Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos atstovei Ramunei Vaiginienei,

viešame teismo posėdyje iš esmės išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos atstovaujančios Vaiko teisių apsaugos skyrių ieškinį atsakovei R. B., trečiajam asmeniui A. B., dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo, rūpybos ir gyvenamosios vietos nustatymo, rūpintojo skyrimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Posėdyje išklausytas vaikas – E. P. B. nurodo, kad gyventi su mama nenori, bendrauti taip pat. Pagrindine priežastimi nurodo mamos netinkamą elgesį jo atžvilgiu, smurto naudojimą, nestabilią mamos psichiką ir dažną nuotaikų kaitą. Tuo atveju, jeigu močiutė jo nežiūrėtų šiandien negali pasakyti ar rinktųsi vaikų namus, ar norėtų grįžti pas mamą,

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą valstybės konstitucinę pareigą saugoti ir globoti vaikystę, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina užtikrinti vaikų, kaip ypatingos visuomenės grupės, teises ir interesus. Vaiko interesų ir gerovės prioritetas visose visuomenės ir valstybės gyvenimo srityse įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje (toliau tekste – Kovencija). Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi. Konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia yra vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas pabrėžia, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tokiu būdu Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti (LR CK 3.3str.).

Ne­ter­mi­nuo­tą tė­vų val­džios ap­ri­bo­ji­mą numato LR CK 3.180 straips­nis. Ši prie­monė išimtinai yra skir­ta vai­ko tei­sių ir in­te­re­sų ap­sau­gai. Tė­vų val­džios ap­ri­bo­ji­mas tai­ko­mas esant tė­vų kal­tei dėl sa­vo pa­rei­gų vai­kams ne­vyk­dy­mo, pa­vyz­džiui, kai tė­vai (tė­vas ar mo­ti­na) ven­gia at­lik­ti sa­vo pa­rei­gas auk­lė­ti vai­kus, ne­si­rū­pi­na vai­kais, pik­tnau­džiau­ja tė­vų val­džia ir t.t. Šis institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, o svarbiausia - prevencinę funkciją. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (LR CK 3.3 str.) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas ir žalojamas, bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Daug svarbiau yra užkirsti kelią vaiko teises ir interesus pažeidžiantiems veiksmams, nei kovoti su tokių veiksmų padariniais.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, nustatyta, kad atsakovė R. B. yra nepilnamečio E. P. B., gim. (duomenys neskelbtini) mama (T. 1, b. l. 6,7). Tėvystė nenustatyta. Pasak atsakovės vaiko tėvas yra miręs. Ieškovės atstovės paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais taip pat nustatyta, kad atsakovės šeima jiems žinoma nuo pat berniuko gimimo, kadangi motina negebėjo tinkamai rūpintis vaiku. Todėl 2001-02-01 šeima buvo įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Su šeima nuolat buvo dirbamas socialinis darbas. Berniukui paaugus padėtis pagerėjo ir atsakovės šeima iš apskaitos buvo išbraukta. Tačiau ir per tą laiką su šeima buvo bendraujama, nes pastebėta, kad vaiko ir mamos santykiai įtempti. 2014-10-29 ieškovė gavo informaciją iš Marijampolės AVPK (T. 1, b. l. 12, 19), kad atsakovė savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu smurtavo. Vaikas iš atsakovės buvo paimtas ir perduotas trečiojo asmens (močiutės) priežiūrai, paskiriant ją laikinąją vaiko globėja, o vėliau rūpintoja (T. 1, b. l. 15-18, 43). Atsakovės atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir 2015-04-03 nuosprendžiu ji buvo pripažinta kalta, padariusi nusikaltimą, numatyta LR BK 140 straipsnio 3 dalyje (T. 1, b. l. 19 – 21). Dėl šio atsakovės šeima nuo 2014-11-04, direktoriaus įsakymu, vėl buvo įrašyta Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (T. 1, b. l. 13). Su atsakovės šeima socialinį darbą dirbo seniūnijos socialiniai darbuotojai, vėliau Kazlų Rūdos socialinės paramos centro socialiniai darbuotojai. Iš byloje esančių gausių aktų seka, kad su jais atsakovė bendrauja nenoriai, į pastabas, pasiūlymus neatsižvelgia, darbuotojų į namus neįsileidžia. Socialinių darbuotojų pastangas atsakovė laikė priešiškomis ir teismas nesutinka su atsakovės atstovės motyvais, kad tokia motinos reakcija yra normali. Teismas sprendžia, kad atsakovės elgesys ir veiksmais turėjo rodyti jos norą pakeisti esamą padėtį ir susigražinti vaiką į namus, tačiau ji, raginama socialinių darbuotojų, atliko tam tik keletą veiksmų ir be jokios iniciatyvos. Atsakovė nesitvarko buityje (neturi įgūdžių ir motyvacijos), nepakankamai dėmesio skiria savo psichologinei sveikatai dėl nuotaikų kaitos, depresijos požymių, nesirūpinimo savimi. Išlaikymo vaikui per tuos dvejus išsiskyrimo metus neteikė. Kol gyveno kartu, gyveno iš vaikui mokamos neįgalumo pašalpos, nedirbo ir darbo neieškojo. Darbo biržoje užsiregistravo tik nuolat raginama socialinių darbuotojų. Teismo posėdyje išklausęs vaiką, kuris pagal savo amžių geba išreikšti nuomonę ir norus, šis nurodė, kad bendrauti su mama nenori, dėl jos grubaus elgesio su juo, smurto ir apleistos buities. Taip pat nurodė, kad mažai tikėtina, jog jo toks noras galėtų atsirasti artimiausiais metais. Pas mamą grįžti jis kategoriškai nenori. Atsakovės namuose nėra viryklės ir šaldytuvo, būstas buvo apstatytas įvairiais daiktais, maišais ir pilnas šiukšlių. Iš šio seka, kad buitis netvarkinga, o atsakovė niekur nedirbdama ir turėdama laiko, neturi motyvacijos jos bent kiek aptvarkyti – išnešti nereikalingus daiktus ir šiukšles, tą darė tik įpareigota institucijų ir neturėdama kitos galimybės rinktis. Tuo tarpu gyvendamas su senele vaikas jaučiasi mylimas, jaučia jos rūpestį, yra stiprus emocinis ryšys su rūpintoja ir dėde J. B., kuris gyvena kartu (T. 1, b. l. 45-47). Šios aplinkybės nustatytos, minėta, byloje esančiais gausiais rašytiniais įrodymais, kurių turinio atsakovė neneigė, fotonuotraukomis, vaiko paaiškinimais (T. 1, b. l. 22-25, 26-29, 30-31, 32-35, 36-38, 51-54, 55-58, 61-64, 65-67 109-110, 111, 112, 113, 114, 115; T. 2, b. l. 6, 7-10, 12, 53, 55, 56, 60, 61-64, 65, 66, 67, 68, 69, 71, 72, 73). Atsakovės pokyčiai teigiama linkme, sukuriant vaikui saugią socialinę aplinką (kad ši nekeltų pavojaus vaiko gyvybei, kaip tai buvo anksčiau), bandant atstatyti nutrūkusį tarpusavio emocinį ryšį, per beveik dvejus metus, nedideli ir nepakankami vaikui grįžti į šeimą. Atsakovės nenoras bendradarbiauti, nesirūpinimas sveikata, nepasinaudojimas VTAS organizuota psichologo jai ir vaikui pagalba (ji nurodytu laiku neatvyko, VTAS atstovės iniciatyvą ignoravo, su ja elgėsi nepagarbiai), aktyvumo stoka, pareigų vaikui nevykdymas per tokį ilgą laiko tarpą nesudaro pagrindo tikėtis, kad artimiausiu metu (jos sūnus neilgai trukus taps pilnamečiu) jos elgesys gali pasikeisti.

Atsakovė prašo taikyti laikiną jos kaip motinos valdžios ribojimą, nes mano, kad byloje nepakanka duomenų motinos valdžia apriboti neterminuotai. Teismas su šiais argumentais nesutinka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ginčo santykiui taikytinas teisės normas yra nurodęs, kad bent vienos CK 3.180 straipsnyje nustatytų sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, be to, tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, todėl laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. G. N., bylos Nr. 3K-3-492/2005). Tai reiškia, jog priimant sprendimą taikyti laikiną motinos valdžios apribojimą, teismas turi turėti pagrindo spręsti, kad esama padėtis (tėvų elgesys ir kitos reikšmingos tam aplinkybės) netolimoje ateityje gali taip pasikeisti, jog toks ribojimas bus objektyviai nebetikslingas. Tuo tarpu iš ištirtų byloje įrodymų seka, kad atsakovė turi psichikos sveikatos problemų (dažna nuotaikų kaita, depresija), kurios galimai sąlygoja negebėjimą pasirūpinti savimi, savo gyvenimo sąlygomis ir sukurti jos vaikui saugią gyvenamąją aplinka, kurioje vaikas galėtų visapusiškai ir harmoningai vystytis ir ji nededa pastangų, kad situacija pradėtų keistis, ignoruoja psichologų patarimus kaip atkurti ryšį su vaiku, kaskart ieškodama kaltės kitų asmenų (institucijos atstovų, vaiko rūpintojos ir pan.) veiksmuose, demonstruodama nepagarbų elgesį jų atžvilgiu, dėl ko galimai tik dar labiau nutolina savo sūnų nuo savęs ir galimybę atkurti emocinį jos ir vaiko ryšį, ir vaiko nuomonė šiuo klausimu yra absoliučiai kategoriška, todėl teismas nenustatė, kad padėtis galėtų pasikeisti (taikyto apribojimo pagrindai galėtų išnykti) ir dėl šio tenkinti atsakovės prašymą pagrindų nėra.

Minėta, jog sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir pasekmių, nustatytų LR CK 3.180 straipsnyje, svarbu yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl tėvystės teisių apribojimo yra pareikštas motinai (nes vaiko tėvas nežinomas), dėl to sprendžiant ginčą dėl motinos teisių apribojimo būtina nustatyti atsakovės priešingus teisei veiksmus. LR CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytų sąlygų, kai turi būti ribojama tėvų valdžia sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina (arba abu kartu) vengia atlikti savo pareigas vaikams; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaiku; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; arba nesirūpina vaikais.

Vaiko teisių apsaugos tarnyba, pareikšdama ieškinį dėl tėvystės teisių neterminuoto apribojimo motinai vaiko E. P. B. atžvilgiu faktinį pagrindą nurodė tai, kad motina vaiku nesirūpina, neteikia išlaikymo, tai reiškia vengia atlikti savo prigimtines pareigas sūnui. Atsakovė nuolat naudojo sūnaus atžvilgiu psichologinį ir fizinį smurtą, dėl pastarojo yra nuteista įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kitus dalyvaujančių byloje asmenų nurodytus smurto atvejus neigia, situaciją vertina neadekvačiai. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovei jau beveik du metus buvo sudaroma galimybė pakeisti situaciją – užmegzti ryšį su vaiku, susitvarkyti buitį, stengtasi pasirūpinti pačios atsakovės sveikata, skatinant ją lankytis pas psichologą/psichiatrą, tačiau teikiamai pagalbai ji buvo apatiška, motinos pareigoms bemaž visiškai abejinga, tarp jos ir sūnaus nebėra emocinio ryšio ir atsakovė nedėjo pakankamai pastangų jam atkurti, neieškojo būdu kaip tą galėtų padaryti, jei vaikas tiesioginio kontakto vengia ir nuo mamos slepiasi, jos į namus pats juose būdamas neįsileidžia, vaikas, kuris yra paauglys, su mama kategoriškai atsisako bendrauti tiek dabar, tiek ateityje ir nežino kas galėtų (kaip mama galėtų) pasikeisti, kad pakistų tokia jo nuomonė. Atsakovė neturi darbo ir pajamų, vaikui išlaikymo neteikia, motyvuodama lėšų trūkumu ir tuo, jog vaikui yra mokama neįgalumo pašalpa bei mano, jog toks argumentas yra pakankamas (LR CK 3.180str. 2 d.).

Tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Teismas pažymi, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžia. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Todėl tėvams vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (LT CK 3.180 straipsnis).

Teismas sprendžia, kad tikimybė, jog atsakovė pakeis savo gyvenimo būdą faktiškai neįmanoma, nes ji pati per du metus nesiėmė jokios iniciatyvos, kad situacija keistųsi, institucijos teikiamą pagalbą priėmė kaip priešišką, buityje tvarkėsi tik nebeturėdama kitos išeities, esant nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo grėsmei, nenori suprasti, kad jos ir sūnaus emociniam ryšiui atkurti yra reikalingas ilgalaikis ir palaipsnis darbas, pradedant nuo virtualaus bendravimo, galimai laiškų rašymo, o ne primygtinai bandant susitikti akivaizdžiai ir vaikui to vengiant pradedant jį kaltinti, išsakant neteisingą kritiką ir pan. (T. 2, b. l. 58-59), todėl nėra ir jokios tikimybės, kad ateityje galėtų tinkamai vykdyti savo, kaip motinos, pareigas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju, įvertinus vaiko interesų pirmumą, taikyti laikiną tėvų valdžios ribojimą pagrindų nėra, dėl šio ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai ir atsakovei R. B. taikytinas neterminuotas motinos valdžios apribojimas sūnaus E. P. atžvilgiu.

Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu skiria vaikui globą (rūpybą) ir nustato jo gyvenamąją vietą (LR CK 3.183 str. 4 d.). Berniuko nuolatine rūpintoja būti sutinka trečiasis asmuo,- atsakovės mama ir vaiko močiutė. Kitų fizinių asmenų, kurie būtų išreiškę norą būti vaiko rūpintoju nėra (ieškovės atstovės parodymai). Nors atsakovė nurodė, kad ji nesutinka, kad jos sūnumi rūpintųsi jos mama, tačiau kitų kandidatūrų nurodyti negalėjo. Ieškovės atstovė nurodė, kad institucinė rūpyba vaikui, po jo iki šiol patirtų išgyvenimų, būtų didelis smūgis todėl, esant močiutės sutikimui, turėtų būti nustatoma rūpyba šeimoje. Trečiasis asmuo A. B. sutinka vykdyti be tėvų globos likusio berniuko rūpintojos ir turto administratoriaus pareigas (T. 1, b. l. 78, 79 trečiojo asmens parodymai teismo posėdžio metu), jos sveikata rūpintis vaikaičiu leidžia (T. 1, b. l. 83), jų santykiai su vaiku geri (ieškovo atstovės ir trečiojo asmens parodymai, vaiko nuomonė (LR CK 3.242 str. 3 ir 4 dalys, 3.269 str.), jos asmeninės savybės, turtinė padėtis ir socialinis statusas jai leidžia būti rūpintoja (T. 1, b. l. 91), rūpintojos namuose vaikui sudarytos geros gyvenimo ir buities sąlygos (T. 1, b. l. 49-50, 59-60, 69-70), skirtingai nei nurodo atsakovė, trečiojo asmens globojamas neįgalus jos sūnus J. B. (T. 1, b. l. 94-99) rūpintojos pareigų vykdymui įtakos neturi, su dėde vaikas sutaria gerai (institucijos atstovė, trečiojo asmens ir vaiko parodymai). Kad šis asmuo būtų skirtas jo rūpintoja prašo ir vaikas (T. 1, b. l. 80). Dėl šio E. P. B. nustatytina nuolatinė rūpyba ir jo rūpintoja bei turto paprastąją administratore skirtina jo močiutė A. B.. Vaiko gyvenamoji vieta nustatytina rūpintojos gyvenamojoje vietoje (LR CK 3.265 str. 1 d. 1 p.). Vaikų rūpintojai išaiškintina, jog ji privalo užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą, rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi, auklėti vaiką, spręsdama klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis, netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams, palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ir artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais, rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius, rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje (LR CK 3.271 str.). Rūpintojas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus; turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (LR CK 3.272 str.). Administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo (vaiko) interesais (LR CK 4.242str., 4.240str., 4.243str.).

Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai (motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (LR CK 3.181 str. 2 d.).

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (LR CK 3.195 str.). Išlaikymo prievolė yra turtinė asmeninė vaiko tėvų prievolė, kurios jie negali nei atsisakyti, nei perleisti kitiems. Be to, su vaikų išlaikymu susijusios prievolės yra viešosios tvarkos elementas. Išlaikymo prievolės nevykdymas yra ne tik pagrindas riboti tėvų valdžią, tačiau ir už vengimą išlaikyti vaiką gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė (LR BK 164 straipsnis). Todėl iš atsakovės, įvertinus tą aplinkybę, jog vaikas turi negalią ir specialiųjų poreikių, kitų išlaikytinių atsakovė neturi, tai, jog atsakovė dirbti gali ir privalo tą daryti, kartu atsižvelgiant į jos sveikatos būklę ir gaunamas pajamas (apie 80 Eur), vaikui mokamas išmokas (168 Eur neįgalumo išmoka ir 56 Eur išmoka vaikui), prašymas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovės priteistinas minimalus išlaikymas jos sūnui E. P. periodinėmis išmokomis po 40 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės, kuris leis užtikrinti vaiko būtiniausių poreikių tenkinimą.

Nustačius rūpybą išlaikymas išieškomas rūpintojui, kuris privalo naudoti gautą išlaikymą išimtinai vaiko interesams (LR CK 3.202 str.).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.208 str.).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, nuolatinės rūpybos nustatymo, rūpintojo paskyrimo, vykdyti skubiai (LR CPK 282 str., 496 str. 1 d.)

Byloje susidariusios bylinėjimosi 60,26 Eur išlaidos (mokėtinas žyminis mokestis: 41 Eur už neturtinio pobūdžio reikalavimą neterminuotai apriboti motinos valdžią ir 14,40 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymą, taip pat 4,86 Eur išlaidos susiję su procesinių dokumentų įteikimu) ieškinį tenkinus iš atsakovės nepriteistinos, kadangi ši yra 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (T. 1, b. l. 14, CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 259 str., 260 str., 270 str., 406 str., 496 str., 504 str., 3.180 str., LR CK 3.219 str. 2 d.,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovės R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią sūnaus E. P. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti E. P. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę rūpybą šeimoje.

Paskirti A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatine E. P. B., gim. (duomenys neskelbtini), rūpintoja ir jo gaunamų pajamų, turto paprastąja administratore.

Nustatyti E. P. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su rūpintoja A. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą jos sūnui E. P. B., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 40 Eur (keturiasdešimt eurų) kas mėnesį, nuo kreipimosi į teismą dienos (2016-01-15) iki sūnaus pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išieškant priteistą sumą paskirtai rūpintojai, kuri šias lėšas tvarko uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl rūpybos nustatymo, rūpintojo skyrimo, materialinio išlaikymo priteisimo ir uzufrukto turėtojo pakeitimo vykdyti skubiai.

Sprendimo nuorašą per 3 darbo dienas išsiųsti nedalyvavusiems jį paskelbiant asmenims.

Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą per 3 darbo dienas išsiųsti valstybinei įvaikinimo institucijai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.