- Teismas
- Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-10-02
- Bylos Nr.
- A11.-415-1068/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-25-3-00100-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
- Teisėjas
- Jurgita Ališauskaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. K.
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcija
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, administracine tvarka baustas,
traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 5 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. K. 2020 m. rugpjūčio 26 d. 16.50 val. (duomenys neskelbtini), miške, netoli namų, neteisėtai medžiojo draudžiamu būdu – dvejomis kilpomis gyvūnams gaudyti. Tokiais veiksmais V. K. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.5.10 punkto reikalavimą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 5 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje V. K. savo kaltę dėl padaryto pažeidimo visiškai pripažino ir gailėjosi dėl jo padarymo. Nurodė, jog neturi darbo, todėl gaudė kilpomis žvėris, maistui. Dvi kilpas pastatė miške prieš savaitę. Per tą laiką nieko nepagavo. Kilpas pats parodė aplinkosaugininkams. Už tai jau yra baustas prieš keturis metus. Žino, kad taip medžioti negalima. Prašo skirti kiek įmanoma mažesnę baudą ir leisti ją sumokėti dalimis per metus, nes pavasarį žada pradėti dirbti pas ūkininką. Pragyvena iš atsitiktinių uždarbių, pagalbos ūkio darbuose, pardavinėjo grybus. Gyvena su žmona jos name. Vaikai užaugę. Žmona bedarbė. Augina daržoves, triušius.
Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, t. y. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą Institucijai buvo žinoma. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Iš 2020 m. rugpjūčio 26 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolo matyti, kad 2020-08-26 nuo 16 val. 30 min. iki 17 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), iš V. K. paimtos dvi kilpos gyvūnams gaudyti (b.l. 4,5).
Iš 2020 m. rugpjūčio 26 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad vyko reidas Kretingos ir Klaipėdos r., kurio tikslas – prevencija ir kitų aplinkosauginių reikalavimų vykdymo kontrolė. Reido metu gauta informacija dėl laikomų kilpų žvėrims gaudyti. Nuvykus į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), pas V. K. ūkinėse patalpose rastos keturios kilpos žvėrims gaudyti. V. K. su pažeidimu sutiko. Jam surašytas protokolas pagal ANK 290 straipsnio 3 dalį. Išvykus iš sodybos, gauta informacija, kad miške pastatytos kilpos žvėrims gaudyti, kurias pastatė V. K.. Grįžus į sodybą, V. K. prisipažino, kad pastatė dvi kilpas žvėrims gaudyti netoliese namų esančiame miško masyve. V. K. nuvedė į vietą, kur buvo pastatytos kilpos, su pažeidimu sutiko. Jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį (b.l. 6).
Analogiškas aplinkybes tarnybiniame pranešime nurodė ir kitas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas (b.l. 7).
Iš schemos matyti miško masyvas, esantis šalia V. K. sodybos ir pažymėta vieta, kur V. K. neteisėtai medžiojo draudžiamu būdu – kilpomis (b.l. 8).
Iš vaizdo įrašo matyti, kad V. K. eina per mišką, jį seka pareigūnai. Nuvedęs juos, jis parodo dvi kilpas, paspęstas miške (b.l.9).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
ANK 290 straipsnio 5 dalis numato atsakomybę tam, kas medžioja draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2020-05-09) 58.5.10 punktas draudžia medžioti statant kilpas gyvūnams gaudyti.
Administracinė bylos medžiaga, ištirta teisme, patvirtina, kad V. K. 2020 m. rugpjūčio mėn., Kretingos r., Kūlupėnų k. miške, gyvūnams gaudyti buvo pastatęs dvi kilpas, kurias 2020-08-26 16.50 val. parodė ir atidavė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos specialistams. Jo padaryta veika atitinka ANK 290 straipsnio 5 dalies dispoziciją, nes savo veiksmais jis pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.5.10 punktą. Protokole nurodyti 58.1 ir 58.1.1. punktai šiuo atveju laikyti pertekliniais, nes ANK 290 straipsnio 5 dalis numato atsakomybę už medžiojimą draudžiamais įrankiais, priemonėmis ar draudžiamais medžioklės būdais, o Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.1.1 punktas kalba bendrąja prasme, kad draudžiama asmeniui, neturinčiam teisės medžioti, tiek medžioti, tiek medžioklės plotuose naudoti net ir leistinus medžioklės įrankius (šaunamuosius ginklus, spąstus) ar medžioklės priemones. Toks perteklinių normų nurodymas netrukdo šios bylos nagrinėjimui ir teismas jas eliminuoja iš V. K. inkriminuojamo nusižengimo turinio (ANK 635 straipsnio 3 dalis).
V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. K. nedirba (nustatyta iš jo žodžių), Liteko ir administracinių nusižengimų registro duomenis praeityje teistas ir baustas administracine tvarka ir net gi ne kartą už medžioklės taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už analogišką veiką, baudų nesumokėjęs (b.l.15-18).
Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgęs į pažeidėjo asmenybę, į nusižengimo padarymo aplinkybes ir motyvus (kilpas statė tikslu pagauti žvėrį maistui), padaryto nusižengimo pobūdį, pasekmes (į V. K. paspęstas kilpas joks gyvūnas nepakliuvo), į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir be jo paties prisipažinimo ir kilpų parodymo miške, šio nusižengimo atskleidimas būtų apsunkintas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, laiko, kad pažeidėjui už nusižengimą galėtų būti skirtina sankcijoje numatyta minimali ar arti jos nuobauda, nes jos dydis yra pakankamai didelis, vertinant padaryto nusižengimo pobūdį ir aplinkybes.
ANK 34 straipsnio 6 dalis leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013). Teismų praktikoje įtvirtinta, jog nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos.
Kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro (b.l.15-16), V. K. tą pačią dieną – 2020-08-26 nubaustas administracine nuobauda – 300 Eur bauda pagal ANK 290 straipsnio 3 dalį už kilpų laikymą ūkiniame pastate. Teismas laiko, kad tą pačią dieną V. K. padaryti veiksmai dėl kilpų laikymo ir jų pastatymo gyvūnams gaudyti, iš esmės galėjo būti kvalifikuojami kaip vienas nusižengimas, numatytas ANK 290 straipsnio 5 dalyje, o nagrinėjant šiuos nusižengimus kartu, skiriama nuobauda būtų už sunkesnį iš padarytųjų nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis). Kadangi nuobauda pagal ANK 290 straipsnio 3 dalį jau įsiteisėjusi ir tikėtina, kad V. K. dėl savo teisinių žinių stokos ir negebėjimo apsiginti, neprašė teisiškai situacijos vertinti jo naudai, teismas šioje situacijoje laiko būtinumą, vadovaujantis teisingumo principu, taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti mažesnę nei minimali ANK 290 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta nuobaudą – 350,00 Eur baudą su administracinio poveikio priemonėmis: teisės medžioti atėmimu vieneriems metams (ANK 28 straipsnio 1 – 3 dalys, 290 straipsnio 9 dalis ) ir įrankių (kilpų) konfiskavimu (ANK 29 straipsnio 1 – 3 dalys, 290 straipsnio 10 dalis ). Kadangi V. K. neturi teisės medžioti, šios teisės atėmimas reiškia ir draudimą ją įgyti.
ANK 675 straipsnio 3 dalis numatyta, kad atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. <...> Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka <…>.
Teismo posėdžio metu V. K. prašė išdėstyti baudą dalimis iki vienerių metų, nes pavasarį planuoja įsidarbinti pas ūkininką. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad V. K. įrodymų apie savo finansinę padėtį teismui nepateikė ir į tai, kad jis turi daug nesumokėtų baudų, laiko, kad toks V. K. prašymas nepagrįstas, todėl jį atmeta. Tuo pačiu V. K. išaiškintina, kad su prašymu dėl teismo paskirtos baudos išdėstymo dalimis, pridėjęs įrodymus apie savo finansinę padėtį, jis gali kreiptis Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka į Valstybinės mokesčių inspekcijos teritorinį padalinį pagal savo gyvenamąją vietą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 28, 29, 290, 635-637, 646, 675 straipsniais, teismas
nutaria:
pripažinti V. K., gim. (duomenys neskelbtini), kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 5 dalyje ir paskirti jam 350,00 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt eurų 00 ct) dydžio baudą bei administracinio poveikio priemones: teisės medžioti atėmimą 1 (vieneriems) metams ir įrankių (kilpų) konfiskavimą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos numerį A15.-406-1068/2020ir įmokos kodą 1001.
Nustatytu laiku nesumokėjus baudos, jos išieškojimas bus vykdomas priverstinai per antstolį.
Negalint sumokėti baudos per nustatytą laikotarpį, baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, kreipiantis su prašymu ir įrodymais apie savo finansinę padėtį į Valstybinės mokesčių inspekcijos teritorinį padalinį pagal savo gyvenamąją vietą.
Teismo nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo teismo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą.