienu trečdaliu ir nustatė bausmę – laisvės atėmimą 10 mėnesių. Teismas nurodė, kad vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, visiško sudėjimo būdu subendrina šią bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 5 mėnesiams.
12. Visgi pažymėtina, kad T. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nurodoma, kad bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu, tačiau rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad taikomas visiškas bausmių sudėjimo būdas. Iš tikrųjų skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė (laisvės atėmimas 10 mėnesių) su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme (laisvės atėmimas 10 mėnesių) buvo subendrintos taikant ne visiško, o dalinio bausmių sudėjimo būdą, apie kurį teismas pasisakė nuosprendžio motyvuojamoje dalyje. Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje įsivėlė akivaizdi rašymo apsirikimo klaida, kuri taisytina nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas tikslina nuosprendžio rezoliucinėje dalyje pastebėtą rašymo apsirikimą, nurodant, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad subendrinta bausmė yra per griežta. Atitinkamai nėra pagrindo švelninti paskirtos laisvės atėmimo bausmės termino.
13. Nuteistojo T. M. prašymas leisti jam atlikti laisvės atėmimo bausmę atvirojoje kolonijoje netenkinamas. Nuo 2020 m. liepos 1 d. BK 50 straipsnio 3 dalis, numatanti, jog bausmės atlikimo vietą parenka teismas, pripažinta netekusia galios. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) pakeitimo 2019 m. birželio 27 d. XII–2264 įstatymui, nuteistieji bausmes konkrečioje įstaigoje atlieka pagal kriterijus, nustatytus BVK 62, 71, 83, 90 straipsniuose. Pagal BVK 21 straipsnį, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdo pataisos įstaigos. To paties kodekso 65 straipsnyje įtvirtinta, jog į konkrečią pataisos įstaigą, pagal Kalėjimų departamento nustatytą tvarką, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. Atsižvelgiant į išdėstytą nustatyti konkrečią laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, tokia kompetencija nepriklausė ir pirmosios instancijos teismui.
14. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžiu skyrė apeliantui proporcingą, adekvačią ir tinkamą bausmę bei realų jos vykdymą, išsamiai įvertino nuteistąjį charakterizuojančias ir bylai reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais jo naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo
15. Vilniaus apygardos teismui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius 2023 m. sausio 2 d. pateikė pažymą dėl 56,67 Eur išieškojimo iš nuteistojo T. M. dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų už byloje teiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
16. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
17. Pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir pagal BPK 51 straipsnio 3 dalį nuteistojo T. M. gynėja buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja advokatė Elena Žilėnienė. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2021). Įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas nagrinėjamoje byloje pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo T. M., tai, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
nuteistojo T. M. apeliacinį skundą atmesti.
Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje pastebėtą rašymo apsirikimą, nurodant, kad vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 56,67 Eur iš nuteistojo T. M. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.