Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Rūtos Veniulytės-Jankūnienės ir Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo

ieškovo UAB ,,TMW WOOD“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,TMW WOOD“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Juodeliai Group“) ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus vartai“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Paupio kapitalas“) dėl užstato grąžinimo ir vienašalio įskaitymo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslinęs prašė pripažinti atsakovo UAB „Paupio kapitalas“ 2023-01-04 pareiškimu atliktą vienašalį priešpriešinių prievolių įskaitymą negaliojančiu; priteisti ieškovui UAB „Juodeliai Group“ iš atsakovo UAB „Paupio kapitalas“ 21 927,57 Eur užstatą, 6 proc. procesines metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017-09-19 UAB „VIP Estate“ (toliau – VIP Estate) ir UAB „Juodeliai“ (toliau – Juodeliai) sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2017-09-19, kurios pagrindu VIP Estate išnuomojo komercines patalpas Juodeliams. 2019-12-20 Juodeliai, ieškovas ir VIP Estate sudarė susitarimą, kurio pagrindu visos Juodelių, kaip nuomininko, teisės ir pareigos pagal nuomos sutartį buvo perleistos ieškovui. 2021-12-16 VIP Estate, atsakovas ir ieškovas sudarė trišalį susitarimą prie nuomos sutarties, kurio pagrindu visos VIP Estate, kaip nuomotojo, teisės ir pareigos pagal nuomos sutartį buvo perleistos atsakovui. Trišalio susitarimo 6 p. nustatė, jog, vykdydamas nuomos sutarties nuostatas, ieškovas sumokėjo VIP Estate 21 927,57 Eur dydžio užstatą. Trišalio susitarimo šalys susitarė, kad atsakovas perima visas teises į užstatą. 2022-11-10 šalys pasirašė patalpų priėmimo-perdavimo aktą prie nuomos sutarties. Atsakovas priėmimo akte patvirtino, kad neturi pretenzijų dėl patalpų ir kitų daiktų, kurie buvo nuomojami pagal nuomos sutartį. Atitinkamai, ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl užstato grąžinimo, tačiau pastarasis jo negrąžino. Jis teigė, kad ieškovas yra neva neapmokėjęs paskutinių mėnesių sąskaitų už patalpų nuomą ir atsakovas 2023-01-04 pareiškimu yra atlikęs vienašalį priešpriešinių prievolių įskaitymą. Dar esant nuomos sutarties santykiams tarp ieškovo, Juodelių, VIP Estate ir atsakovo kilo ginčas dėl indeksacijų, t. y. dėl to, kad praėjus eilei metų vykdant nuomos sutartį vienu būdu, VIP Estate ėmė kitaip skaičiuoti nuomos mokestį (nepagrįstai taikyti indeksacijas) ir neteisėtai reikalauti tariamų įsiskolinimų iš ieškovo. Ieškovas nesutiko su tokia atsakovo pozicija. Atsakovas neteisingai apskaičiavo nuomos sutarties mokestį ir, tikėtina, papildomas skolas sukūrė neteisingai taikydamas nuomos sutartyje nurodytas indeksacijas, dėl ko iš esmės ir kilo ginčas. Ieškovo įsitikinimu atsakovas neturėjo jokių pagrįstų priešpriešinių reikalavimų ieškovo atžvilgiu (visos sumos pagal nuomos sutartį ieškovo sumokėtos), todėl jo atsakovui sumokėtas 21 927,57 Eur užstatas buvo įskaitytas nepagrįstai, nesant būtinų įskaitymo sąlygų. Atitinkamai, atsakovo 2023-01-04 pareiškimu atliktas vienašalis priešpriešinių prievolių įskaitymas yra neteisėtas ir nuginčytinas, pripažįstant įskaitymą negaliojančiu.

2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovas grąžindamas patalpas nebuvo atsiskaitęs, t. y. jis 2023-01-04 buvo likęs skolingas atsakovui ne mažesnę, nei 18 127,45 Eur sumą. Dėl šios priežasties 2023-01-04 atsakovas atliko vienašalį ieškovo sumokėto užstato įskaitymą 18 127,45 Eur dalyje dėl nuomos mokesčio skolos padengimo. Be to skola didėja ir jau sudaro ne mažiau nei 20 042,70 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-04-03 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino 2023-01-04 atsakovo pareiškimu atliktą vienašalį priešpriešinių prievolių įskaitymą negaliojančiu. Įskaitė ieškovo 20 042,70 Eur dalį užstato jo tokio paties dydžio skolai apmokėti. Priteisė ieškovui UAB ,,TMW Wood“ iš atsakovo UAB „Vilniaus vartai“ 1 884,87 Eur negrąžinto užstato, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 884,87 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023-01-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 334,88 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendimo esminiai motyvai:

3.1. Teismas nustatė, kad 2017-09-19 UAB „VIP Estate“ ir UAB „Juodeliai“ sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2017-09-19, kurios pagrindu UAB „VIP Estate“ išnuomojo nuomos sutartyje nurodytas komercines patalpas UAB „Juodeliai“ (t. 1, b. l. 7-18). 2019-12-20 UAB „Juodeliai“, ieškovas ir UAB „VIP Estate“ sudarė susitarimą, kurio pagrindu visos UAB „Juodeliai“, kaip nuomininko, teisės ir pareigos pagal nuomos sutartį buvo perleistos ieškovui (t.1, b. l. 31-35). 2021-12-16 UAB „VIP Estate“, atsakovas ir ieškovas sudarė trišalį susitarimą prie nuomos sutarties, kurio pagrindu visos UAB „VIP Estate“, kaip nuomotojo, teisės ir pareigos pagal nuomos sutartį buvo perleistos atsakovui. Trišalio susitarimo 6 p. nustatė, jog, vykdydamas nuomos sutarties nuostatas, ieškovas sumokėjo UAB „VIP Estate“ 21 927,57 Eur dydžio užstatą, bei trišalio susitarimo šalys susitarė, kad atsakovas perima visas teises į užstatą (t.1, b. l. 35-37). 2022-11-10 ieškovas ir atsakovas pasirašė patalpų priėmimo-perdavimo aktą prie nuomos sutarties, kuriame šalys patvirtino, kad ieškovas 2022-11-10 grąžino atsakovui, o atsakovas priėmė iš ieškovo patalpas kartu su baldais, santechnika ir kitais daiktais, nurodytais priėmimo akte (t.1, b. l. 39-47). Ieškovas 2022-12-28 kreipėsi į atsakovą su pretenzija, prašydamas iki 2023-01-02 imtinai sumokėti ieškovui pagal nuomos sutartį sumokėtą 21 927,57 Eur užstatą, jį pervedant į ieškovo banko sąskaitą (t. 1, b. l. 49-50). 2023-01-05 atsakovas pateikė atsakymą į pretenziją, kuria su ja nesutiko, nurodęs, kad pretenzijoje nurodyto užstato dalis (18 127,45 Eur) yra įskaityta ieškovo skoloms už paskutinius 3 nuomos mėnesius padengti 2023-01-04 pareiškimu; likusi nepanaudota užstato dalis (3 800,12 Eur) bus laikoma tol, kol bus sumokėti kiti ieškovo įsiskolinimai pagal nuomos sutartį (Marijampolės apylinkės teismo 2022-10-11 galutiniu sprendimu priteistos sumos civ. byloje Nr. e2-3131-329/2022) (t. 1, b. l. 52). 2023-01-04 pareiškimas dėl vienašališko įsipareigojimų įskaitymo patvirtina, kad atsakovas 2023-01-04 atsakovo skola laikė 18 127,45 Eur pagal neapmokėtas sąskaitas (PAK0694, PAK0720, PAK0747, DEL0001, DEL0002, DEL0003). Šią sumą jis įskaitė į atitinkamą ieškovo sumokėto depozito dalį bei nurodė, kad likusi nepanaudota nuomininko depozito suma yra 3 800,12 Eur (t. 1, b. l. 91). Atsakovas pranešė ieškovui apie 2023-01-04 įskaitymą 2023-01-05 atsakymu į pretenziją. Atsakovas nesutiko su įskaitymu tuo pagrindu, kad atsakovas neturėjo jokių priešpriešinių reikalavimų (patikslinto ieškinio 27 p.).

3.2. Kaip matyti iš pranešimo dėl vienašalio įsipareigojimų įskaitymą, atsakovas jį atliko pagal jo paties išrašytas sąskaitas PAK0694, PAK0720, PAK0747, DEL0001, DEL0002, DEL0003, kurias jis laikė visiškai arba iš dalies neapmokėtomis. Iš sąskaitų PAK0694, PAK0720, PAK0747 turinio matyti, kad dalis jose nurodytos sumos yra nuomos mokestis už atitinkamą 2022 m. mėnesį, o kita dalis – nuomos mokesčio indeksacijos suma (el.b.t.1, l. 129-131).

3.3. CK 6.134 str. numato, kad draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie ginčijamu teisme. Teisme ginčijamų reikalavimų negalima įskaityti todėl, kad jie nėra aiškūs nei savo esme, nei apimtimi. Įskaityti bus galima tik tada, kai įsiteisės teismo sprendimas, patvirtinantis reikalavimą. Tuo metu, kai buvo atliktas ginčijamas įskaitymas, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose buvo nagrinėjama sujungta byla Nr. e2-3171-985/2023 tarp tų pačių šalių dėl kitų sąskaitų (tarp jų ir sąskaitos PAK 0508, kurios sumos mokėjimą sulaikė atsakovas, nesutikdamas grąžinti likusios dalies užstato šioje byloje), kur ginčo esmė buvo atsakovo teisė taikyti nuomos mokesčio indeksaciją ir atsakovo pareiga apmokėti perskaičiuotas dėl indeksacijos sumas. Kaip nurodė Kauno apygardos teismas 2023 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1348-657/2023, spręsdamas dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. sprendimo pagrįstumo, byloje iš esmės keliami klausimai dėl nuomininkių pareigos sumokėti ieškovės (nuomotojos) perskaičiuotą (indeksuotą) nuomos mokesčio dalį už 2018-2022 metus. Šalys skirtingai aiškino jų sudarytos sutarties 5.3. punktą, numatantį indeksacijos taikymą, ir 5.4. p. dėl nuomos mokesčio sąskaitos išrašymo ir nuomos mokesčio mokėjimo, o teismas juos aiškino bei dėl jų pasisakė. Pats atsakovas, prašymas stabdyti bylą iki bus priimtas galutinis sprendimas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-3171-985/2023, nurodė, kad sulaukti nurodyto civilinio ginčo pabaigos svarbu dėl to, kad nuo Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nustatyto prejudicinio fakto (ieškovo įsiskolinimo pagal nuomos sutartį buvimo arba nebuvimo fakto) tiesiogiai priklausys ir galutinis ieškovo skolos pagal nuomos sutartį likutis. Taigi atsakovas taip pat pripažino, kad šalių ginčo pagrindą sudaro nesutarimas dėl indeksacijos taikymo, kurį išsprendus taps aišku, ar egzistuoja ieškovo skola ir jei taip, kokio dydžio.

3.4. Šalys teismo nagrinėjamos bylos 2024-03-14 posėdžio metu sutiko, kad jei teismas kitoje byloje būtų nustatęs, kad atsakovas indeksaciją taikė nepagrįstai, nebūtų likę ieškovo skolos ir pagal šioje byloje nurodytas sąskaitas, nes nebūtų ir skolos už nuomą, kadangi ją padengtų ieškovo ankstesni mokėjimai, kuriuos atsakovas panaudojo skaičiuodamas indeksaciją. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad nors atsakovas turėjo teisę išrašyti PAK0694, PAK0720, PAK0747, DEL0001, DEL0002, DEL0003 sąskaitas, nes laikėsi pozicijos, kad jis turi teisę taikyti nuomos mokesčio indeksaciją, tačiau esant ginčui tarp šalių teisme dėl jos, nors ir neįtraukus į reikalavimus konkrečiai šioje byloje minimų sąskaitų (PAK0694, PAK0720, PAK0747, DEL0001, DEL0002, DEL0003), jis neturėjo teisės atlikti įskaitymo, atsižvelgiant į tai, kad įskaitymas, prasidėjus ginčui tarp šalių teisme, negalimas, nes priešpriešinių reikalavimų dydis neaiškus ir neapibrėžtas.

3.5. Teismas atsakovo atliktą įskaitymą laikė nepagrįstu ir dėl to, kad atsiliepime į ieškinį nurodytų sąskaitų sumos kaip neapmokėtos, detalizuotos 2023-04-11 pardavimo operacijų suvestinėje, neatitinka ieškovo skolos atsakovui pastarojo 2024-01-18 skaičiavime (t.1, b. l. 92, 143). 2023-04-11 pardavimo operacijų suvestinėje nurodyta, kad ieškovas pagal sąskaitą PAK0694 skolingas 1 302,29 Eur, pagal sąskaitą PAK0720 skolingas 11 924,56 Eur, pagal sąskaitą PAK0747 skolingas 3 974,85 Eur. Nors jokie kiti mokėjimai po įskaitymo atlikti nebuvo (neatsispindi atsakovo 2024-01-18 skolos skaičiavime), tačiau pastarajame skaičiavime, priešingai nei 2023-04-11 pardavimo operacijų suvestinėje, nurodyta, kad sąskaita PAK0694 apmokėta pilnai (apmokėta dar 2022 m), o skola pagal sąskaitą PAK0720 nebe 11 924,56 Eur, o 8 251,43 Eur (dalis apmokėta 2022-12-07). Todėl teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad įskaitymo atlikimo dieną (2023-01-04) atsakovas neturėjo apibrėžtos ir aiškios reikalavimo teisės į 18 127,45 Eur sumą, kuriai atliktas įskaitymas.

3.6. Teismas padarė išvadą, kad nesant nustatytoms tikslioms ieškovo skoloms 2021-01-04 ir tarp šalių vykstant ginčui dėl indeksacijų, kuris turėjo esminę reikšmę sprendžiant, ar apskritai egzistuoja ieškovo skola, nes paneigus atsakovo teisę į indeksacijos taikymą, ieškovo skolos apskritai būtų nelikę, atsakovas neturėjo pagrindo 2023-01-04 atlikti vienašališko įskaitymo.

3.7. Teismas sprendė, jog atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas ieškovui buvo išrašęs sąskaitas PAK0694, PAK0720, PAK0747, DEL0001, DEL0002, DEL0003, kurių dalis, kaip vertino atsakovas, t. y. 18 127,45 Eur, nesumokėta, taip pat Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose civilinėje byloje Nr. e2-3171-985/2023 vyko ginčas dėl 4 975,42 Eur skolos pagal 2022-03-02 PVM sąskaitą – faktūrą, atsakovas turėjo teisę taikyti nuomos sutarties 6.2. b. papunktyje numatytą užtikinimo priemonę, t. y. sulaikyti užstatą, atitinkantį ieškovo skolą. Visgi ginčas, turintis reikšmės tiek skolai pagal 2022-03-02 PVM sąskaitą – faktūrą, tiek bendrai skolai dėl indeksacijų, pasibaigė, todėl atsakovas, priėmus Kauno apygardos teismo nutartį, negali jo laikyti toliau neribotą laiką. Kadangi atsakovas laikosi pozicijos, kad jis ieškovo sumokėtą užstatą naudoja ieškovo skolai užskaityti, vadinasi, siekia ją įskaityti. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš ieškovo sumokėto 21 927,55 Eur užstato panaudojama 2024 m. sausio 18 dieną apskaičiuota ir aiški ieškovo skola (su paskaičiavimu ieškovas sutiko), sudaranti 20 042,70 Eur, o likusi jo dalis, sudaranti 1 884,87 Eur, turi būti grąžinta ieškovui, todėl jam priteisiama. Toks užskaitymas yra galimas atsižvelgiant ir į tai, kad šalys turi viena kitai pareigų, reikalavimai priešpriešiniai, t. y. ieškovas turi sumokėti skolą, o atsakovas grąžinti užstatą, reikalavimai vienarūšiai (abi šalys turi mokėti viena kitai pinigus), abu reikalavimai, pasibaigus bylos nagrinėjimui Kauno apygardos teisme, galiojantys, apibrėžti ir vykdytini.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Ieškovas UAB ,,TMW WOOD“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-04-03 sprendimo, priimto c. b. Nr. e2-413-964/2024, dalį dėl įskaitytos ieškovo UAB „TMV Wood“ 20 042,70 Eur užstato dalies jo tokio paties dydžio skolai apmokėti, ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti likusią 20 0420,70 Eur nepriteisto, negrąžinto užstato dalį ieškovui UAB „TMV Wood“ iš atsakovo UAB „Vilniaus vartai“, o likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-04- 03 sprendimo, priimto c. b. Nr. e2-413-964/2024, dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Teismas padarė esminius materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimus, nes peržengė CPK 265 str. numatytas bylos nagrinėjimo ribas, neatsižvelgė į ieškinio pagrindą ir byloje suformuotą faktinį pagrindą, pažeidė sutarčių laisvės principą, nesivadovavo LAT ir žemesnių teismų formuojama teismų praktika ir nepagrįstai tik iš dalies tenkino ieškinį.

4.2. Nors atsakovas į bylą pateikė paskaičiavimus , pagal kuriuos ieškovas yra skolingas atsakovui 20 042,70 Eur. Ieškovas iš esmės neginčijo egzistuojančios skolos likučio 2024-01-18 dienai pagal atsakovo pateiktus paskaičiavimus, tačiau teismas sprendimu nusprendė atlikti teismo užskaitą 20 042,70 Eur apimtyje, neatsižvelgiant į tai, kad nei viena iš bylos ginčo šalių (ieškovas / atsakovas) nereiškė reikalavimų dėl įskaitymo atlikimo.

4.3. Teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo be pagrindo atliko teismo užskaitą, pažeidė ieškovo / atsakovo teises savo nuožiūra nusistatyti teises ir pareigas dėl egzistuojančios ieškovo skolos atsakovui atlyginimo. Teismas iš esmės neleido šalims susitarti dėl kitokių sutarčių sudarymo siekiant išspręsti susidariusią skolos situaciją.

5. Atsakovas UAB „Vilniaus vartai“ atsiliepimu prašo atmesti ieškovo UAB „TMW WOOD“ 2024-05-02 apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-04-03 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Tai, kad ieškovas yra skolingas atsakovui ir ieškovo skolos likutis pagal patalpų nuomos sutartį yra ne mažesnis nei 20 042,70 Eur, ieškovas papildomai patvirtino 2024-03-14 teismo posėdžio metu. Pirmosios instancijos teismui paprašius paaiškinti ieškovo poziciją, ar ieškovas nemano, kad net ir pripažinus 2023-01-04 vienašalį įskaitymą negaliojančiu, ieškovo pareikštas reikalavimas dėl visos užstato sumos (21 927,57 Eur) grąžinimo negalėtų būti įgyvendintas, nes ieškovas pripažįsta faktą, kad yra skolingas ne mažiau, nei 20 042,70 Eur pagal nuomos sutartį, ieškovas paaiškino, kad tokiu atveju ieškovui turėtų būti grąžintas užstato sumos ir ieškovo skolos atsakovui skirtumas, t. y. 1 884,87 Eur.

5.2. Nors ir atsakovas 2024-03-14 teismo posėdžio metu taip pat laikėsi pozicijos, kad teismas negalėtų taikyti įskaitymo dėl to, kad pripažinus 2023-01-04 įskaitymą negaliojančiu ieškovo skolos likutį reikėtų perskaičiuoti naujo įskaitymo dienai, tačiau toks įskaitymas yra numatytas nuomos sutarties 6.2 punkte. Ieškovo reikalavimas dėl užstato grąžinimo, kai ieškovas pripažįsta faktą, kad yra neatsiskaitęs su atsakovu pagal nuomos sutartį ir ieškovo skola atsakovui yra ne mažesnė nei 20 042,70 Eur, negalėtų būti tenkinamas visa apimtimi būtent dėl to, kad nuomos sutarties 6.2 nenumato galimybės grąžinti užstato tol, kol nėra atsiskaityta pagal nuomos sutartį.

5.3. Ieškovo patikslintame ieškinyje pareikštas reikalavimas dėl užstato grąžinimo buvo grindžiamas teiginiu, kad ieškovas nėra skolingas atsakovui. Ieškovui pripažįstant skolos pagal nuomos sutartį faktą, akivaizdu, kad ieškovo reikalavimas dėl užstato grąžinimo negalėtų būti tenkinamas šiai skolai egzistuojant, kadangi to nenumato nuomos sutarties 6.2 punkto nuostatos, be to, užstato grąžinimas nuomininkui, kai yra akivaizdu, kad nuomininkas yra likęs skolingas pagal nuomos sutartį neatitiktų 6.38 str. nustatytų reikalavimų vykdant prievoles užtikrinti protingumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

5.4. Atsakovas savo valią panaudoti ieškovo sumokėtą užstatą ieškovo prievolių pagal nuomos sutartį dengimui jau išreiškė 2023-01-04. Teismui pripažinus, kad 2023-01-04 įskaitymas negalėjo būti atliktas dėl to, kad nebuvo aiškus ieškovo skolos atsakovui dydis, atsakovo valia dėl užstato panaudojimo ieškovo skolų pagal nuomos sutartį padengimui, nepasikeitė.

5.5. Atsakovas nuo ieškovo reikalavimų pripažinti įskaitymą negaliojančiu ir reikalavimo grąžinti užstatą gynėsi materialiojo pobūdžio atsikirtimais, kad užstatas negali būti grąžintas, kol nėra padengtas ieškovo įsiskolinimas pagal nuomos sutartį, taip pat nuomos sutarties 6.2 punkte įtvirtinta teise įskaityti užstatą įsipareigojimu pagal nuomos sutartį dengimui. Atskiro priešieškinio dėl užstato įskaitymo pareiškimas nagrinėjamoje byloje nebuvo nei privalomas, nei būtinas.

5.6. Atsakovas pažymi, kad bet koks teismo sprendimas turi būti ne tik teisėtas formaliuoju požiūriu, bet ir teisingas, t. y. užtikrinti, kad teismo sprendimu būtų iš tikrųjų išsprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas, o ne sudaromos prielaidos ir galimybės naujiems teisiniams ginčams kilti. Teismui sprendimu neatlikus užstato dalies įskaitymo, toks teismo sprendimas nagrinėjamu atveju būtų visiškai betikslis, kadangi ginčas tarp šalių nebūtų išspręstas iš esmės – teismui pripažinus ieškovo reikalavimo teisę į atsakovą visai užstato sumai, užstatas vis tiek negalėtų būti grąžintas ieškovui, kadangi atsakovas turi priešpriešinę vienarūšę ir ieškovo pripažįstamą reikalavimo teisę į ieškovą, todėl atsakovas vienašališkai galėtų įskaityti ieškovo reikalavimą bet kada po teismo sprendimo dėl užstato grąžinimo priėmimo, kas galėtų sukurti prielaidas naujiems ginčas tarp šalių kilti. Pirmosios instancijos teismo atliktas įskaitymas yra vienintelis racionalus būdas užkirsti kelią naujiems ginčas dėl užstato grąžinimo ir skolos pagal nuomos sutartį sumokėjimo kilti ateityje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

15. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

16. Byloje ginčas kilo dėl ieškovo teisės susigrąžinti nuomos sutarties vykdymo užtikrinimui sumokėtą 21 927,57 Eur dydžio užstatą (depozitą), kurio dalis buvo įskaityta 2023-01-04 ieškovo skolai pagal patalpų nuomos sutartį padengti.

17. Reikšdamas ieškinį ieškovas laikėsi nuomonės, kad faktinė aplinkybė dėl ieškovo skolos pagal nuomos sutartį nėra aiški, kadangi tarp šalių vyksta ginčas dėl nuomos mokesčio dydžio. Ieškovas laikėsi pozicijos, kad ieškovas nėra skolingas pagal nuomos sutartį.

18. Kauno apygardos teismas 2023-12-19 sprendimu c. b. Nr. e2-A-1348-657/2023 išsprendė tarp šalių kilusį ginčą dėl nuomos mokesčio pagal Nuomos sutartį ir pripažino, kad ieškovas nebuvo atsiskaitęs už patalpų nuomą.

19. Bylos nagrinėjimo metu šalys pripažino, kad ginče šioje byloje ieškovo skola kilusi iš nuomos santykių sudaro ne mažiau nei 20 042,70 Eur. Dėl šios aplinkybės ginčo nėra.

20. Ieškovas apeliaciniu skundu nurodo, kad teismas (tinkamai nustatęs skolos dydį) sprendimu nusprendė atlikti teismo užskaitą 20 042,70 Eur apimtyje, neatsižvelgiant į tai, kad nei viena iš bylos ginčo šalių (ieškovas / atsakovas) nereiškė reikalavimų dėl įskaitymo atlikimo.

21. Su tokia ieškovo pozicija sutiktina. CPK 265 str. 2 d. įtvirtintas draudimas teismui peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas reiškia tai, kad teismas, išskyrus CPK nustatytus atvejus, negali priteisti asmeniui to, ko šis neprašė, patenkinti (ar atmesti) ieškinį kitu, negu ieškovo nurodytas, faktiniu pagrindu. Nagrinėjamu atveju ieškiniu buvo prašoma pripažinti 2023-01-04 pareiškimu atliktą vienašalį priešpriešinių prievolių įskaitymą negaliojančiu, priteisti ieškovui iš atsakovo 21 927,57 Eur užstatą. Tai reiškia, kad teismo iniciatyva byloje atlikta teismo užskaita buvo atlikta nepagrįstai, nes to nei viena iš šalių neprašė.

22. Tačiau net teismui neatlikus įskaitymo, teismas negalėjo patenkinti ieškinio visa apimtimi ir priteisti ieškovui visos reikalaujamos sumos.

23. Pirmosios instancijos teismui paprašius paaiškinti ieškovo poziciją, ar ieškovas nemano, kad net ir pripažinus 2023-01-04 vienašalį įskaitymą negaliojančiu, ieškovo pareikštas reikalavimas dėl visos užstato sumos (21 927,57 Eur) grąžinimo negalėtų būti įgyvendintas, nes ieškovas pripažįsta faktą, kad yra skolingas ne mažiau, nei 20 042,70 Eur pagal nuomos sutartį, ieškovo atstovas paaiškino, kad net jei Kauno apygardos teismo nutartis pagrįsta, ieškovui turėtų būti grąžinta 1 884,87 Eur užstato dalis, nes iš 21 927,57 Eur užstato atėmus atsakovo paskaičiuotą 20 042,70 Eur skolą, lieka 1 884,87 Eur. (Sprendimo 5 p.).

24. Ieškovo reikalavimas dėl užstato grąžinimo buvo grindžiamas teiginiu, kad ieškovas nėra skolingas atsakovui. Ieškovui pripažįstant skolos pagal nuomos sutartį faktą, ieškovo reikalavimas dėl užstato grąžinimo negalėtų būti tenkinamas šiai skolai egzistuojant, kadangi to nenumato nuomos sutarties 6.2 punkto nuostatos.

25. Užstato esmė ir tikslas – nuomininko prievolių, kylančių iš nuomos sutarties, užtikinimo priemonė. Kol nuomininkas nėra įvykdęs visų savo prievolių pagal nuomos sutartį – užstatas nuomininkui negali būti grąžintas. Tokią poziciją pagrindžia nuomos sutarties 6.2 punkto nuostatos. Nuomos sutarties 6.2 punkto (b) papunkčio nuostata numato, kad užstatas yra laikomas tol, kol nuomininkas tinkamai įvykdo visas savo prievoles, susijusias su nuomos sutarties vykdymu.

26. Byloje nesant ginčo dėl ieškovo skolos, teismo posėdžio metu ieškovo atstovui išreiškus poziciją, kad, atsižvelgiant į ieškovo skolos dydį jam gali būti grąžinamas tik užstato ir ieškovo skolos skirtumas, pirmosios instancijos teismas negalėjo priteisti ieškovui viso sumokėto užstato. Užstatas negali būti grąžintas tol, kol nėra atsiskaityta pagal nuomos sutarties sąlygas ir gali būti naudojamas tik atsiskaitymui pagal nuomos sutartį. Šalių susitarimas ir valia dėl užstato naudojimo būdo ir tvarkos yra užfiksuotas Nuomos sutarties 6.2 punkte.

27. Taigi, pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti jokio kito sprendimo – tik sprendimą priteisti ieškovui užstato dalį, viršijančią ieškovo skolos atsakovui dydį.

28. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyta sprendimo dalis Įskaityti ieškovo 20 042,70 Eur dalį užstato jo tokio paties dydžio skolai apmokėti laikytina pertekline ir nekeičiančia sprendimo esmės, todėl iš teismo rezoliucinės dalies šalintina.

29. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias materialiosios teisės normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl keisti arba naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovų apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovas įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-04-03 sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Pašalinti iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies sprendimo dalį - Įskaityti ieškovo 20 042,70 Eur dalį užstato jo tokio paties dydžio skolai apmokėti.